Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. ATK2-08/16 (toliau – ir Nutarimas). Skunde nurodė, kad Departamentas 2016 m. sausio 14 d. Nutarimu paskyrė 144 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Departamentas netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė AKĮ nuostatas, išsamiai ir visapusiškai neįvertino faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų. Pažymi, kad AKĮ negali būti aiškinamas plečiamai, o visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taikant ir aiškinant AKĮ, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, protingumo principus. Pagal bendrąjį teisės principą, nėra atsakomybės be kaltės, tačiau Departamentas įrodymų dėl pareiškėjo kaltės nerinko ir jo kaltės nenustatinėjo. Paaiškino, kad pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, t. y. pirkėjams savavališkai išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali būti pripažįstami pažeidę AKĮ. Pareiškėjas skunde nurodo, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse, t. y. vartoti vietoje. Bare yra stalai ir užrašai, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val. turi būti vartojami vietoje. Be to, barmenė pirkėjams padavė vienkartines taures ir asmeniškai informavo, kad alkoholinius gėrimus griežtai draudžiama išsinešti. Taigi, pareiškėjo nuomone, buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendinamos AKĮ nuostatos. Akcentavo, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartyje suformuotos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, t. y. teismas, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms, priėmė visiškai priešingą sprendimą nei minėtoje nutartyje. Be to, Departamentas neįrodė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, tai sudaro savarankišką pagrindą Nutarimą panaikinti.Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėje taroje. Departamento teigimu, pareiškėjas tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tiesų sistemingai pardavinėja alkoholinius gėrimus akivaizdžiai išsinešimui. Visi išsinešimui alkoholinius gėrimus nusipirkę asmenys teigė nežinoję apie draudimą gėrimus išsinešti. Be to, vietą, kurioje pirko gėrimus, visi pirkėjai (o taip pat ir pardavėja) įvardijo parduotuvę, o ne baru ar kaip kitaip. Nurodė, kad juridiniam asmeniui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi. Pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, o priešingai, sudarė visas sąlygas juos išsinešti (paliko pirkėjui parduoto gėrimo kamštelį ir kt.). Pažymi, kad pareiškėjas yra viešojo maitinimo įmonė, o alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla, o tokia veikla pareiškėjas neužsiima. Departamento nuomone, pareiškėjas privalo laikytis AKĮ veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis. Departamento atstovas teismo posėdyje nurodė, kad reikia vertinti visų aplinkybių visumą, be kita ko, ir tai, kad vienu iš trijų atvejų pardavėja pirkėjui net atidavė butelio kamštelį, tai pagal teismų praktiką laikoma neprotingomis priemonėmis, siekiant užtikrinti AKĮ reikalavimo laikymąsi. Be to, pažymėjo, kad pardavėja turėjo suabejoti, ar pirkėjas vienas pirkdamas du butelius šampano, juos ketino gerti vietoje. Dėl pirkto brendžio pažymėjo, kad nors Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad liudytojas nurodė brendį su draugu iš pradžių gėręs vietoje, o vėliau tik išsinešęs į lauką, tačiau pagal byloje esančias išsineštų alkoholinių gėrimų nuotraukas matyti, kad brendžio butelis yra visiškai pilnas, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai.