- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2-874/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- R. G., I. G.
- Ieškovas
- V. G., M. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinasias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1053-370/2008 pagal ieškovų V. G. ir M. G. ieškinį atsakovams R. G. ir I. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. G. ir I. G. kreipėsi ieškovai V. G. ir M. G. ir prašė iš atsakovų priteisti 360 000 Lt skolos, 3 024 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - atsakovų turto areštą. Prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, ieškinys yra pareikštas fiziniams asmenims. Atsakovų turtas yra areštuotas kitose civilinėse bylose. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovams R. G. ir I. G. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 363 024 Lt sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovų finansinė padėtis nežinoma. Teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pasak teismo, pranešimas apie laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti tokių priemonių tinkamą pritaikymą (CPK 148 str. 1 d.).
Atsakovai R. G. ir I. G. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti.
1. Pagal ieškovų ieškinius yra areštuotas visas atsakovų turtas, todėl finansavimas, kuris buvo reikalingas visiškai atsiskaityti pagal sutartis, negalimas dėl esamų areštų. Atsakovai raštu pasiūlė ieškovams sutartis pakeisti ir nurodyti sąlygas, kurios būtų priimtinos, siekiant gauti atsiskaitymą už žemės sklypus, tačiau atsakymo nesulaukė. Priešingai, ieškovai kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu ir jų prašymu teismas papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovai, pateikdami ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai vengia sudarytų sutarčių vykdymo. Asmens veiksmai, kai jis įgyvendina savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį ir šitaip daro žalą kitiems asmenims, reiškia ne ką kita, kaip deliktą, t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Ieškovai pažeidžia kooperavimosi principą ir tokiu būdu piktnaudžiauja teise (CK 1.137 str. 3 d.). Ieškovų reikalavimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesąžiningas, dėl ko atsakovai gali patirti nuostolių.
3. Turto areštas varžo atsakovų, kaip verslininkų, užsiimančių nekilnojamojo turto projektų vystymu, veiksmų laisvę, neleidžia įvykdyti turimų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, daro įtaką priimamiems sprendimams kituose projektuose, dėl ko atsiranda reali grėsmė ateityje susilaukti reikalavimų sumokėti netesybas ir/ar atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai V. G. ir M. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių, nesprendžia ieškinio pagrįstumo. Ieškinio suma yra didelė, ieškinys yra pareikštas fiziniams asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (b.l. 2-4) dalyko – prašymo priteisti 360 000 Lt skolą – atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taigi, teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi atsižvelgti ir į atsakovo interesus ir taikyti mažiausiai jo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones.
Atskiruoju skundu atsakovai R. G. ir I. G. nurodo, kad jie negali atsiskaityti pagal sutartis, sudarytas su ieškovais, kadangi pagal ieškovų ieškinius yra areštuotas visas atsakovų turtas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovai siekia atsiskaityti su ieškovais, tačiau dėl taikytų suvaržymų, faktiškai to padaryti negali. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutaręs taikyti atsakovų turtui areštą, turėjo leisti atsakovams atsiskaityti su ieškovais. Teismui nenustačius tokio leidimo ir faktiškai atsakovams negalint atsiskaityti su atsakovais pagal pareikštą ieškinį, nėra užtikrinama asmenų, prašančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyra. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį ir nustatyti, kad iš areštuotų piniginių lėšų atsakovai gali atsiskaityti su ieškovais.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl galimo ieškovo nesąžiningumo, kooperavimosi principo pažeidimo ir piktnaudžiavimo teise negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Atsakovams išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jie gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovų
R. G. ir I. G. turtas, pakeisti ir leisti atsakovams R. G. ir I. G. iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais V. G. ir M. G. .
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.