Panevėžio apygardos teismo nutartis

Ieškovė patikslintu ieškininiu prašė pripažinti, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė E. M. laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2016-09-29 vedė bendrą jungtinę veiklą, kurios metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo sekantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,2635 ha 2‘540 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9503 ha, 4‘930 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 467 Eur rinkos vertės, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 Eur rinkos vertės, pastatą –viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 138 Eur rinkos vertės, inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 Eur rinkos vertės, pastatą-namų ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576 Eur rinkos vertės, pastatą- pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 270 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19‘300 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atitinkamai A. Š. įgijo 70 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,2635 ha 2‘540 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 70 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9503 ha, 4‘930 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 70 proc. pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 467 Eur rinkos vertės, 70 proc. pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 Eur rinkos vertės, 70 proc. pastato –viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 138 Eur rinkos vertės, 70 proc. inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 Eur rinkos vertės,70 proc. pastato-namų ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576 Eur rinkos vertės, 70 proc. pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 270 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini)- viso turto bendros 6‘280,40 Eur rinkos vertės; atsakovė E. M. atitinkamai įgijo 30 proc. minėto turto - viso turto bendros 2‘691,60 Eur rinkos vertės; A. Š. ir E. M. įgijo po 50 proc. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 19‘300 Eur rinkos vertės; lygiomis dalimis įgijo kilnojamuosius daiktus: 2 vnt. valčių – 300 Eur rinkos vertės, akumuliatorinį valties variklį M. K. 80 Eur rinkos vertės, echalotą 40 Eur rinkos vertės, traktorių T25 1‘500 Eur rinkos vertės, traktorinę žoliapjovę 100 Eur rinkos vertės, žoliapjovę Husgvarna 200 Eur rinkos vertės, krūmapjovę Stihl 200 Eur rinkos vertės, ąžuolinį stalą ir suolą 50 Eur rinkos vertės, stalą ir du suolus 50 Eur rinkos vertės, ąžuolinį staliuką 31 Eur rinkos vertės, medinį stalą 50 Eur rinkos vertės, virtuvės komplektą (2 pakabinamos spintelės ir 3 pastatomos) 100 Eur rinkos vertės, dviaukštę lovą 100 Eur vidutinės rinkos vertės, 3 medines lovas su čiužiniais 90 Eur rinkos vertės, dvigulę medinę lovą su čiužiniu 50 Eur rinkos vertės, dvigulę lovą 30 Eur rinkos vertės, krosnelę 30 Eur rinkos vertės, pjautą medieną 300 Eur rinkos vertės, pjautą medieną (malkos) 100 Eur rinkos vertės, malkas stoginėje 90 Eur rinkos vertės, statybinį vagonėlį 50 Eur rinkos vertės, baldus pirtyje ( stalas, sofa, suoliukas, pirties katilas) 30 rinkos vertės, televizorių Samsung 300 Eur rinkos vertės, televizorių Samsung 200 Eur rinkos vertės, kompiuterį Dell 100 Eur rinkos vertės, šaldytuvą Samsung 900 Eur rinkos vertės, virtuvės baldus (su įmontuojama kaitlente, orkaite, gartraukiu) 1‘000 Eur rinkos vertės, virtuvės stalą su kėdėmis 500 Eur rinkos vertės, svetainės baldus 800 Eur rinkos vertės, miegamojo baldus (lova ir spintos) 500 Eur rinkos vertės, kavos aparatą Jura 300 Eur rinkos vertės, šautuvo optiką 600 Eur rinkos vertės, krūmapjovę Honda 200 Eur rinkos vertės, žoliapjovę Partner 100 Eur rinkos vertės, dulkių siurblį Kirby 100 Eur rinkos vertės, viso kilnojamojo turto bendros 9‘170 Eur vertės.Ieškovė prašė padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise A. Š. ir E. M. priklausantį turtą natūra ir A. Š. įpėdinei ieškovei I. S. priteisti 70 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,2635 ha 2‘540 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 70 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9503 ha, 4‘930 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 70 proc. pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 467 Eur rinkos vertės, 70 proc. pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 Eur rinkos vertės, 70 proc. pastato –viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 138 Eur rinkos vertės, 70 proc. inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 Eur rinkos vertės,70 proc. pastato-namų ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576 Eur rinkos vertės, 70 proc. pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 270 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto 6‘280,40 Eur vertės, 50 proc. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - viso turto bendros 9‘650 Eur rinkos vertės; atsakovei E. M. priteisti 30 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,2635 ha 2‘540 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 30 proc. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9503 ha, 4‘30 Eur rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 30 proc. pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 467 Eur rinkos vertės, 30 proc. pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 Eur rinkos vertės, 30 proc. pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 138 Eur rinkos vertės, 30 proc. inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 Eur rinkos vertės, 30 proc. pastato-namų ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576 Eur rinkos vertės, 30 proc. pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 270 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), viso – 2‘691,60 Eur rinkos vertės, ir po 50 proc. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viso - 9‘650 Eur rinkos vertės.Prašė I. S. priteisti kilnojamuosius daiktus: 2 vnt. valčių – 300 Eur rinkos vertės, akumuliatorinį valties variklį M. K. 80 Eur rinkos vertės, echalotą 40 Eur rinkos vertės, traktorių T25 1‘500 Eur rinkos vertės, traktorinę žoliapjovę 100 Eur rinkos vertės, žoliapjovę Husgvarna 200 Eur rinkos vertės, krūmapjovę Stihl 200 Eur rinkos vertės, ąžuolinį stalą ir suolą 50 Eur rinkos vertės, stalą ir du suolus 50 Eur rinkos vertės, ąžuolinį staliuką 31 Eur rinkos vertės, medinį stalą 50 Eur rinkos vertės, virtuvės komplektą (2 pakabinamos spintelės ir 3 pastatomos) 100 Eur rinkos vertės, dviaukštę lovą 100 Eur rinkos vertės, 3 medines lovas su čiužiniais 90 Eur rinkos vertės, dvigulę medinę lovą su čiužiniu 50 Eur rinkos vertės, dvigulę lovą 30 Eur rinkos vertės, krosnelę 30 Eur rinkos vertės, pjautą medieną (300 Eur rinkos vertės, pjautą medieną (malkos 3x5 m) 100 Eur rinkos vertės, malkas stoginėje 90 Eur rinkos vertės, statybinį vagonėlį 50 Eur rinkos vertės, baldus pirtyje (stalas, sofa, suoliukas, pirties katilas) 30 rinkos vertės, viso turto bendros 3‘570 Eur rinkos vertės.E. M. priteisti: televizorių Samsung 300 Eur rinkos vertės, televizorių Samsung 200 Eur rinkos vertės, kompiuterį Dell 100 Eur rinkos vertės, šaldytuvą Samsung 900 Eur rinkos vertės, virtuvės baldus (su įmontuojama kaitlente, orkaite, gartraukiu) 1‘000 Eur rinkos vertės, virtuvės stalą su kėdėmis 500 Eur rinkos vertės, svetainės baldus 800 Eur rinkos vertės, miegamojo baldus (lova ir spintos) 500 Eur rinkos vertės, kavos aparatą Jura 300 Eur rinkos vertės, šautuvo optiką 600 Eur rinkos vertės, krūmapjovę Honda 200 Eur rinkos vertės, žoliapjovę Partner 100 Eur rinkos vertės, dulkių siurblį Kirby 100 Eur rinkos vertės, viso turto bendros 5‘600 Eur vertės. Priteisti iš E. M. I. S. naudai kompensaciją 1‘015 Eur už atsakovei atitekusią kilnojamųjų daiktų didesnę dalį. Priteisti iš E. M. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad E. M. ir A. Š. nuo 2003 metų pradėjo gyventi kartu, nors santuokos nebuvo įregistravę, tačiau jų santykiai buvo artimi šeiminiams. Bendro susitarimo pagrindu jie vedė bendrą ūkį, juos siejo tikslas kurti bendrą nuosavybę, ją puoselėti, taip sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendros jungtinės veiklos pradžioje A. Š. asmeninės nuosavybės teise, pagal 2003-07-17 santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, priklausė 7,2635 ha ir 0,9503 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei sklype esantys pastatai. Atsakovė E. M. asmeninės nuosavybės teise turėjo vieno kambario butą. Bendro susitarimo pagrindu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tvarkėsi sodyboje, puoselėjo aplinką, prižiūrėjo statinius, rūpinosi bendra buitimi. A. Š. sesuo V. P. 2004 m. pradžioje padovanojo 10‘000 JAV dolerių pirties statybai. A. Š. priklausė A. Š. individuali įmonė „Punia“, kurios pagrindinė veikla buvo krovinių pervežimas. 2004 metai Estijoje įmonės vairuotojui gabenant krovinį įvyko vagystė ir nukentėjęs asmuo A. Š. individualiai įmonei pareiškė reikalavimus, vyko teisminiai procesai. A. Š., kaip individualios įmonės savininkui kilo reali grėsmė netekti nekilnojamojo turto, sodybos, todėl jis nutarė turtą fiktyviai perleisti trečiajam asmeniui. Kadangi su atsakove vedė bendrą jungtinę veiklą, sodyba buvo parduota atsakovei už 60‘000 Lt, kurių A. Š. negavo.Nurodo, kad 2005 metais sudegė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurį atstatyti padėjo A. Š. artimieji ir draugai. Bendros jungtinės veiklos su atsakove metu sodyboje buvo pastatyti ir įregistruoti nauji statiniai – namų ūkio pastatas, pirtis, inžinieriniai statiniai, medinė tvora. Žemės sklypų priežiūrai A. Š. pirko traktorių, kitą techniką – elektrinus pjūklus, trimerius, žoliapjovę, kurie liko sodyboje. Sodybos priežiūra, statinių statyba rūpinosi ir dengė visas išlaidas A. Š..Bendru E. M. ir A. Š. susitarimu buvo įgytas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Butas buvo suremontuotas ir apstatytas naujais baldais, įgyta nauja technika. Bendros jungtinės veiklos metu A. Š. įgijo įvairius daiktus ir techniką. Teigia, kad A. Š. dalis bendrame turte yra didesnė, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, kad A. Š. priklauso 70 proc. sodybos, o atsakovei E. M. - 30 proc. sodybos. Kito turto dalys yra lygios.

Apeliaciniu skundu atsakovė E. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje patenkintas ieškinio reikalavimas panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantės nuomone, teismas padarė įvairių fakto, loginių ir teisinių klaidų, sprendimas yra paremtas prielaidomis, priimtas ignoruojant reikšmingus įrodymus, iškreipiant faktines aplinkybes ir neteisingai taikant teisinius institutus, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovė ir A. Š. nuo 2004 m. gyveno faktinėje santuokoje ir laikė, kad tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad visą per šį laikotarpį atsakovės vardu įgytą turtą sugyventiniai įgijo bendrai.Atsakovė ir A. Š. susipažino 2003 m. pavasarį, jie turėjo atskirus gyvenimus ir nebenorėjo kurti gyvenimo santuokos pagrindu. Atsakovė turėjo butą, dirbo gerą darbą ir pati pilnai rūpindavosi savimi, savo finansais, todėl toks atsakovės požiūris į savo turtą išliko nepasikeitęs iki dabar. Teismas nepagrįstai siejo jungtinės veiklos pradžios momentą su 2004-09-17 tarp atsakovės ir A. Š. sudaryta sodybos pirkimo pardavimo sutartimi, nes šis sandoris savaime nėra koks nors jungtinės veiklos įrodymas. Byloje apklausti liudytojai teigė, kad A. Š. po santuokos nutraukimo su pirmąja žmona D. Š. 2003 m. gyveno pas įvairius žmones. Todėl dar kurį laiką ir po 2004-09-17 A. Š. ir E. M. gyvenimas kartu nebuvo nuolatinis. Dėl šios priežasties atsakovė laikėsi pozicijos, kad A. Š. nebuvo nei jos „vyras“, su kuriuo formaliai nebuvo įteisinti santuokiniai teisiniai santykiai, nei „sugyventinis“ nuo pat pažinties pradžios. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji su A. Š. buvo „draugai“, kadangi vienas kitą taip pristatydavo kitiems asmenims bei nenaudojo tokio termino kaip „sugyventiniai“, kuris jai asmeniškai buvo nepriimtinas. A. Š. tuo metu (tik susipažinęs su atsakove) turėjo didelių finansinių problemų, neturėjo turto, pastovios gyvenamosios vietos, atsakovė geranoriškai priėmė jį gyventi pas save, visokeriopai jam padėjo, tačiau tiek jie abu, tiek jų aplinkos žmonės puikiai matė, kad jų santykiai nėra panašūs į susituokusių vyro ir žmonos, jie visuomet atskirai planuodavo savo pirkinius, turėjo atskirus pomėgius ir t.t. Tarp atsakovės ir A. Š. buvo aiškus susitarimas asmeniškai spręsti su savo turtu susijusius klausimus. Net pati ieškovė paaiškinimuose pripažino, kad A. Š. ir atsakovės piniginės lėšos buvo kiekvieno jų asmeninės. Teismas neatkreipė dėmesio į žmogiškąjį aspektą - atsakovė ir A. Š. visada vienas kitą vadino draugais, taip pat ir aplinkiniams A. Š. atsakovę pristatydavo kaip draugę, o tai patvirtino ir liudytojai A. Š., E. G., G. U.. Atsakovė byloje neneigė, kad A. Š. pradėjo gyventi jos namuose anksčiau nei 2008 m., tik aiškiai negalėjo rasti tinkamo žodžio, kuris galėtų apibūdinti jų santykius. Vien šiuo pagrindu laikyti visus atsakovės paaiškinimus nepatikimais, yra nepagrįsta.Atsakovė su A. Š. neturėjo vaikų, abu buvo darbingo amžiaus, todėl turtine prasme neturėjo pakankamai juos rišančio pagrindo, dėl kurio automatiškai būtų aišku, kad šalys siekė kooperuoti lėšas ir darbą bendro turto kūrimui. Teismas turėjo atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes, o ne vadovautis abstrakčiais argumentais.Teismas nepagrįstai visą atsakovės vardu įgytą nuo 2004 m. turtą pripažino atsakovės ir A. Š. bendrąja daline nuosavybe. Teismas ne tik nevertino konkretaus turto įsigijimo aplinkybių, tačiau ir nenustatinėjo jungtinės veiklos dalyvių įnašų pobūdžio ir konkretaus jų dydžio, nors byloje buvo pateikti visi įmanomi rašytiniai ir kiti įrodymai apie atsakovės ir A. Š. turtą ir pajamas, visiškai pakankami šių aplinkybių nustatymui. Teismas iš esmės vertino tik dviejų turto vienetų įsigijimo aplinkybes: sodybos (duomenys neskelbtini) ir 49,81 kv. m. ploto buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir padalijo visą su tuo susijusį turtą lygiomis dalimis, tačiau toks daugiau nei 13 m. laikotarpio subendrinimas laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad vien jau sodybos kompleksą sudarė ne vienas pastatas ir žemės sklypas. Teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl atskirų turto vienetų ir spręsti dėl galimybės laikyti juos bendrosios jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto, tačiau tai akivaizdžiai nebuvo padaryta.Atsakovės su A. Š. 2004-09-17 privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo - pardavimo sutartimi už 60‘000 Lt (17‘377,20 Eur) atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 7,1800 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,9503 ha. ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais (Sodyba): 134,47 kv. m. ploto Gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 20 kv. m. ploto Ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 59 kv. m. ploto Ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5 kv. m. ploto Ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 8 kv. m. ploto Viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 23 kv. m. ploto Viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Taip pat į sodybos kompleksą pirkimo pardavimo dieną faktiškai įėjo pirties pastatas (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniu įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik 2013-07-31, tačiau atsakovė į bylą yra pateikusi 2003-07-12 darytą fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas pilnai pastatytas ir įrengtas pirties pastatas. Dėl šios aplinkybės teismas apskritai nepasisakė, nors nustatymas, koks turtas sandorio metu sudarė turtinį kompleksą, šios bylos kontekste yra reikšmingas.Nors teismo sprendime nurodoma, kad 2005-03-04 sodyba iš dalies sudegė, tačiau toks konstatavimas yra netikslus, kadangi sudegė tik vienas iš sodybos pastatų - 134,47 kv. m. ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu yra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Tai turi esminę reikšmę sprendžiant koks turtas galėjo būti įgytas jungtinės veiklos pagrindu, nes tik šis pastatas 2011 m. buvo atstatinėjamas ir vietoje jo buvo sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas - namų ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registre įregistruotas 2013-07-31. Teismas namo statybomis 2011 m. grindė šalių tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę dar 2004-09-17 sudarant ginčo sutartį dėl sodybos pirkimo-pardavimo, tačiau tiek tikslas, tiek įnašai į šį turtą turėjo būti įvertinti atskirai. Net ir vertinant 0,9503 ha. ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais kaip vieną turto vienetą, naujai statomas statinys galėjo būti traktuojamas nebent kaip turto, įgyto 2004-09-17, pagerinimas, o ne vertinama, kad 2004 m. atsakovė iš A. Š. nupirkdama sodybą tapo tik jos bendrasavininke jungtinės veiklos su ieškovės tėvu pagrindu.Tai, kad šis turtas turėjo būti vertinamas atskirai patvirtina ir aktuali teismų praktika. Teismas, nepasisakydamas apie A. Š. indėlį į kitą sodyboje esantį turtą: žemės sklypus, kitus pastatus, vadovaudamasis vien 2011 m. vykusių namo sodyboje statybų faktu, priteisė lygiomis dalimis visą sodybos kompleksą. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovė sutartimi 2004-09-17 taip pat įgijo ir 7,1800 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio net 5,9500 ha sudaro miško plotas. Sprendime nepasisakė, kad žemės sklypas buvo kaip nors esmingai pagerintas, taip pat nėra duomenų, kad buvo pagerinti ir kiti sodybos statiniai, šis turtas priteistas iš esmės be motyvų.Pažymi, kad atsakovė ir A. Š. turtiniuose santykiuose visada veikė savarankiškai, nesiekdami įgyti bendro turto ir nekooperuodami asmeninių lėšų ar darbo. Tai buvo įrodyta byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma, kuriais teismas nusprendė nesivadovauti, o prioritetą teikti išimtinai ieškovės nupasakotai įvykių versijai, suderintai tik su pačios ieškovės giminaičiais, liudijusiais šioje byloje. Be to, teismas sprendime darė fakto ir įrodymų vertinimo klaidų, vadovavosi įrodymais, kurių byloje apskritai nėra. Šie netikslumai padaryti į teismo sprendimą perkeliant ieškovės advokatės baigiamosios kalbos tekstą, pavyzdžiui: 1) sprendime nurodoma, kad liudytoja R. G. patvirtino, jog A. Š. su E. M. supažindino ji, tikslu padėti susirasti draugę. Nors liudytoja R. G. byloje aiškiai liudijo, kad su atsakove A. Š. supažindino jos vyras, o ne ji pati. Nors tokia teismo klaida nėra esminė bylos baigčiai, tačiau parodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, atidžiai pats neanalizavo įrodymų, nevertino ir netikrino, ar vienos šalies procesiniame dokumente nurodomi teiginiai yra faktiškai teisingi ir sutampa su bylos medžiaga ir jai neprieštarauja. Tiesmukas vienos iš šalių pasisakymų perkėlimas į teismo sprendimą motyvų forma kelia pagrįstas abejones, ar teismas, priimdamas sprendimą, sugebėjo išlikti nešališkas; 2) Sprendime nurodo, kad 2004 m. atsakovė buvo įgijusi butą iš E. G., bei laikė tai svarbia aplinkybe nustatant atsakovės finansines galimybes 2004 m. įgyti ginčo sodybą, tačiau byloje duomenų apie jokį sandorį su E. G. nėra. Ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama civilinio proceso priemonėmis. Ši aplinkybė nebuvo patvirtinta jokiais įrodymais, o teismo konstatuota vadovaujantis vienos ginčo šalies bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasakytu teiginiu. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją E. G. ieškovei uždavus klausimą apie šį sandorį, pats teismas nušalino klausimą kaip nesusijusį su byla bei leido liudytojai į jį neatsakyti, tačiau sprendime jau vadovaujasi šiuo teiginiu kaip faktu.Į sprendimo motyvuojamąją dalį taip pat buvo perkeltas baigiamosios kalbos teiginys, kad atsakovė už 2004 m. ataskaitinį laikotarpį tariamai yra deklaravusi 88‘104,00 Lt piniginių lėšų, iš kurių 31‘104 Lt banke ir 57‘000 Lt ne banke, tuo konstatuojant, kad atsakovės turtinė padėtis prieš perkant sodybą ir po jos pirkimo faktiškai nepakito. Šis teiginys yra klaidingas, nes 88‘104,00 Lt piniginių lėšų sumą atsakovė buvo deklaravusi ne už 2004 m. ataskaitinį laikotarpį, bet už 2003 m. ataskaitinį laikotarpį. Turto deklaracijos už 2004 m. atsakovei tuo metu teikti pagal galiojusius teisės aktus nereikėjo, todėl duomenų, apie 2004 m. pabaigoje atsakovės visas turėtas pinigines lėšas nėra.Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad kilnojamąjį turtą - statybinį vagonėlį išima iš bendrąja nuosavybės teise įgyto turto balanso, nes laiko, kad yra atsakovės asmeninis turtas, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje šis turtas priteistas ieškovei.Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl jos finansinių galimybių įgyti visą ginčo turtą asmeniškai. Atsakovė pateikė visą turimą informaciją apie savo turtinę padėtį bei išlaidas ginčo laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2016 m. imtinai: visas šiuo laikotarpiu teiktas turto ir pajamų deklaracijas, pažymas iš darbovietės apie gautą darbo užmokestį, pažymas iš banko apie indėlių, banko, mokamųjų kortelių sąskaitų likučius ir palūkanas, banko sąskaitos išrašus nuo 2011 m. iki 2016 m., o vėliau prie bylos buvo prijungti ir visi banko sąskaitų išrašai nuo pat 2003 m. Teismas atsisakė vadovautis atsakovės pozicija, argumentuodamas, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs ir nelogiški, nes ji negalėjo disponuoti tokiomis lėšomis, nors visa tai yra pagrindžiama rašytiniais duomenimis. Teismas vadovavosi ieškovės pateikta subjektyvia ir melaginga įvykių versija, kuri jokiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindžiama. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog A. Š. gaudavo dideles neoficialias pajamas bei turėjo neoficialaus turto, kurį tikėtina ir panaudojo turto įsigijimui bendrai su atsakove. Remiantis teismų praktika, būtent ieškovė, siekdama prisiteisti iš atsakovės jos vardu įgyta turtą, turėjo pareigą įrodyti, kad A. Š. yra konkretaus turto bendrasavininkas, o ne atsakovė turėjo įrodinėti šių aplinkybių neegzistavimą.Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek disponavimą lėšomis ginčo laikotarpiu (2003-2016 m.). Byloje esantys duomenys apie atsakovės disponavimą turimais grynais pinigais (kurie buvo gryninami iš banko kortelės, nuimant indėlius JAV doleriais, eurais, gavus grynus pinigus pardavus nekilnojamąjį turtą, gavus grynus pinigus dovanų iš tėvų bei gavus dalį darbo užmokesčio iš kasos grynais pinigais) visiškai paneigia teismo motyvaciją ir išvadas dėl atsakovės turtinės padėties.Apie disponavimą lėšomis 2003 - 2004 metais nurodo, kad: 88‘104 Lt piniginių lėšų sumą atsakovė deklaravo už 2003 m. ataskaitinį laikotarpį, t. y. iki ginčo sandorio sudarymo. Todėl atsakovė galėjo šias lėšas panaudoti sodybos pirkimui. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė turėjo pakankamai didelių santaupų (88‘104 Lt), 20‘000 Lt tėvų dovanotų lėšų bei gaudama stabilias, dideles einamąsias pajamas (29‘417,00 Lt per 2004- uosius metus), todėl turėjo visas finansines galimybes įsigyti turtą: dalimis, iki 2004-09-07 mokėti A. Š. įmokas už sodyba bei 2004-09-12 už 34‘000 Lt įsigyti iš A. Š. įmonės automobili Renault megane scenic. Įsigydama automobilį atsakovė darė paslaugą A. Š., t. y. nupirko automobilį iš A. Š. įmonės su tikslu radus pirkėją iš karto jį parduoti, nes A. Š. verslui reikėjo pinigų skubiau, nei buvo rastas kitas pirkėjas. Automobilis po mėnesio buvo parduotas už tą pačią sumą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Atsakovė buvo visiškai finansiškai pajėgi atsiskaityti su A. Š. iki pasirašant 2004-09-17 turto pirkimo - pardavimo sutartį ir patvirtinant ją notariškai.Atsakovė per 2011 m. gavo 45‘212,55 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (atskaičius mokesčius – 38‘430,55 Lt). Iš SEB banko sąskaitos (mokėjimo kortelės) išrašo už 2011 m. matyti, kad nuo 2011 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos atsakovė išsigrynino 23‘700 Lt kuriuos, kaip panaudojo gyvenamojo namo statyboms sodyboje. Likusios atsakovės išlaidos iš mokėjimo kortelės buvo naudojamos įprastoms kasdienėms išlaidoms dengti (atsiskaitymai už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, apsipirkimai prekybos centruose ir kita). Duomenų, kad atsakovė 2011 m. būtų turėjusi kokių nors kitų didelių išlaidų nėra, todėl yra visiškai neaišku kur dar, jei ne statyboms, teismo vertinimu atsakovė galėjo panaudoti tokias sumas išsigrynintų lėšų.Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus - statybinių medžiagų pirkimo čekius, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą už 9‘535,83 Lt sumą. Liudytojas J. R. patvirtino, kad jam buvo mokama už darbų atlikimą. Architektė A. Ž., tvirtinusi namo projektą, patvirtino, kad sodybos namas buvo kuklus, statytas iš pigių medžiagų, todėl atsakovės nurodyta statybos išleista suma - virš 20‘000 Lt, yra visiškai pagrįsta ir tikėtina.Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pateikė statybinių medžiagų pirkimo čekius už laikotarpį 2007 ir 2009 m., nors vėliau byloje buvo įrodyta, kad 2007 m. jokios statybos sodyboje nevyko, o čekiuose nurodyti pirkiniai neatitiko pastatyto namo savybių. Tačiau teismas ne tik, kad nepakomentavo šių įrodymų priimtinumo sprendime, tačiau ir laikė visus ieškovės parodymus patikimais ir nuosekliais. Mano, kad atsakovė buvo finansiškai pajėgi finansuoti namo statybas asmeniškai ir faktiškai atsakovė namą statė už savo pinigus.Nesutinka su teismo išvadomis, jog atsakovė negalėjo įsigyti 2013 m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeniškai. Atsakovė turėjo lėšų asmeniškai įsigyti butą ir jį įsigijo, byloje patvirtina 2013-06-06 SEB banko nurodymas išmokėti grynuosius pinigus iš asmeninės atsakovės terminuotojo indėlio banko sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) 12‘720 Eur (43‘919 Lt), t.y. dieną prieš buto pirkimo sutarties sudarymą atsakovė išsigrynino banko sąskaitoje eurais laikytą indėlį. Likusius 6‘000 Lt atsakovė jau buvo išsigryninusi iš terminuotųjų indėlių banko sąskaitos 2013-05-23 (indėlis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad sandorio sumą visiškai atitinkanti suma buvo išsigryninta iš atsakovės asmeninės sąskaitos prieš pat sudarant buto pirkimo - pardavimo sandorį patvirtina, kad atsakovė dar iki parduodant ankstesnįjį, jai nuo 1991 m. nuosavybės teise priklausiusį butą, turėjo pakankamai asmeninių lėšų įsigyti ginčo turtą, bei visiškai paneigia teismo argumentą, kad atsakovė negalėjo disponuoti tokio dydžio lėšomis.Atsakovė gavo 40‘000 Lt sumą 2013-11-11 pardavusi jai nuosavybės teise dar nuo 1992 m. priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)). Buto pirkėjos V. D. 2013-11-25 pavedimu 25‘000 Lt buvo pervesti į atsakovės mokėjimo kortelės banko sąskaitą. Likusieji 15‘000 Lt atsakovei buvo perduoti grynaisiais, todėl atliekant naujojo buto remontą šia suma atsakovė disponavo, nors banko sąskaitos išrašuose tai ir neatsispindi. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitų, darbo užmokesčio) matyti, jog atsakovė 2013 m. disponavo 96‘321 Lt suma. Atsakovės turėtų lėšų banko sąskaitose judėjimas patvirtina, kad ji šias santaupas išleido buto įsigijimui ir įsirengimui. Be to, butas buvo įsirenginėjamas ne vienerius metus, atsakovė dalį baldų pirko dar ir 2014 - 2016 m., t.y. ne visos buto įrengimo išlaidos buvo patirtos atsakovės iš karto.Pažymi, jog atsakovė negyveno prabangaus gyvenimo taip, kaip nurodo teismas. Per visą ginčo laikotarpį nuo 2003 m. iki 2016 m. atsakovė su A. Š. yra buvusi vos penkiose kelionėse (pirmą kartą kartu išvyko į užsienį tik 2006 m., kai automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini)), kurios nebuvo nei prabangios, nei reikalaujančios didelių išlaidų, nes buvo vykstama nuosavu automobiliu, apsistojama arba svečiuose, arba kempinguose ir pan. Kelionių išlaidos atsispindi byloje esančiuose atsakovės banko sąskaitos išrašuose. Atsakovės kasdienės išlaidos taip pat nebuvo niekuo išskirtinės. Kadangi atsakovė neišlaidavo, o racionaliai ir apgalvotai elgėsi su savo pinigais, todėl gyvendama vieno kambario bute ji sugebėdavo susitaupyti lėšų turto įsigijimui.Nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje pakanka įrodymų, kad A. Š. turėjo piniginių lėšų, kurias tariamai įnešė į bendro turto kūrimą. Teismas nenurodė kokio dydžio ir kaip konkrečiai pasireiškė šis įnašas. Byloje nėra nei vieno įrodymo apie A. Š. mokėjimus už komunalines paslaugas, mokesčius ir kitus mokėjimus, taip pat nėra įrodymų apie kokių nors lėšų perdavimą, pervedimą į atsakovės sąskaitą, nei viename kilnojamųjų daiktų pirkimo dokumente nėra A. Š. parašų ar bet kokio bent minimalaus įrodymo, kad A. Š. yra prisidėjęs prie turto įgijimo piniginiu įnašu. Beveik visi byloje liudiję asmenys, išskyrus suinteresuotus ieškovės giminaičius, vieningai tvirtino, kad A. Š. turėjo didelių finansinių sunkumų nuo pat 2004 m. Pats A. Š. liudytojų pasakojimais ne kartą pasiskųsdavo aplinkiniams dėl šių sunkumų, pavyzdžiui, sodybos kaimynui G. U. yra pripažinęs, kad be atsakovės pagalbos jam būtų sunku. Mano, kad tai visiškai pagrindžia atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, kad A. Š. neturėjo finansinių galimybių įgyti turto kartu su atsakove ir gyvendamas su ja tai suprato. Teismas apskritai ignoravo šiuos liudytojų parodymus ir pasitikėjo vien tik ieškovės sukurta versija bei jos pateiktais nepatikimais paaiškinimais apie tariamas neoficialias pajamas.Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2017-08-22 pažymos Nr. KA.PZ 1-6096 bei 2017-08-21 VMI prie LR FM raštu Nr. (27.4-40-4)RD-3274 pateiktų A. Š. turto ir pajamų deklaracijų matyti, kad ginčo laikotarpiu jo pajamos buvo nepastovios. A. Š. IĮ „Punia“ nuo 2003 m. nebenešė jam jokio pelno, nuo 2007 m. birželio A. Š. įsidarbinus sūnaus T. Š. individualioje įmonėje, A. Š. pajamos išliko nestabilios - jis gaudavo vos kelis tūkstančius litų draudžiamų pajamų per metus (2007 – 4‘440,00 Lt., 2008 – 7‘299,57, 2009 – 3‘563,73 Lt), dažnai metų eigoje turėdavo nedraudiminių laikotarpių (imdavo neapmokamų atostogų), o tai sutampa su liudytojų parodymais, kad darbas su sūnumi buvo sezoninis ir ilgais laikotarpiais A. Š. apskritai neturėdavo darbo. Pastovų mėnesinį darbo užmokestį A. Š. pradėjo gauti tik 2010 m., dirbdamas sūnui T. Š. priklausančioje įmonėje UAB „Gatora“, kur jo darbo užmokestis per mėnesį siekdavo vos 400 Lt (115,85 Eur) neatskaičius mokesčių, o nuo 2013 m. vasario mėn., A. Š. nutraukus darbo sutartį su UAB „Gatora“, iki 2013 m. lapkričio A. Š. gavo tik socialinę nedarbo draudimo išmoką (už laiką, kurį buvo registruotas darbo biržoje). Iki 2014 m. rugsėjo, kai A. Š. buvo pradėta mokėti valstybinė pensija, A. Š. niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo. A. Š. neturėjo jokio nekilnojamojo turto, duomenų apie turėtas pinigines santaupas byloje taip pat nėra.Teismas, spręsdamas dėl didelės vertės turto padalijimo, negalėjo vertinti, jog A. Š. gerą finansinę padėtį patvirtina gautos pajamos, vykdant neoficialią veiklą kartu su T. Š. (t.y. vengiant mokesčių mokėjimo). Mano, kad iš neteisėtais būdais gautų lėšų negali būti kildinami teisiniai reikalavimai. Be to, neoficialių pajamų gavimas byloje nebuvo įrodytas. A. Š. IĮ „Punia“ kasos knyga tik patvirtina pinigų išėmimą, kurios buvo naudojamos būtent tik įmonės kasdienėms reikmėms. Byloje nėra nustatytas tariamai neoficialių pajamų dydis, o teismo sprendime to net nesistengiama padaryti, nors reikšmę turėjo konkrečių jungtinės veiklos dalyvių įnašų į turtą nustatymas, siekiant teisingai nustatyti konkrečias turto dalis. Šiuo atveju pajamų šaltiniu pripažįstant neteisėtas lėšas, kurių tikslus dydis negali būti nustatytas, nustatyti konkretų A. Š. įnašą taip pat nebūtų įmanoma. Atsakovės pateikti nuoseklūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi mokėjimai ir visos išlaidos turto išlaikymui buvo dengiamos vien tik pačios atsakovės, todėl net jei būtų gavęs kokių nors neteisėtų pajamų, atsakovė tokių pinigų niekada nematė, neprašė ir A. Š. tikėtina jas naudojo savo reikmėms. A. Š. prastą padėtį patvirtina 2003 m. balandį iš Parex banko paimta 15‘000 Lt paskola. Tai reiškia, kad A. Š. sodybos pardavimo metais turėjo dar ir finansinių įsipareigojimų, su kuriais, tikėtina, iš gaunamų pajamų nebegalėjo susitvarkyti.Teismas vadovavosi ieškovės teiginiais, kad po santuokos nutraukimo su D. Š. 2004 m., A. Š. atiteko 80‘000 Lt (23‘169,60 Eur) grynųjų pinigų, tačiau jokių įrodymų byloje nėra pateikta, išskyrus ieškovės ir D. Š. liudijimus, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šią sumą po santuokos nutraukimo turėjo D. Š., o ne A. Š.. Lygiai taip pat nėra ir kokių nors duomenų apie A. Š. disponavimą šiomis lėšomis, ar šių lėšų faktinį panaudojimą ginčo turto įgijimui ar tvarkymui. Teismas šį faktą konstatavo vadovaudamasis vien prielaidomis bei nepaisydamas, kad liudytojų parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams.Teismas kaip A. Š. pajamų šaltinį įvardijo verslą su sūnumi T. Š., tačiau UAB „Gatora“ ir yra T. Š. įmonė, kurioje A. Š. dirbo ir gaudavo minėtą 400 Lt atlyginimą. Duomenų, kad A. Š., dirbdamas šį darbą, gaudavo ir daugiau pajamų, byloje nėra, taip pat nėra ir duomenų apie jų dydį.Nesutinka su teismo sprendimu, kad A. Š. realiai gavo nemažas pinigines sumas (už ginčo sodybą – 60‘000 Lt, už automobilį – 34‘000 Lt) ir šias pinigines lėšas panaudojo bendram gyvenimui su E. M.. Pažymi, jog automobilis Renault megane scenic buvo perkamas iš A. Š. individualios įmonės, o ne iš A. Š., todėl už jį gauti pinigai buvo skirti asmeniniam A. Š. verslui ir jo skoloms padenginėti, o ne bendro turto su atsakove įgijimui. Ieškovė neįrodė, kad už sodybą gautos lėšos buvo panaudotos bendram gyvenimui su atsakove. A. Š. sodybą pardavė būtent dėl prastos finansinės padėties, turimų įmonės skolų, todėl gautus pinigus šiuo tikslu ir naudojo. Įmonė 2003-2004 m. pirko įvairių transporto priemonių, kurioms taip pat tikėtina, buvo naudojamos šios lėšos.Nesutinka su teismo išvadomis, jog sodybos pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis, fiktyvus ir atsakovė nesumokėjo A. Š. 60‘000 Lt, nes neturėjo finansinių galimybių. Teismas, vertindamas sodybos pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumą, vadovavosi vien tik ieškovės sukurta istorija apie fiktyvų turto perrašymą ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, nors kiti liudytojai (Š. Š., A. A., A. Š., E. G.) liudijo būtent apie sodybos pardavimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2017-01-17 ieškovės be atsakovės žinios padarytu garso įrašu, kuriame ieškovė akivaizdžiai provokavo atsakovę užduodama klausimus, iš esmės užprogramuojančius ieškovei palankiai skambančius atsakymus, pavyzdžiui, simuliuojant žodžiais „perrašyti“ turtą, kas, atkreiptinas dėmesys, buitinėje kalboje gali būti suprantama ir kaip turto pardavimas. Teismas vadovavosi šiuo įrodymu net nepaisydamas to, kad atsakovė teigė, jog pateiktas įrašas yra nepilnas ir iškarpytas, o atsakovei apie garso įrašo darymą nebuvo pranešta, dėl ko toks įrodymas neturėtų būti priimtas, ar bent jau juo vadovaujamasi atsižvelgiant į nelygią atsakovės ir ieškovės padėtį pokalbio metu (t. y. kai viena šalis žino apie garso įrašo darymą ir atitinkamai gali iš anksto suformuluoti savo klausimus bei atsakymus, o kita šalis tokios pačios galimybės neturi). Mano, kad byloje esant pakankamai kitų įrodymų, teismas bent jau pirmenybę turėjo teikti kitiems įrodymams, dėl kurių priimtinumo ir autentiškumo byloje abejonių nekilo. Atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškove, kad sodyba priklauso A. Š., teigė investavusi į turtą daug lėšų, minėjo ir A. Š. skolas, dėl kurių ieškovės tėvas pardavė sodybą, todėl teismo vertinimas, kad šis įrašas patvirtina ieškovės įrodinėtas aplinkybes, yra klaidingas.Pažymi, jog sodyba buvo įgyta pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovė atsiskaitė su A. Š., sumokėdama jam 60‘000 Lt. Ši sutartis nenuginčyta, galiojanti. Teismas negalėjo perkvalifikuoti pirkimo-pardavimo teisinių santykių į bendrosios jungtinės veiklos teisinius santykius ir turėjo ieškovės reikalavimą dėl sodybos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti vien jau šiuo pagrindu. Teismas, ignoruodamas pirkimo-pardavimo sandorį, paneigė sutarčių laisvės principą.Mano, jog teismas galėjo spręsti nebent dėl A. Š. bendro gyvenimo su atsakove metu indėlio (darbu, piniginėmis lėšomis ar kt.) tvarkantis su šiuo turtu ir atitinkamos kompensacijos priteisimo. A. Š. padėdavo jai tvarkytis sodyboje, tačiau šis indėlis nebuvo kuo nors išskirtinis, palyginus su kitais sodyboje besilankiusiais atsakovės ir A. Š. draugais ir artimaisiais. A. Š. elgesys neturėtų būti vertinamas kitaip - jam patiko laiką leisti sodyboje, jis džiaugėsi, kad gyvendamas su atsakove sodyboje galėjo praleisti daug laiko, todėl ir jo sąlyginis indėlis į šio turto priežiūrą sietinas su tikslu leisti laiką sodyboje, o ne su tikslu įgyti nuosavybės teisę į ją.

Atsiliepimu į atsakovės E. M. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. ir A. Š. gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo partneriai gyvendami faktinėje šeimoje, o nekilnojamas turtas Zarasų rajone, Panevėžyje buvo jų jungtinės veiklos objektas, todėl ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinę jungtinę veiklą. Ši teismo išvada atitinka teisės normas ir bendrą kasacinio teismo praktiką dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, dėl to nesutikti su tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo.Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog jau 2003 m. A. Š. apsigyveno pas E. M.. Ieškovė sutinka su teismo išvada, kad bendra jungtinė veikla prasidėjo nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio, nes bendra jungtinė veikla, siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę, yra susitarimas, kuris nebūtinai sutampa su bendros jungtinės veiklos dalyvių bendro gyvenimo pradžia, o yra nukreiptas į susitarimą dėl bendro tikslo sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Teismas konstatuodamas bendros jungtinės veiklos (susitarimo) pradžią įvertino šalių paaiškinimus, rėmėsi liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, laikė esant teisinga, logiška ir patikima laikyti, kad tarp A. Š. ir E. M. bendros jungtinės veiklos santykiai prasidėjo 2004 metų rugsėjo mėnesį, t. y. kai tarp A. Š. ir E. M. prasidėjo esminiai turtiniai santykiai ir buvo sudaryta ginčo sodybos pirkimo-pardavimo sutartis.Nors atsakovė įvardijo jos ir A. Š. santykius –„draugai”, tačiau pastarieji labai aktyviai leido bendrą laiką daug keliavo, nuolat lankėsi pas A. Š. gimines, gyveno pas E. M. bute. Atsakovė nesugebėjo paneigti liudytojo A. Š. teiginių, kad po skyrybų A. Š. po medžioklės liudytojas veždavo būtent į E. M. tuometinius namus. E. M. poziciją kad A. Š. ji laikė tik “draugu” paneigia garso įrašas tarp ieškovės ir atsakovės, kuriame atsakovė pabrėžia, kad ji buvo A. Š. „žmona” ir tai ji įrodys. To paties pokalbio, kuris vyko 2017 m. sausio mėnesį, metu E. M. pabrėžė, kad gyveno kartu su A. Š. būtent nuo 2003 m. Atsiliepime į ieškinį E. M. kategoriškai neigė gyvenusi su A. Š. iki 2008 m., tačiau apeliaciniame skunde dėstoma tik tinkamo žodžio, apibūdinant santykius, įvardinimo problema.Apeliacinio skundo teiginiai, kad A. Š. susipažinęs su atsakove turėjo didelių finansinių problemų neatitinka byloje išklausytų liudytojų parodymų bei surinktų rašytinių įrodymų. 2003 m. susipažinęs su E. M. A. Š. buvo ne tik pervežimų įmonės savininkas, tačiau turėjo gyvenamąjį namą Rožių gatvės rajone, Panevėžio mieste, prabangią sodybą Zarasų rajone, vertybinių popierių, dideles pinigų sumas grynais bei važinėjo tuo metu prabangia mašina (už 34‘000 Lt). Tik 2004 m. vasaros pabaigoje pavogus įmonės pervežamą krovinį, prasidėjo teisminis procesas, kuriame draudimo išieškomos sumos buvo didelės ir galėjo sukelti didelių finansinių sunkumų. Iš teismui pateiktų individualios įmonės kasos dokumentų matyti, kad A. Š. 2003 - 2004 m. gaudavo dideles lėšas iš įmonės, kuri dirbo net iki 2007 m., todėl nėra pagrindo teigti apie A. Š. ar jo įmonės skolas, nes jos neįrodytos.Teiginiai, kad A. Š. buvo išlaikytinis visiškai neatitinka tikrovės, šias aplinkybes netiesiogiai paneigė atsakovė nurodydama, kad dauguma kilnojamų daiktą kurie yra pakankamai brangūs (traktorius, žoliapjovės, krūmapjovės , valtys ir t.t.) buvo pirkti A. Š., kas ne tik įrodo, kad jis turėjo lėšų, tačiau kartu kūrė bendrą gyvenimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad A. Š. su E. M. bendro gyvenimo metu keliavo į Rusiją Kroatiją du kartus į Italiją Norvegiją du kartus į Vokietiją tačiau jokiose E. M. išlaidų dokumentuose, sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie išlaidas užsienyje, kadangi kelionės išlaidas finansavo A. Š.. A. Š. pirko statybines medžiagas sodybai bei naujam butui įrengti, taip pat dalis naujai pirktame bute nurodytų E. M. daiktų buvo pirkti A. Š., todėl teiginiai apie A. Š. kaip apie išlaikytinį yra ne tik kad nepagrįsti, tačiau mažų mažiausia nesąžiningi. Taip pat ieškovė nurodė, kad A. Š. buvo sutaręs su E. M., kad jis rūpinasi maistu - jį perka ir gamina, o E. M. moka už buto išlaikymą. Tokio pobūdžio susitarimai dėl bendros buities, pasidalinimo kasdienėmis išlaidomis įrodo, kad A. Š. ir E. M. vedė bendrą ūkį ir dalinosi išlaidomis.Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nėra jokio pagrindo atsakovės vardu įgytą turtą nuo 2004 m. pripažinti bendra daline nuosavybe. Mano, jog susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, yra pakankamas pagrindas pripažinti turtą įgytą jungtinės veiklos dalyvių bendros dalinės nuosavybė teise. Nors E. M. ir A. Š. nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise ginčo nekilnojamąjį turtą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje.Apeliantė yra neteisi, kad pirmos instancijos teismas apskritai nepasisakė apie A. Š. sodyboje esantį turtą: žemės sklypus, kitus pastatus, vadovaudamasis vien 2011 m. vykusių namo sodyboje statybos faktu priteisė lygiomis dalimis visą sodybos kompleksą. Teismo vertinimu bendrą jungtinę veiklą apima 2004-09-17 sandoris, kurio pagrindu vienas jungtinės veiklos dalyvis turėdamas tikslą išsaugoti sodybos kompleksą nuo trečiųjų asmenų galimos reikalavimo teisės, jį perleidžia kitam jungtinės veiklos dalyviui ir toliau aktyviai dalyvauja to paties turto kūrime, atnaujinime, priežiūroje, išlaikyme, sudaro pagrindo konstatuoti, kad 2004-09-17 pirkimo-pardavimo sutartis apima šalių E. M. ir A. Š. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos. Tokiu būdu teismui pasisakius dėl viso sandorio, nėra pagrindo išskirti minėto sandorio atskirus objektus ir dėl jų pasisakyti atskirai (žemės sklypai, kiti pastatai ir juo iš naujo vertinti).Pažymi, kad E. M. buvo išdavusi A. Š. 2011-11-25 notarinį įgaliojimą disponuoti sodyba, kuris suteikė A. Š. teisę atlikti disponavimo sodyba veiksmus, tame tarpe ir parduoti minėtą sodybą. Vertindamas tokio turinio įgaliojimą, teismas darė pagrįstą išvadą, kad jis buvo išduotas faktiniam turto bendrasavininkiui, veikiančiam jungtinės veiklos pagrindu.Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė, kad atsakovę su A. Š. supažindino liudytoja R. G.. Liudytojos R. G. teiginys „jaučiuosi kaip svočia“ bei liudytojos siekis padėti A. Š. susirasti antrąją pusę, tiek teismo, tiek ieškovės advokatės buvo suprastas kaip teiginys, kad ji pati supažindino A. Š. ir E. M., tačiau tai, kad juos supažindino jos vyras nekeičia esmės ir nesudaro sąlygų klaidingam sprendimui. Visgi, apeliantės teiginys, kad R. G. patvirtino, „ kad po santuokos nutraukimo kurį laiką A. Š. gyveno jos ir jos vyro namuose“ yra neteisingas, nes liudytoja teigė, kad jis „ateidavo vakare pasibūti, pasikalbėti“. Jokio liudijimo apie A. Š. gyvenimą G. namuose nebuvo.Teismas vadovavosi atsakovės pateikta E. M. gautų pajamų bei su darbo santykiais susijusių pajamų laikotarpiu 2003 - 2015 m. suvestine, kurioje nurodyta, kad 2003 m. E. M. turėjo 31‘104 Lt banke ir 57‘000 Lt ne banke. Per 2004 metus buvo įsigyta sodyba už 60‘000 Lt, automobilis už 34‘000 Lt, 3 kambarių butas (ne mažiau kaip 12‘000 Lt) ir E. M. patvirtino, kad kitų pajamų nei atlyginimas ji neturėjo. Tai suteikė pagrindo teigti, kad sandoriai buvo fiktyvūs, nes tokiomis lėšomis įsigyti turto atsakovė negalėjo, uždirbdama vidutiniškai 2‘400 Lt per mėnesį atlyginimą. Abejonių atsakovės galimybėmis įsigyti turtą 2004 m. lėmė ir tai, kad prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą (2003 m. pabaigai E. M. turėjo terminuotą indėlį 30‘407,46 Lt sumai) E. M. iš banko sąskaitos 2004-04-13 išėmė 14‘418 Lt, o vėliau po sandorio sudarymo 2004-12-22 išėmė 2‘582,90 Lt, 2005-01-18 likutis – 11‘755,06 Lt. Taigi, esminiams pirkiniams 2004 metais nebuvo naudojamos E. M. banko sąskaitose esančios lėšos, o deklaruotų grynųjų pinigų 2013-12-31 dienai 57‘000 Lt akivaizdu, kad nepakako apmokėti visus pirkinius. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė deklaracijas už 2003 metus pateikta tik 2005 metais, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde, nesant prievolės deklaruoti turtą, o 2003 metais nurodomos turėtos didelės sumos grynųjų pinigų 57‘000 Lt, sudaro prielaidą konstatuoti, kad atsakovė siekė įmanomais būdais pateisinti lėšas, nors duomenų, kad faktiškai jomis disponavo nėra. Jei sandorių sudarymo metu 2004 metais atsakovė būtų disponavusi grynųjų pinigų suma 57‘000 Lt bei banke laikomomis santaupomis, įvertinus, kad 2004 m. pabaigai likutis banko sąskaitoje 14‘089 Lt, darytina išvada, kad sandoriams apmokėti atsakovė neturėjo reikiamų lėšų.Atlikus atsakovės banko sąskaitų suvestinę už 2004 - 2006 metus matyti, kad tiek 2004 m., kai buvo sudaryti ginčo sodybos, automobilio, buto pirkimo-pardavimo sandoriai, tiek 2005 m., 2006 m., kai nebuvo atliekami brangesnio turto įsigijimo sandorių, iš atsakovės sąskaitų buvo naudojamas labai panašios sumos: 2004 m. kortele atsiskaityta už 5‘254 Lt, nuimta grynais 19‘900 Lt, 2005 m. kortele atsiskaityta už 9‘497,70 Lt, nuimta grynais 10‘300 Lt, 2006 m. kortele atsiskaityta už 15‘422 Lt, nuimta grynais 12‘600 Lt. Abejonių kelia atsakovės grynųjų pinigų įnešimas į terminuotą indėlį 2007 m. sausio mėnesį 50‘000 litų. Yra pagrindo manyti, kad įnešta suma yra A. Š. ir E. M. bendros santaupos (A. Š. gavo pajamas grynais bei turėjo santaupų iš pirmos santuokos, be to pagal 2007-01-30 kasos pajamų orderį gauta už parduotą vilkiką IVECO EUROSTAR už 10‘000 Eur, 2007-01-11 parduota tentinė puspriekabė už 5‘000 Lt, šios lėšos išmokėtos savininkui A. Š.).Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad yra gavusi 20‘000 Lt iš tėvų, nors pirmos instancijos teisme nurodė, kad jos niekas nerėmė ir nepadėjo.Mano, jog teismas teisingai ir tinkamai įvertino, kad atsakovė negalėjo turėti finansinių pajėgumų 2004-09-17 įsigyti sodybą už 60‘000 Lt grynais pinigais ir po kelių dienų, tai yra 2004-09-12 nusipirkti automobilį Renault Scenic už 34‘000 Lt, nes tokiomis lėšomis grynais ji nedisponavo, o sąskaitose nėra matomas joks pinigų judėjimas. Pabrėžtina, kad tų pačių metų birželio mėnesį atsakovė įsigijo draugės 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Turto įsigijimo aplinkybes atsakovė pateikė nelogiškai ir nutyli, kad pardavus Renault Scenic ji tuoj pat pirko kitą automobilį A. Š. - Subaru Legacy.Apeliacinio skundo teiginiai, kad iš atsakovės sąskaitos išgryninti pinigai 2011 metais buvo naudojami būtent statybos darbams, nėra įrodyti, nes nėra aišku, kam tiksliai naudojami atsakovės išgryninti pinigai. Tai, kad gryninti pinigai negalėjo būti naudojami būtent statyboms įrodo ir tai, kad pateikti byloje statybinių medžiagų čekiai yra liepos - lapkričio mėnesiais, o gryninti pinigai vasario mėn. (4‘000 Lt), kovo mėn. (2‘000 Lt), birželio mėn. (5‘000 Lt), gruodžio mėn. – 2‘500 Lt. Statybos tuo metu nevyko, todėl išgryninti pinigai turėjo būti naudojami kitiems tikslams. Faktas, kad atsakovės gryninti pinigai buvo naudojami mokant už sodyboje atliekamus darbus nebuvo įrodytas, nes ir darbus atlikęs liudytojas J. R. teigė, kad už darbus atsiskaitydavo pats A. Š., o E. M. dažniausiai net nebūdavo sodyboje.Apeliantės teiginiai, kad sodyboje per laikotarpį už 2007 - 2009 metus nevyko statybos tik iš dalies atitinka tikrovę, nes kaip teigė ieškovė proceso metu, darbai sodyboje vyko kasmet ir tokios išlaidos pilnai pateisinamos, nes buvo dažoma ir įrenginėjama pirtis (pavyzdžiui, keičiama stogo danga, atnaujinami rąstai, taisomos valtys, taisomas namelis ir kt.). Taip pat nėra įrodymų, kad pirkimo čekiuose nurodyti statybiniai blokeliai negalėjo būti naudojami sodybos pastatų statyboms. Sodybos pagerinimas buvo atliekamas tiek 2005 m. po gaisro, tiek vėliau. A. Š. tiek pirko įrangą, tiek pats atlikdavo didžiąją dalį darbų - yra pateikta darbų sąmata tokio pobūdžio darbams.Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ji asmeninėmis lėšomis įsigijo butą, (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai konstatavo šalių bendrą susitarimą jungtinės veiklos pagrindu įgyti butą. A. Š. ir E. M. maždaug 10 metų gyveno kartu atsakovės vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), todėl visiškai natūralu, kad žmonėms gyvenant kartu yra kaupiamas atitinkamas turtas, daiktai, todėl per ilgą laiko tarpą, sukuriami ir įgyjami bendros dalinės nuosavybės objektai. Teismas teisingai pastebėjo, kad A. Š. ir E. M. pirko įvarius prabangius daiktus, keliavo, lankydavosi svečiuose, kas sudaro pagrindo teigti, kad E. M. gyvendama laisvai, nebūtų viena sutaupiusi atitinkamos pinigų sumos, kurią bendru sutarimu A. Š. ir E. M. investavo į buto įsigijimą.A. Š. finansinės galimybės nebuvo ribotos - tai rodo ir jo gyvenimo būdas - jis pirko prabangias mašinas, kelis kartus per savaitę važiuodavo medžioti į (duomenys neskelbtini) rajoną, daug keliavo. Kelionėms rengdavosi pats, ruošdamas maisto atsargas, todėl prisidėdavo prie bendro gyvenimo ne tik parūpindamas žvėrieną, bet ir ją pats paruošdamas ne tik savo šeimai, bet ir E. M. tėvams. Keliones automobiliu rinkdavosi ne dėl taupumo, bet dėl baimės skristi.Nors teismas nurodė, kad A. Š. pajamos oficialios buvo nedidelės, bet jis gaudavo neoficialių pajamų (padėdamas savo sūnui jo darbe). Ieškovė, nei liudytojai apie neoficialias pajamas neužsiminė - tai buvo artimųjų šeimos pinigai, kurie buvo investuojami į šeimos turtą. Be to, A. Š. turėjo santaupų, todėl galėjo jas naudoti. IĮ „Punia“ kasos knygų duomenimis savininkių išmokėtos lėšos 2003 metais – 44‘214 Lt, 2004 metais – 37‘137 Lt. Šios išmokėtos lėšos galėjo būti naudojamos ne tik įmonės, bet ir jo paties reikmėms. A. Š. paimta 15‘000 Lt paskola apyvartinėms lėšoms negali būti laikoma didelėmis finansinėmis problemomis, nes paskolos yra įprastas įrankis verslo aplinkoje.Teismas tinkamai įvertino finansinius A. Š. ir E. M. mastus. Pažymėjo, kad susipažinus su E. M. ir pradėjus bendrą gyvenimą 2003 m. pavasarį A. Š. turėjo individualią įmonę su trimis naujais vilkikais, sodybą Zarasų rajone su ją prižiūrinčiu ir gyvenančiu sargu, kurios vertė tuo metu, kaip nurodė jo buvusi žmona buvo virš 200‘000 Lt, automobilį Renault Scenic už 34‘000 Lt, tris medžioklinius šautuvus, grynųjų pinigų. Tuo tarpu E. M. gyveno vieno kambario 5-ame aukšte bute, nors turėjo deklaruotų pinigų, tačiau gyveno kukliai. Iki 2008 m. neturėjo net mašinos.Teismas teisingai įvertino nenuoseklius atsakovės parodymus, kurie neatitinka tikrovės. A. A. paliudijo, kad A. Š. pats įsigijo visus savo automobilius. Tuo tarpu atsakovė nutylėjo, kad dar 2004 m. jos vardu buvo nupirktas Subaru Legacy (už 17‘000 Lt), jį pardavus 2007 m. Nissan Patrol už 34‘000 Lt. Šie automobiliai buvo įsigyti kaip teigė liudytojai A. Š., tik E. M. vardu dėl tos pačios draudimo iškeltos bylos. Faktas, kad A. Š. galėjo įsigyti tokius brangius automobilius tik įrodo jo finansines galimybes. Atsakovė savo išlaidose nenurodė, kad buvo panaudojusi tokias sumas automobilių įsigijimui. Jau 2015 m. pabaigoje A. Š. pats jau savo vardu (nes pasibaigė senatis) įsigijo džipą Nissan X-Trail už 10‘000 Eur, kas taip pat paneigia atsakovės liudijimą, kad A. Š. neturėjo nei santaupų, nei pajamų. A. Š. sūnus liudydamas teigė, kad tėvai jam 2003 m. padovanojo sklypą su statiniais už 40‘000 Lt, todėl jis atsidėkodamas duodavo pinigų tėčiui ir prisidėdavo prie sodybos bei buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo.A. Š. būdamas gyvas neginčijo 2004-09-17 sandorio, jis buvo faktinis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone savininkas, be to, A. Š. E. M. 2011-11-25 buvo parašiusi įgaliojimą, kurio pagrindu buvo suteikta disponavimo teisė A. Š. ginčo turtu. Tai kad buvo pasirašyta sodybos pirkimo-pardavimo sutartis žinojo tik artimiausi žmonės, nes šis sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti bei siekiant apsaugoti turtą nuo A. Š. kreditorių galimų reikalavimų.Teismas pagrįstai garso įrašą vertino kaip įrodymą byloje, atsižvelgdamas į tiesos nustatymo kriterijų, į tai, kad pokalbyje dalyvavo tik ieškovė ir atsakovė, į tai, kad nebuvo pažeistas atsakovės privatumas, į tai kad buvo klausinėjama atsakovės tik apie ginčo aplinkybes.Atsakovė E. M. nepateikė įrodymų apie tai, kad ji pirko statybines medžiagas už savo asmenines lėšas nei 2005 metais, kai sodyboje buvo perstatoma lauko virtuvė į gyvenamą namely (įvestas vandentiekis), nei 2007 metais, kai buvo renovuojamas vienas iš pastatų (pakeistos grindys, sienos, lubos), nei 2011 metais, kaip buvo statomas sodybos pastatas. Teismo vertinimu, visus atliktus darbus finansavo jungtinės veiklos dalyviai, taip pat juos atliko bendru darbu, žiniomis ir pastangomis. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. ir E. M. veikė kaip bendros jungtinės veiklos dalyviai, siekdami vieningo tikslo, kuriant ir tvarkant nekilnojamąjį turtą, nesant konkrečių įrodymų apie kiekvieno iš jungtinės veiklos dalyvio indėlį, preziumuojama, jog jungtinės veiklos dalyvių dalys nuosavybėje yra lygiosA. Š. atsakovės E. M. bute, (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2003 m pavasario, butas penktame aukšte buvo nepatogus pirmiausia A. Š., kuriam po medžioklės, į kurią vykdavo kelis kartus per savaitę, buvo sunku su šautuvais ir laimikiu lipti į penktą aukštą, todėl abu E. M. ir A. Š. nusprendė, kad reikia įsigyti didesnį butą pirmame aukšte. A. Š. ieškojo buto, skambino pardavėjams. Atsakovės pozicija, jog ji ketino įsigyti didesnį butą ir jį pirko dėl senų tėvų, kuriuos ketino persikelti pas save, neatitinka tikrovės, nes butas (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių - miegamojo su dvigule lova ir svetainės, kuri sujungta su virtuve. Akivaizdu, kad nebuvo tokio plano atsivežti tėvus, nes tai faktiškai ir neįvyko sekančius trejus metus po buto įsigijimo.Atsakovė neįrodė, kad statybines medžiagas tiek sodybos statyboms, tiek buto įrengimui ji įsigijo pati. Pateikti statybinių medžiagų čekiai rodo, kad 2013 m. buvo pirkta medžiagų ir baldų už 38‘531,99 Lt (11‘159,64 Eur) grynais ir tik už 6‘792 Lt (1‘967,15 Eur) pavedimu, taip pat 2011 m. pirkimo kvitai - grynais už 8‘943,02 Lt (2‘590,08 Eur) ir kortele tik už 592,81 Lt (171,69 Eur). Nelogiška, o taip pat ir nesaugu gryninti pinigus iš kortelės ir mokėti parduotuvėse grynais, kai tuo tarpu visur galima atsiskaityti kortele. Byloje pateikta rašytinių įrodymų, kad A. Š. dirbo įvairius darbus sodyboje - tiek statant namelį 2005m, tiek vėlesniais metais. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko kažkokius darbus, pirko įrangą ar bent kažkokius buities reikmenis per 13 metų.Kadangi atsakovės bute esančių daiktų nebuvo galimybės aprašyti, tai tik pati atsakovė patvirtino ar paneigė kai kurių daiktų buvimą bute po A. Š. mirties.