Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Byla Nr. N2-7663-328/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
N2-7663-328/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05833-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Atsakovas
L. M.
Ieškovas
A. E.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-7663-328/2014(Proceso Nr. 2-06-3-05833-2014-7) Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 77.7.; 78.2.1.; 99.5.; 99.5.; 116.1.; 116.4.
(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant atsakovei L. M. , institucijos, teikiančios išvadą, atstovei V. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei L. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui A. E. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi J. E., gim. 2003-12-30 tvarką: tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį nuo 17.00 val. sūnus bendrauja tėvu iki sekmadienio 17.00 val., tėvui parvežant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą; vaikas praleidžia su tėvu vieną vasaros atostogų mėnesį kiekvienais metais, pranešant ieškovei apie konkretų mėnesį iki einamųjų metų gegužės 1 d.; sūnus praleidžia su tėvu lyginiais metais pavasario atostogas, nelyginiais – rudens atostogas; sūnus praleidžia su tėvu lyginiais metais Kalėdų laikotarpį (gruodžio 25-26 d.), nelyginiais metais – Naujuosius metus (gruodžio 31-sausio 1 d.). Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką, pranešta tinkamai. Prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5327⁴³/2004 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui J. E., gim. 2003-12-30, dydį iki 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovas mokslo metų metu bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, t.y. penktadienį 17.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 13.00 val. jo gyvenamosios vietos adresu. Įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą. Vaiko tėvas apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su sūnumi informuoja atsakovę jos nurodytu telefono numeriu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas ieškovui lankyti vaiką ir juo rūpintis jo gyvenamojoje vietoje; vaiko atostogų metu ir iš anksto suderinus su vaiko mama laiką, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ne ilgiau nei vienai savaitei. Atsakovas įpareigotinas pateikti vaiko mamai visą būtiną ir tikslią informaciją apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieškovas nesirūpina vaiku dešimt metų, neteikia išlaikymo, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas daugiau nei 10000,00 Lt. Atsakovė turi nepilnametę dukrą, gyvena su abiem vaikais pas atsakovės tėvus. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki įsidarbinimo buvo motinystės atostogose. Dukters tėvas skiria dukters išlaikymui 400,00 Lt bei papildomai padengia smulkias išlaidas. Papildomai paaiškino, jog berniukas turi problemų su žarnynų, dėl ko nevalingai tuštinasi, viena akytė žvairuoja, turi kitų problemų. Vaikui labai sunkiai sekasi mokytis, atsakovė daug laiko praleidžia padėdama ruošti pamokas su vaiku. Berniukas yra labai užsidaręs, jautrus. Ieškovas gyvena Norvegijoje, ieškovo mama kartais perveda išlaikymą sūnui po 300,00 Lt. Ieškovas sūnui neskambina, nepasiima jo, pats berniukas skambina tėčiui. Jei ieškovui bendraujant su sūnumi, dalyvautų ir močiutė su seneliu, atsakovė neprieštarautų leisti bendrauti su sūnumi ilgesnį laiką, per šventes. Apie penkis metus ieškovas ryšio visiškai nepalaikydavo su vaiku. Berniukas bendrauja su ieškovo tėvais, vaiko seneliais.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaikas artimo ryšio su tėvu neturi. Ieškovas teikdavo vaikui išlaikymą periodiškai, į posėdį neatvyko, su vaiku dešimt metų nebendravo. Bendravimo tvarka, kurią siūlo atsakovė, labiausiai tinkama vaikui, kadangi vaikas turi tuštinimosi problemų, kitų sveikatos problemų, vaikas sunkiai mokosi, jam reikia papildomos priežiūros. Kadangi ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, jo pajamos yra pakankamos teikti vaikui 600,00 Lt išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas ir priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų J. E., gim. 2003-12-30. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-06-21 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priteisė nepilnamečio vaiko J. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt nuo 2004-05-12 iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-06-14 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutikimu, nepilnamečio sūnaus J. E., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su mama L. E. . Atsakovė turi nepilnametę dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-05 sprendimu nutraukė atsakovės ir jos sutuoktinio R. M. santuoką, nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 400,00 Lt išlaikymą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog nuolatos tarp jo ir atsakovės kyla nesutarimai dėl ieškovo teisės bendrauti su sūnumi. Ieškovas pavargo kiekvieną kartą kovoti dėl galimybės pamatyti vaiką. Todėl ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, jog: tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį nuo 17.00 val. sūnus bendrauja tėvu iki sekmadienio 17.00 val., tėvui parvežant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą; vaikas praleidžia su tėvu vieną vasaros atostogų mėnesį kiekvienais metais, pranešant ieškovei apie konkretų mėnesį iki einamųjų metų gegužės 1 d.; sūnus praleidžia su tėvu lyginiais metais pavasario atostogas, nelyginiais – rudens atostogas; sūnus praleidžia su tėvu lyginiais metais Kalėdų laikotarpį (gruodžio 25-26 d.), nelyginiais metais – Naujuosius metus (gruodžio 31-sausio 1 d.).

