Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 188 ⁶ str. 1 d. 144 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. surašytas ATP protokolas už tai, kad jis būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., kadangi esant visiems darbo sutarties požymiams ir pasirašius darbo sutartis, 2014-11-12 apie 14.40 val. leido R. J., gim. 1982-05-22, ir T. P., gim. 1980-05-30, dirbti statybos objekte adresu Kalvos g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Nurodyta, kad tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Anot apelianto, teismas, būdamas neobjektyvus ir veikdamas pareiškėjo naudai, neatsižvelgė į administracinėje byloje esančius įrodymus, į tai, kad kaltu V. D. neprisipažino, motyvuodamas tai negalėjimu įvykdyti teisės normų reikalavimus dėl samdomos buhalterinės apskaitos įmonės buhalterės ligos ir dėl to buhalterinė įmonė pavėlavusi laiku pateikti pranešimus Sodrai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pagrindinis jame suformuluotas reikalavimas V. D. veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, patikrino įrodymus ir juos įvertinęs, nepagrįstai konstatavo, jog V. D. veikoje yra ATPK 188⁶ str. 1 d., o ne ATPK 41 ³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 188 ⁶ str. 1 d. ( 2014-10-16 įstatymu Nr. XII-1236 redakcija, įsig. 2015-01-01) numato Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą, veiką, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymas į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Lietuvos Respublikos 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos 41 ³str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Bylos duomenų visumoje administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. versija ir padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 41 ³str. 1 d. neigimas vertintini, kaip jo gynybos pozicija, kuriai pagrįsti V. D. mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia jam palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Apklaustas teismo posėdyje V. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įmonė pasamdžiusi buhalterinės apskaitos įmonę, buhalterė susirgo ir dėl jų kaltės pavėlavo išsiųsti į Sodrą sutartis. Dokumento apie buhalterės ligą pateikti negali. Paprašė buhalterės pateikti paaiškinimą, kodėl laiku neišsiuntė, bet kol kas dar negavo. Žmonės dirba, yra sutartys, todėl kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta. Teisės aktų reikalavimai jam žinomi, jei neklysta, ar per vieną, ar per tris dienas turi Sodrai pateikti duomenis apie darbuotojus. Vadovauja įmonei nuo 2013-07-08, per tą laiką priėmė ir atleido labai daug darbuotojų. Yra administratorė, kuri veža dokumentus į buhalteriją, o buhalterė iš UAB „Sėk“, su kuria turi sutartį, viską tvarko. Buhalterei duoti Sodros ir VMI prisijungimo kodai, ir jie viską daro – priėmimą, atleidimą. Priimti ir atleisti teisę turi jis, bet taip yra „ant popierių“. Vietoj jo tuos veiksmus atlikti yra įgaliojęs buhalterę. Jis tik pasirašo sutartį, nedaro nei priėmimo, nei atleidimo. Informaciją apie darbuotojus R. J. ir T. P. UAB „Sėk“ pateikė tą pačią dieną, kai pradėjo dirbti. Kiek dabar žino, S. P. tuo metu sirgo, ir be jos, niekas negalėjo to padaryti, tai yra, negalėjo pranešti Sodrai. Nesutinka, kad yra kaltas, nes yra sudaryta sutartis su įmone, o įmonė nepadarė savo darbo. Supranta, kad yra atsakingas kaip direktorius. Jeigu bus nubaustas, aiškinsiuos su aptarnaujančia įmone.

Nors V. D. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1d., neigia, ją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2015 m. sausio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-0543 (b.l. 2-3), darbo inspekcijos 2015-01-26 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA-0431-1210 (b.l. 4-5), Sodros atlikto patikrinimo duomenys, kurio metu nustatyta, kad Sodroje 2014-11-12 gautas UAB „M“ pranešimas Nr. 14-10 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią: T. P. – 2014-11-06, R. J. – 2014-11-04 (b.l. 11-14), darbo sutarčių kopijos, kuriose nurodytas darbuotojų darbo dienos trukmė, darbo užmokestis, apmokėjimo sąlygos ir kt. (b.l. 15, 16), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „M“ direktoriumi yra V. D. (b.l. 18), buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. SV-(duomenys pakeisti) (b.l. 35, 36), įgaliojimo pasirašyti socialinio draudimo pranešimus (b.l.37, 38), T. P. ir R. J. pirminiai paaiškinimai, duoti darbo inspekcijoje (b.l. 6,7), kita bylos medžiaga.

