Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-22 · Administracinė byla Nr. I-7331-279/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
I-7331-279/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01837-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
J. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7331-279/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01837-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;51.4; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad jis atlikinėja bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN). Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 1 valandą nakties, į baudos izoliatoriaus 13 kamerą, kurioje jis buvo laikomas, įėjo Marijampolės PN pareigūnai išmetė jį iš lovos ant betoninių grindų ir pradėjo stipriai mušti rankomis, kojomis bei guminėmis lazdomis. Vėliau vienas pareigūnas pakėlė jį nuo žemės, prispaudė prie sienos ir pradėjo stipriai smaugti. Pareigūnai mušdami stipriai keikėsi, rėkė, įžeidinėjo pareiškėją. Vėliau, pareigūnam išėjus, pareiškėjas gulėjo ant žemės nesuvokdamas, kas nutiko. Teigė, kad įvykio metu patyrė daugybę viso kūno sužalojimų, buvo sumuštos rankos, kojos, galva, šonkauliai, nugara, tačiau pas medikus iškart po įvykio jis nuvestas nebuvo. Nurodė, kad kitos dienos ryte rašė prašymus pataisos namų administracijai dėl medicininės apžiūros, tačiau į jo prašymus reaguota nebuvo. Paaiškino, kad po šio įvykio jis buvo sužlugdytas psichologiškai, galvojo apie savižudybę. Tokiais veiksmais atsakovės atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 9-11).

Paaiškino, kad remiantis Marijampolės PN priežiūros paros žiniaraščio Nr. 61/05-705 duomenimis 2018 m. rugpjūčio 28 ir 29 dienomis krata ir apžiūra kameroje Nr. 13 numatyta nebuvo. Taip pat nurodo, kad Marijampolės PN specialiųjų priemonių panaudojimo atvejų apskaitos žurnale Nr. 8.54, kuriame yra registruojami nuteistieji, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės, pareiškėjo pavardės nėra, todėl, atsakovės atstovo teigimu, specialiosios priemonės prieš pareiškėją panaudotos nebuvo. Pažymi, kad pareiškėjas dėl šio įvykio nei į Sveikatos priežiūros įstaigą, nei į Psichologinę tarnybą nesikreipė. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl maisto išdavimo bei pasivaikščiojimų kiemelių, tačiau dėl nurodyto įvykio pataisos namų administracija skundų iš pareiškėjo negavo. Atsakovės atstovės teigimu pareiškėjo skundas yra išgalvotas ir paremtas melagingais duomenimis. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie pirmą valandą nakties.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. naktį apie 1 valandą į kamerą Nr. 13, kurioje jis buvo laikomas, įėję Marijampolės PN pareigūnai smarkiai jį sumušė, taip pat, kad po šio įvykio jis nebuvo nuvestas į sveikatos priežiūros įstaigą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 ir 29 dienomis krata ir apžiūra kameroje Nr. 13 numatyta nebuvo, taip pat specialiosios priemonės prieš pareiškėją tuo metu panaudotos nebuvo. Paaiškino, kad pareiškėjas J. T. į Marijampolės PN administraciją dėl 2018 m. rugpjūčio 29 dienos įvykio nesikreipė.

Byloje yra pateiktas Marijampolės PN Priežiūros paros žiniaraštis Nr. 61/05-705 (toliau ir – Žiniaraštis) (b. l. 12-15) už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. 8.00 valandos iki 2018 m. rugpjūčio 29 dienos 8.00 valandos. Žiniaraštyje nėra jokių įrašų, kad prieš pareiškėją J. T. būtų panaudotos specialiosios priemonės, tarnybinio instruktažo bei patikrinimų metu jokių pažeidimų 13 kameroje Marijampolės PN pareigūnai nenustatė, atlikti kratas bei apžiūrėti kameros Nr. 13 patalpas ginčo laikotarpiu numatyta nebuvo.

Iš į bylą pateiktos Specialiųjų priemonių panaudojimo atvejų apskaitos žurnalo kopijos (b. l. 16-18), nustatyta, kad specialiųjų priemonių prieš pareiškėją J. T. 2018 m. rugpjūčio 29 d. naktį panaudota nebuvo.

Byloje pateikta Marijampolės PN sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. spalio 3 d. pažyma Nr. 14/07-5103, kurioje nurodyta, kad nuteistasis J. T. gimęs 1985 metais dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, į pataisos namų sveiktos priežiūros tarnybos medikus nėra kreipęsis. J. T. asmens sveikatos istorijoje jokios informacijos, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės ir buvo stebėti kokie nors sužalojimai nėra ( b.l. 19). Taip pat pateikta Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2018 m. spalio 5 d. pažyma Nr. 55/04-749, kurioje pažymėta, kad nuteistasis J. T., atlikdamas bausmę Marijampolės PN, nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. į psichologinę tarnybą dėl sumušimo kreipęsis nebuvo ( b.l. 20) .

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netikėti Marijampolės PN paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija teismas neturi pagrindo. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. įvykio, kurio metu anot pareiškėjo, jis buvo sumuštas bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė