Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotai atstovei Gintarei Matulionytei (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė Gintarė Matulionytė teikimą palaikė ir nurodė, kad po teikimo pateikimo teismui nuteistasis A. R. baustas nebuvo, buvo tik skatinamas. Prokurorė Arūnė Alimaitė Kakoškina prašė teikimą atmesti, kadangi vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Nuteistasis A. R. atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi už labai sunkų nusikaltimą ir prašė teikimą tenkinti. Nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė teikimą tenkinti ir pakeisti bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, kadangi bausmės tikslų dar bus siekiama teismo nustatytą laikotarpį.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

6. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau kaip 20 metų), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Taigi viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Iš 2024 m. rugpjūčio 14 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. R. tiek pirminio vertinimo, atlikto 2020 m. gegužės 19 d., metu, tiek vėlesnių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo A. R. nuosekliai vykdomas teigiamas inciatyvas ir pastangas bei konkrečius rezultatus bausmės atlikimo metu stebimos akivaizdžios nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam A. R. nustatomi šie statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, nuosavybės padegimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Nors minėti statiniai kriminogeniniai veiksniai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. R., tačiau nuo jo paties dedamų pastangų ir bausmės atlikimo trukmės jie nepriklauso bei nesikeičia. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti nuteistajam A. R. nustatomus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius dinaminius (kintamuosius) kriminogeninius veiksnius: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi mažą darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (būdingi nusikaltimų vykdymo metu), būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Teisėjų kolegijos vertinimu dalis kintamųjų veiksnių (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys) yra susiję būtent su nuteistojo A. R. kriminaline istorija, o ne su jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Kadangi byloje duomenų apie nuteistojo A. R. naujai įvykdytas nusikalstamas veikas, įsitraukimą į rizikingas situacijas ar smurtinį, agresyvų, kontroliuojantį elgesį, alkoholio vartojimą per visą bausmės atlikimo laiką nėra fiksuota. Nuteistasis A. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sprendė tiek alkoholio vartojimo problemą, t. y. 2023 m. birželio 5 d. baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa, tiek mąstymo ir elgesio problemas, t. y. 2021 m. kovo-birželio mėn. lankė ir sėkmingai baigė 12 užsiėmimų, 2 modulių agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus, 2023 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. lankė kognityvinę-bihevioristinę programą, skirtą nusikalstamo elgesio prevencijai, psichologines konsultacijas, 2024 m. baigė 6 grupinių užsiėmimų ciklą tema „bendravimo įgūdžių principai“. Akcentuotina, kad nuteistasis A. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę visada pasižymėjo aukšta darbine motyvacija, t. y. nuo 2007 m. vasario 5 d. iki perkėlimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, po to darbinę veiklą tęsė (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. R. į įkalinimo įstaigą pateko dar nesulaukęs 20 metų ir buvo įgijęs tik 7 klasių išsilavinimą, todėl akivaizdu, kad jo darbinė patirtis, kuri nurodoma, kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, nebuvo didelė. Kaip yra nurodęs pats nuteistasis, jis iki įkalinimo neoficialiai dirbo pas ūkininką, taip pat finansiškai jį išlaikė tėvas. Tuo tarpu 2024 m. kovo 22 d. buvo gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje teigiama, kad pasibaigus bausmės atlikimo terminui minėta įmonė praves reikiamus apmokymus ir suteiks A. R. darbo vietą. O tai teisėjų kolegijos manymu leis nuteistajam A. R. užsitikrinti finansinį stabilumą bei darbinės veiklos tęstinumą. Gyvenamosios vietos neturėjimo problemą nuteistasis A. R. taip pat yra laikinai išsprendęs, kadangi 2024 m. balandžio 8 d. yra gautas raštas, kuriame nurodoma, jog nuteistasis galėtų būti laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini)fondo „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nustatant jam dviejų savaičių bandomąjį laikotarpį. Neatmetama galimybė, kad nuteistasis A. R. turėtų galimybę laikinai apsigyventi ir pas savo brolį, kadangi Socialinio tyrimo išvados duomenimis bendravimas su broliais nėra nutrūkęs. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo A. R. mąstymo ir elgesio ypatumai buvo susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau stebimi teigiami pokyčiai šioje srityje, kadangi nuteistasis pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį. Taigi teisėjų kolegijos nuomone A. R. negebėjimas atpažinti problemų ir tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka labiau susiję su nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir šiuo metu nuteistojo veiksmais bei pastangomis yra suvaldyti, kadangi nuteistasis A. R. pavyzdingu elgesiu įkalinimo įstaigoje pasižymi nuo 2018 m.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. R. bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuolat skatinamas (iki teikimo pateikimo 23 kartus). Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. R. įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą (2009 m. ir 2012 m.), taip pat 2021 m. baigė ir įgijo mūrininko ir staliaus/dailinės profesines kvalifikacijas. Tais pačiais metais įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė „Sandėlio operatoriaus modulinės profesinio mokymo programos Elektrinių krautuvų eksploatavimą“ ir įgijo kompetenciją – valdyti elektrinius krautuvus. Nuo 2007 m. įkaltinimo įstaigoje pastoviai dirbo. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino nuo pat pradžių. Teikimo nagrinėjimo metu taip pat labai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiųjų dėl labai sunkaus nusikaltimo, prašė jam atleisti. 2020 m. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, tačiau jam pateiktame atsakyme buvo nurodyta, jog duomenų apie vykdomųjų raštų pateikimą vykdyti antstoliams bei jų įvykdymą byloje nėra. 2024 m. birželio 7 d. buvo gauta Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistojo A. R. vardu vykdomieji dokumentai negauti. Asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis A. R. siekė sužinoti nukentėjusių asmenų gyvenamąją vietą, jog turėtų galimybę pats išmokėti priteistą civilinį ieškinį ir buvo informuotas, kad nukentėjusiesiems pranešta apie nuteistojo ketinimus atlyginti žalą ir jų sutikimu bus pranešti banko sąskaitų numeriai (asmens bylos 2 t., 2 d., b. l. 32). Tačiau duomenų, kad jie buvo pateikti nuteistajam A. R. byloje nėra. 2021 m. rugpjūčio mėn. A. R. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją su prašymu savo noriu pervesti lėšas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą ir taip bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimą. Kaip nurodo pats nuteistasis, jis į šį fondą perveda po 20-25 Eur, taip išreikšdamas savo gerą valią. Pažymėtina, kad vadovaujantis nuosprendžio priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalis) vykdomieji raštai pagal teismo sprendimą galėjo būti pateikti vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad dėl žalos atlyginimo kreiptasi nebuvo. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis A. R. dėjo ir šiuo metu deda pastangas atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Bei dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių yra padaręs pozityvias išvadas, gailisi.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas ir sukaupti įgūdžiai, santykiai su broliais, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir elgesio pataisos programose bei geras reagavimas į taikomas poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodiklių mažėjimas nuo 98 balų iki 71 balo (iš kurių 45 balai statiniai) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra visos sąlygos A. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Akcentuojant, kad vien statinių kriminogeninių veiksnių skaitinė išraiška (45 balai) neleidžia nuteistajam A. R. pasiekti žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką.

Motyvuojamoji dalis

13. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo A. R. atliktą bausmės dalį, jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir padarymo aplinkybes bei įvertinus tai, kad A. R. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar sudaro prielaidas pataisos proceso tęstinumui ir elgesio korekcijai struktūruotoje aplinkoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. R. turi būti paskirta maksimali BK 51 straipsnyje nustatyta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti A. R. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.