Institucijos atstovas Vilius Žlioba teismo posėdyje palaikė ATP protokolą ir papildomai paaiškino, kad V. D. yra tinkamas subjektas patraukti administracinėn atsakomybėn. Iškviestas pokalbiui įdarbintasis T. P. nurodė, kad pradėjo dirbti įmonėje 2014-11-05, tą pačią dieną buvo pasirašyta darbo sutartis, vadinasi, pradėti dirbti jis turėjo nuo 2014-11-06. Tas pat yra ir su R. J. – patikrinimas atliktas 2014-11-12, o jis pradėjo dirbti 2014-11-04. Patikrinimo metu nė vienas nebuvo įdarbintas, nes pagal Sodros informaciją matyti, kad buvo Sodroje registracija atlikta tik 2014-11-12 15 val. 11 min.

Kaip nuosekliai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė T. P. ir R. J., planuojant įsidarbinti UAB „M“, su įsidarbinimu susiję klausimai buvo derinami su minėtos bendrovės direktoriumi V. D.. Su juo buvo derintos darbo sąlygos, t.y. buvo sutarta dėl darbų apimties, dėl apmokėjimo už atliktą darbą, mokėjimo laikotarpis bei darbo objektas. Minėti liudytojai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad darbinės funkcijas atliko adresu Kalvos g. , Vilniuje. Aplinkybės, kad šie darbuotojai realiai dirbo, neneigė ir pats V. D..

Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog T. P. ir R. J. įdarbino V. D., t.y. jis, kaip UAB „M“ direktorius, leido pastariesiems nelegaliai dirbti: T. P. nuo 2014 m. lapkričio 5 d., R. J. nuo 2014 m. lapkričio 04 d. įvairius darbus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. teismo posėdyje nurodė, kad jis nėra atsakingas už duomenų VSDFV pateikimą, nes įmonė yra sudariusi Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Sėk“ ir pranešimus SODROS teritoriniam skyriui teikia šios bendrovės buhalterė S. P. elektroniniu paštu, jai suteikta teisė naudotis elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis ir ji įgaliota atstovauti santykiuose su VSDF administravimo įstaigomis bei šiems savo teiginiams pagrįsti V. D. pateikė 2013-08-01 Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. SV, įgaliojimą pasirašyti socialinio draudimo pranešimus ir pranešimą Sodrai dėl įgaliojimo suteikimo S. P. (b.l. 35-38).

Vertinant V. D. parodymus bei pateiktus teismui dokumentus, apygardos teismo teisėjas sprendžia, jog UAB „Sėk“, sudariusi su UAB „M“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartį bei įgaliota tik pasirašyti socialinio draudimo pranešimus, nebuvo įpareigota VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka teikti pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, todėl V. D., būdamas UAB „M“ direktorius ir atsakingas už teisės aktų reikalavimų laikymąsi vadovaujamoje bendrovėje, privalėjo tai laiku padaryti.

Pažymėtina, kad tai, jog nebuvo laikytasi pranešimo apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ATPK 41 ³ str. 1 d. kilti.

Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimas keistinas, V. D. veika iš ATPK 188⁶ str. 1 d. perkvalifikuotina į ATPK 41 ³ str. 1 d.

Pakeitus veikos kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir nuobaudos skyrimo klausimas. Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d. numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skirtina ATPK 41 ³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą pakeisti: V. D. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ str. 1 d., perkvalifikuoti į veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą po 868 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso 1736 (tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių) Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.