Atsakovė nurodo, jog ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka jos netenkina, nes atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumi, tačiau ieškovui nerūpi vaikas, kadangi po santuokos nutraukimo ieškovas nesidomėjo vaiku penkerius metus, nors ieškovo tėvai, sūnaus, seneliai, su anūku bendrauja ir labai myli. Atsakovė sutinka, jog ieškovas bendrautų su sūnumi, net pati skatina sūnų paskambinti telefonu tėčiui, nes mano, jog ieškovas vis tik yra biologinis tėvas ir vaikas turi su juo bendrauti. Atsakovė paminėjo, jog neprieštarautų, jei vaikas ilgesnį laiką bendrautų su tėčiu, jei bendravimo metu dalyvautų ieškovo tėvai. Palikti vaiką tik ieškovo priežiūrai ilgesniam laikui atsakovė nesutinka, nes ieškovas nežino apie vaiko sveikatos sutrikimus, dėl kurių gali kilti sunkių pasekmių, todėl atsakovės nuomone, bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina tokia: ieškovas mokslo metų metu bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, t.y. penktadienį 17.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 13.00 val. jo gyvenamosios vietos adresu. Įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą. Vaiko tėvas apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su sūnumi informuoja atsakovę jos nurodytu telefono numeriu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas ieškovui lankyti vaiką ir juo rūpintis jo gyvenamojoje vietoje; vaiko atostogų metu ir iš anksto suderinus su vaiko mama laiką, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ne ilgiau nei vienai savaitei. Atsakovas įpareigotinas pateikti vaiko mamai visą būtiną ir tikslią informaciją apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu.

Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti sūnų. Nors atsakovė teigia, jog ieškovas dešimt metų nesidomėjo vaiku ir nieko nežino apie vaiko turimas sveikatos problemas, todėl palikti vaiką su tėvu ilgesnį laiką nemato galimybių, tačiau įrodymų apie tai, jog tėvo bendravimas su vaiku sukeltų vaikui kokių nors psichologinių problemų bei įrodymų, jog tėvo bendravimas su sūnumi pažeistų vaiko interesus, nepateikta. Bylos duomenimis nustatyta, jog vaikas su tėvu neturi stipraus emocinio ryšio, kadangi matosi labai retai – 1 kartą per metus. Tačiau sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vertinami pirmiausia vaiko interesai. Vaikas šiuo metu lanko 5 klasę, turi aiškią dienotvarkę, pareigą ruošti namų darbus, iš pateiktos Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos pranešimo apie vaiko pasiekimus, nustatyta, jog berniukai labai sunkiai sekasi lietuvių, anglų kalbos, matematikos pamokose. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog labai daug laiko praleidžia su vaiku padėdama jam ruošti namų darbus. Kadangi vaikas turi labai silpnus asmens brandos rodiklius, nerišliai ir netaisyklingai kalba bei rašo, ketverius metus lankė logopedinius užsiėmimus. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina įvertinti nurodytas aplinkybes, bei tai, jog vaikui augant ir atsiradus kitų vaiko poreikių (susitikimai su draugais ir kt.) bendravimo tvarka su vaiku turi būti taikoma, atsižvelgiant į besikeičiančius vaiko interesus ir poreikius. Teismo nuomone, ieškovo prašoma nustatyti tvarka, jog tėvas vaiką mato kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. neatitinka vaiko poreikių, kadangi vaikas turi ruošti namų darbus, eiti miegoti anksčiau, tam, kad kitą dieną būtų pailsėjęs ir galėtų mokytis. Ieškovo noras matytis su vaiku pavasario atostogų metu bei Kalėdų laikotarpiu lyginiais metais ir rudens atostogų metu bei Naujųjų metų laiku nelyginiais metais iš esmės atitinka atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, nes atsakovė sutinka, jog vaikas visų vaiko atostogų metu bendrautų su tėčiu, tačiau tik savaitę laiko. Kadangi berniukui šiuo metu yra 11 metų ir byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog berniukui išsivysčiusi toliaregystė, periodinis žvairumas, ydinga laikysena, funkcinis žarnyno sutrikimas, ko pasekoje, berniukas nevalingai tuštinasi, todėl būtina stebėti jo sveikatą, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas ilgą laiką apskirtai nebendravo su vaiku, todėl nežino apie vaiko sveikatos sutrikimus, teismo nuomone, visų vaiko atostogų metu vienos savaitės laikotarpis, kurį ieškovas turėtų teisę praleisti su vaiku yra protingas ir pakankamas.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios ir į tai, kad dėl to vaiko interesai nenukentės, siekiant, kad vaikas galėtų tinkamai lankyti mokyklą, atlikti savo pareigas, įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą bei tai, jog berniukas dešimt metų nebendravo su tėčiu, todėl tėčiui trūksta bendravimo įgūdžių su sūnumi, nustatytina ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka:

Ieškovas mokslo metų metu bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, t.y. penktadienį 17.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 13.00 val. jo gyvenamosios vietos adresu. Įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą. Vaiko tėvas apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su sūnumi informuoja atsakovę jos nurodytu telefono numeriu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas ieškovui lankyti vaiką ir juo rūpintis jo gyvenamojoje vietoje; vaiko atostogų metu ir iš anksto suderinus su vaiko mama laiką, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ne ilgiau nei vienai savaitei. Ieškovas įpareigotinas pateikti vaiko mamai visą būtiną ir tikslią informaciją apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu.

Teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, o vaikui, kurio interesai svarbiausi, naudinga, nes tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Atsakovė priešieškinyje prašo pakeisti 2004-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, tai yra jį padidinti ir priteisti J. E., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos. Priešieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog minėtu sprendimu sūnaus išlaikymui buvo priteista 250,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Tačiau ieškovas savo prievolės nevykdė, ieškovo mama kartais pervesdavo ieškovo sūnaus išlaikymui po 300,00 Lt, šiuo metu yra susidaręs daugiau nei 10000,00 Lt įsiskolinimas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Atsakovė reikšdama reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pasikeitė vaiko poreikiai, atsirado sveikatos problemų, papildomų užsiėmimų, ir kt. Bet iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tuomet, kai vaikui buvo priteistas 250,00 Lt išlaikymas, berniukui buvo tik 6 mėnesiai, o šiai dienai vaikui 11 metų, akivaizdu, jog vaiko poreikiai yra padidėję, kadangi vaikas lanko mokyklą, todėl būtina pirkti mokymosi priemones, sporto ir kasdienę aprangą, skirti lėšas vaiko kultūriniams, laisvalaikio poreikiams patenkinti, vaiko draudimui kiekvieną mėnesį atsakovė sumoka 90,00 Lt. Atsakovė pateikė įrodymus, jog įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik prieš tris mėnesius, jos pajamas vidutiniškai sudaro apie 1174,00 Lt atlyginimas bei gaunamas 400,00 Lt dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, atsakovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena pas atsakovės tėvus. VĮ Regitra pažymoje nurodyta, jog atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas dirba Norvegijoje, tačiau, kaip pats nurodo, neturi pastovaus darbo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovas neturi nekilnojamojo turto, apie gaunamas pajamas ieškovas duomenų nepateikė. Apie ieškovo turimus įsipareigojimus, turimus kitus nepilnamečius vaikus, sveikatos sutrikimus dėl kurių atsakovas neturėtų galimybės įsidarbinti, byloje nėra. Ieškovas nesutikimą padidinti išlaikymą sūnui iš esmės motyvuoja tuo, jog neturi pastovaus darbo ir tuo, jog dabar įsiskolinimas vaiko išlaikymui yra didesnis nei 10000,00 Lt.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, tačiau turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), o skiriamas dėmesys ir vaiko mokymosi, laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos poreikių tenkinimui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Šioje byloje, analizuojant šalių vaiko poreikius, teismas konstatuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Priteistas išlaikymas sūnui – 250,00 Lt, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, turi pareigą išlaikyti ne tik sūnų, bet ir nepilnametę dukrą, patenkinti savo pačios būtiniausius poreikius, todėl, nors apie ieškovo gaunamas pajamas byloje duomenų nėra pateikta, tačiau įvertinus tai, jog atsakovas dirba Norvegijoje, darytina išvada, jog ieškovo gaunamų pajamų akivaizdžiai turėtų pakakti teikti sūnui išlaikymą. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, šalių turtinę padėti, teismo įsitikinimu, atsakovės prašomas padidinti nepilnamečio vaikų išlaikymo dydis po 600,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos tenkintinas iš dalies, padidinant nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki 500,00 Lt. Teismo nuomone, 500,00 L išlaikymas yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, pastarasis dydis užtikrintų būtinas vaikui vystymosi sąlygas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 144,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 550,00 Lt advokato išlaidos, 30,00 Lt žyminis mokestis. Atmetus ieškovo ieškinį ir patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pilnai, iš ieškovo atsakovei priteistinas 30,00 Lt žyminis mokestis, 275,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 228,00 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 180,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei 114,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė buvo atleista dėl reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. E. ieškinį atmesti.

Atsakovės L. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. E., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- ieškovas mokslo metų metu bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, t.y. penktadienį 17.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 13.00 val. jo gyvenamosios vietos adresu. Įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę apie sūnaus buvimo vietą. Vaiko tėvas apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su sūnumi informuoja atsakovę jos nurodytu telefono numeriu;

- vaiko ligos laikotarpiu, vaiko mama, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas ieškovui lankyti vaiką ir juo rūpintis jo gyvenamojoje vietoje;

- vaiko atostogų metu ir iš anksto suderinus su vaiko mama laiką, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ne ilgiau nei vienai savaitei. Ieškovas įpareigotinas pateikti vaiko mamai visą būtiną ir tikslią informaciją apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-06-21 sprendimu civilinėje byloje N2-5327⁴³/2004 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui J. E., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2014-06-17.

Priteisti iš ieškovo A. E. 533,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. M. naudai.

Priteisti iš ieškovo A. E. 294,00 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė