Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-213/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-19
Bylos Nr.
1-16-213/2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-200083-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Civilinis ieškovas
VSDFV Trakų skyriaus
Kaltinamasis
N. M., V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-213/2011Teisminio proceso Nr. 1-87-200083-2008-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; (S)
Trakų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 19d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Leokadijai Kraičinskajai,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,civilinio ieškovo VSDFV Trakų skyriaus atstovei Odetai Dirsienei,kaltinamiesiems N. M. ir V. R.,kaltinamųjų gynėjams adv. Dauriui Ašakai ir Gražvydui Gudoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Volgograde, Rusijoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbusi IĮ „Nekta“ vadybininke, dirbanti (duomenys neskelbtini), našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

Kaltinama pagal LR BK 182 str. 2d.

N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, IĮ „Nekta“ savininkas, (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir N. M. pareikštas kaltinimas dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą (ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, t. .y Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto turtą - 72618,73 Lt, o būtent : V. R., dirbdama individualioje įmonėje „Nekta“ vadybininke , o N. M. būdamas individualios įmonės „Nekta“, registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 2004m. kovo 5d., adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300008605, savininku ir vadovu, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdami pagal išankstinį susitarimą, žinodami, kad remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 str. 1 d. motinystės pašalpa V. R. bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2007 metų trečią ketvirtį, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą,– nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, ir tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, N. M. pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostatą, kad „darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje“, individualios įmonės „Nekta“ darbuotojai V. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. iki 2008 m. spalio 31d. pagal 2007 m. liepos 31d. darbo sutartį Nr. 37 priskaičiavo 1500,00 Lt darbo užmokestį ir pagal 2007 m. rugpjūčio 11d. autorinę sutartį Nr. 1 įsipareigojo sumokėti V. R. honorarą, kurį sudaro 11550 Lt į rankas, tokiu būdu nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. iki 2007 m. gruodžio 31d. individualios įmonės „Nekta“ vadybininkei V. R. buvo išmokėta 1050,00 Lt darbo užmokesčio pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 37 ir 11550,00 Lt honoraras pagal autorinę sutartį Nr. 1, tokiu būdu nepagrįstai padidino 2007 metų trečio ketvirčio draudžiamąsias pajamas, nuo kurių V. R. buvo skaičiuojama motinystės pašalpa, įtraukdamas į VSDFV ataskaitą „Pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų trečią ketvirtį“ duomenis apie gautas pajamas 2007m. rugsėjo 31d. pagal autorinę sutartį Nr. 1 – 16500 Lt, kurios turėjo įtakos apskaičiuotos ir mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui, pažeidė 2004m. lapkričio 4d. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 14 str. 2 d. „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, 3 d. „Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, 18 str. 1 d. „Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančią duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“. N. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir žinodamas, kad tokiu būdu jis neteisėtai ir nepagrįstai padidino draudžiamąsias pajamas, nuo kurių V. R. bus skaičiuojama motinystės pašalpa, jis, 2007 m. lapkričio 23d. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui, Karaimų g. 2, Trakai, pateikė Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 3 (forma SAM 3SD), kuriame buvo įrašyti duomenys apie nepagrįstai padidintą darbo užmokestį, t.y., kad V. R. gavo 17500,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 5946,50 Lt įmokų. V. R. taip pat buvo kaltinama tuo, kad toliau tęsdama nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad individualios įmonės „Nekta“, savininkas ir vadovas N. M. neteisėtai ir nepagrįstai padidino draudžiamąsias pajamas, nuo kurių jai bus skaičiuojama motinystės pašalpa, 2007m. spalio 29d., gavusi nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0075251 apie nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2007m. spalio 29d. iki 2008m. rugpjūčio 2d., 2008 m. kovo 3d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrių ir tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą Vilniaus banke, kortelės Nr. 4797094104725934, ir 2007 m. spalio 29d. VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0075251. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus vyriausioji specialistė pašalpoms Juzefa Misevič V. R. pateiktų dokumentų pagrindu, V. R. ir N. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad V. R. turi teisę gauti nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, 2008 m. kovo 27d. priėmė sprendimą Nr. (19SMT)-429 „Dėl V. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo nusprendė jai skirti 134431,10 Lt dydžio (neatskaičiavus pajamų mokesčio) motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 3d. iki 2009m. gruodžio 24d.. Remiantis šiuo sprendimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius V. R. už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 3d. iki 2009 m. rugsėjo 30d. išmokėjo 92343,82 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, o nevertinant padidintų draudžiamųjų pajamų už šį laikotarpį priklausytų išmokėti 19725,09 Lt., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala yra 72618,73 Lt, nevertinant į valstybės biudžetą sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio. Kaltinime nurodyta, kad tokiais veiksmais N. M. ir V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Kaltinamasis N. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra individualios įmonės „Nekta“ savininkas, įmonės paskirtis – bendrastatybiniai darbai, t.y. užsiima statybos, betonavimo, trasų valymo, miško ruošos darbais, metalinių konstrukcijų dažymu. Parodė, kad įmonės buhalteriją jis tvarkė pats, nes viską galėjo daryti supaprastinta tvarka, t.y. vedė ūkinių operacijų žurnalą, fiksavo kasos judėjimą, banko pajamas, pildė kelionės lapus, nurašinėjo kurą, viską atliko su kompiuterine ekselio programa. Jo darbas buvo tikrinamas, viskas buvo tvarkoje. Parodė, kad 2007 metų liepos 1d. į savo įmonę priėmė V. R. vadybininkės pareigoms, jai buvo paskirtas 350 litų atlyginimas į rankas, nes dirbo ne pilną dieną. Tuo metu, kai į jo įmonę atėjo dirbti V. R., jis tarėsi su ja dėl finansinių dokumentų sistematizavimo, sudarė autorinę sutartį, kodėl ją taip pavadino, paaiškinti negalėjo, tačiau su V. R. susitarė dėl konkretaus darbo atlikimo, sutarė, kad sumokės V. R. už atliktą darbą 11550 litų. Parodė, kad domėjosi kitose firmose dėl buhalterinių dokumentų sistematizavimo, tai jam nurodė, kad už vieno mėnesio buhalterinių dokumentų sutvarkymą jam reikėtų mokėti 700 litų, o jo įmonės buhalteriniai dokumentai buvo netvarkomi nuo 2004 metų, todėl ir pasirašė su V. R. vienkartinę sutartį. Parodė, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti iki 2007 m. rugsėjo 27d., buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, sutartas atlygis V. R. buvo sumokėtas per kelis kartus. Parodė, kad visus mokesčius sumokėjo iki 2007 m. spalio 15d., t.y. 34 procentus Socialinio draudimo fondo valdybai ir 27 procentus pajamų mokesčio. Parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o V. R. į savo įmonę priėmė jos vyro prašymu, nes šeimai trūko pinigų, be to jos vyras dirba įmonėje, o žmona jam padėdavo. Žinojo, kad V. R. dirba floriste gėlių parduotuvėje, tačiau kai priėmė ją į darbą, nesidomėjo, kokį išsilavinimą ji turi, jos atliekamą darbą tikrindavo, nurodė, kad V. R. dirbo gerai. Apie tai, kad V. R. laukiasi, sužinojo vėliau jau rudenį, kai norėjo pavesti jai atlikti papildomą darbą. Laiko, kad apkaltintas yra be pagrindo, nes tikrai nenusikalto, o visus priklausančius mokesčius už V. R. sumokėjo laiku ir visus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos gautas pajamas taip pat pranešė teisingus.

Kaltinamoji V. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad įsidarbinti įmonėje „Nekta“ jai pasiūlė jos vyras, nes šeimoje trūko pinigų. V. R. nurodė, kad darbindamasi į įmonę „Nekta“ ji žinojo, kad laukiasi, tačiau įmonės vadovui N. M. to nesakė. Individualioje įmonėje „Nekta“ pradėjo dirbti nuo 2007 m. rugpjūčio pradžios, buvo priimta vadybininkės pareigoms, buvo sutarta, kad jos atlyginimas bus 500 litų.. Būdama vadybininke tvarkė įmonės dokumentaciją, vedė į kompiuterį duomenis, atliko kitokius darbus. Vėliau sutarė su N. M., kad ji sistemins įmonės dokumentus už trejų metų laikotarpį. Dėl šio darbo su N. M. tarėsi jos vyras, jai minėjo, kad toks darbas kainuoja 30000 litų, ji norėjo gauti 15000 litų, tačiau N. M. nesutiko ir jie tada susitarė dėl 11550 litų sumos, kuri jai buvo išmokėta per kelis kartus. Parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Kristina Laurinavičienė parodė, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjos 2009 m. gegužės 25d. užduotį atliko IĮ „Nekta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. iki 2007 m. gruodžio 31d. Patikrinimo metu nustatė, kad V. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. buvo priimta dirbti individualioje įmonėje “Nekta” vadybininkės pareigoms pagal neterminuotą 2007 m. liepos 31d. darbo sutartį Nr. 37, kurioje nustatyta darbo trukmė: pagal laisvą grafiką esant reikalui, nustatytas atlygis- 500 litų. Atlikdama tyrimą, nustatė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. iki 2008 m. spalio 31d. pagal darbo sutartį V. R. buvo priskaičiuotas 1500,00 Lt darbo užmokestis ir 509,70 Lt (33,98%) įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Parodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog tarp V. R. ir N. M. 2007 m. rugpjūčio 11d.buvo pasirašyta autorinė sutartis Nr. 1, pagal kurią šalys sutarė dėl individualios įmonės „Nekta“ finansinių ir kitų dokumentų už 2004-2006 metus sutvarkymo ir sistematizavimo pagal galiojančius LR įstatymus. Autorius įsipareigojo sutvarkytus ir sistematizuotus dokumentus pateikti įmonei iki 2007 m. rugsėjo 25d., o įmonė įsipareigojo sumokėti autoriui honorarą, kurį sudaro 11550 Lt į rankas, sumokant per 15 dienų nuo kūrinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Parodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterinių dokumentų apskaitą gali tvarkyti tik buhalterė. Parodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 11d. autorinę sutartį Nr. 1, 2007 m. rugsėjo 25d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, ir IĮ “Nekta” V. R. asmens sąskaitą, nustatyta, kad savininkas N. M. įsipareigojo V. R. mokėti 16500,00 Lt honorarą (iki mokesčių išskaičiavimo). Parodė, kad tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. iki 2007m. gruodžio 31d. įmonės vadybininkei V. R. buvo išmokėta - 1050,00 Lt darbo užmokesčio pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 37 ir 11550,00 Lt honoraras pagal autorinę sutartį Nr.1. Parodė, kad atliekant tyrimą, nustatė, kad visus duomenis apie V. R. individuali įmonės „Nekta pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui 2007m. spalio 12d., o 2008 m. kovo 27d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius priėmė sprendimą dėl V. R. motinystės pašalpos. Nustatė, kad individuali įmonė pagal PVM deklaracijas 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. turėjo 172902,00 Lt apmokestinamųjų pajamų. Parodė, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad V. R. gaunamos pajamos individualioje įmonėje „Nekta“ 10 kartų viršijo šioje įmonėje dirbančių asmenų pajamas. Parodė, kad VSDFV Trakų skyriaus 2009-08-06 rašte Nr. 3R-8066 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato kriminalinės policijos skyriui nurodyta: kad „VSDFV Trakų skyrius atliko paskaičiavimus ir nustatė, jog įvertinus V. R. draudžiamąsias pajamas iš dviejų įmonių (UAB „Romtransa“ ir IĮ „Nekta“) priskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-03-03 iki 2009-12-24 yra 134431,10 Lt, pajamų mokestis sudaro – 30404,91 Lt, išmokėjimo suma – 104026,19 Lt. Perskaičiavus V. R. motinystės (tėvystės) pašalpą iš draudžiamųjų pajamų (500 Lt per mėnesį), buvusių iki galimai nepagrįsto jų išdidinimo IĮ „Nekta“ (išdidintos iki 8750 Lt per mėnesį), motinystės (tėvystės) pašalpa už tą patį laikotarpį yra 26229,33 Lt, pajamų mokestis sudaro – 5278,21 Lt, išmokėjimo suma būtų – 20951,12 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. R. neteisėtai priskaičiuota 108201,77 Lt (134431,01 Lt – 26229,33 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpa. Iki 2009 m. gegužės 31d. apdraustajai išmokėta 74594,24 Lt pašalpa ir VMI pervesta 20958,14 gyventojų pajamų mokesčio. Dėl V. R. išmokėtų nuo 2008-03-03 iki 2009-05-31 (motinystės - tėvystės) pašalpų, skirtų iš galimai nepagrįstai padidintų pajamų IĮ „Nekta“, iš viso VSDFV biudžetui padaryta 72618,73 Lt nuostolio. Parodė, kad tarp N. M. ir V. R. pasirašytos autorinės sutarties turinys neatitinka jos pavadinimo, nes buvo tvarkomi individualios įmonės „Nekta“ buhalteriniai dokumentai.

Liudytoja Jūratė Rusakovienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Elektrėnų skyriuje nuo 2006 metų, su pašalpomis. Jai yra teikiami prašymai dėl motinystės pašalpų, pateikiama pažyma iš darbovietės apie gaunamas pajamas, vaikų gimimo liudijimai. Pas ją galėjo ateiti į priėmimą V. R., tačiau jos dabar neprisimena.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus atstovė Odeta Dirsienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. ir V. R. neteisėtais veiksmais yra padaryta žala valstybei ir todėl iš jų turi būti išieškota 72618,73 Lt dydžio suma, t.y. žalos dydis, padarytas valstybei nuo 2008 m. kovo 3d. iki 2009 m. rugsėjo 30d.. Parodė taip pat, kad pagal tarp J. M. ir V. R. sudarytos autorinės sutarties pagrindu mokesčiai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui buvo sumokėti kaip pagal darbo sutartį.

Kaltinamųjų J. M. ir V. R. kaltė iš esmės buvo grindžiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvada dėl Individualios įmonės „Nekta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 339 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

LR BPK 20 str. 5d. nustatyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

LR BK 182 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, t. y. apgaulės panaudojimą savo ar kitų naudai, įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengimą didelės vertės turtinės prievolės arba jos panaikinimo. Šio nusikaltimo esmė – apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Būtinuoju sukčiavimo objektyviosios pusės požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulės panaudojimas. Kad veika būtų kvalifikuota kaip sukčiavimas, būtina nustatyti apgaulės panaudojimo faktą, asmeniui įgyjant turtą, turtines teises ir panašiai. Tuo atveju, jei apgaulės faktas asmens veikoje, jam įgyjant teisę į turtą ar turtinę teisę, nenustatomas, tokio asmens veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, nes jo veikoje nėra nustatytas būtinas šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – nusikaltimo padarymo būdas. Apgaulė – tai sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme neginčijamai buvo nustatyta, kad Individualios įmonės „Nekta“ savininkas N. M. sudarė darbo sutartį su V. R., pagal kurią V. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 1d. buvo priimta dirbti į individualią įmonę „Nekta“ vadybininkės pareigoms, jai buvo nustatytas 500 litų dydžio atlyginimas bei nustatyta darbo trukmė - pagal laisvą grafiką esant reikalui. Dėl šios darbo sutarties, sulygto atlyginimo, nustatyto darbo laiko, apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, mokamo darbo užmokesčio, apskaičiuojant motinystės pašalpą, pažeidimų nenustatyta. Kaltinimas J. M. ir V. R. inkriminuojamas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 11d. sudarydami autorinę sutartį dėl individualios įmonės „Nekta“ finansinių ir kitų dokumentų už 2004-2006 metus sutvarkymo ir sistematizavimo pagal galiojančius įstatymus, iš anksto žinojo, kad motinystės pašalpa V. R. bus skaičiuojama pagal 2007 metų trečią ketvirtį draudžiamas pajamas ir to pasėkoje V. R. gaus nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, o atlikus paskaičiavimus, kaltinamieji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 72618,73 Lt. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 11d. autorinę sutartį Nr. 1 IĮ “Nekta”, atstovaujama savininko N. M., ir V. R. (toliau Autorius) susitarė dėl įmonės finansinių ir kitų dokumentų už 2004-2006 metus sutvarkymo ir sistematizavimo pagal galiojančius LR įstatymus. Autorius įsipareigojo sutvarkytus ir sistematizuotus dokumentus pateikti IĮ “Nekta” iki 2007 m. rugsėjo 25d., o IĮ “Nekta” įsipareigojo sumokėti Autoriui honorarą, kurį sudaro 11550 Lt į rankas, sumokant per 15 dienų nuo kūrinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos (b.l.90-91, 1 tomas). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal 2007-08-11 autorinę sutartį Nr. 1, 2007-09-25, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, ir IĮ “Nekta” V. R. asmens sąskaitą, nustatyta, kad savininkas N. M. įsipareigojo V. R. mokėti 16500,00 Lt honorarą (iki mokesčių išskaičiavimo). Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2007-08-01 iki 2007-12-31 IĮ “Nekta” vadybininkei V. R. (K.) pagal tyrimui pateiktus dokumentus (banko išrašus) buvo išmokėta: 1050,00 Lt darbo užmokesčio pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 37.

11550,00 Lt honoraras pagal autorinę sutartį Nr. 1 (b.l.51-54, 1 tomas).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. M. parodė, kad įmonė „Nekta“, kurios savininku yra jis, veikia nuo 2004 metų, buhalterės jis neturi, finansinius dokumentus jis visą laiką tvarkė pats. Kuomet į darbą priėmė V. R., sutarė su ja, kad ji sutvarkys jam įmonės finansinius ir kitus dokumentus ir juos sistematizuos, taip pat už šį darbą jai sumokės papildomai. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji V. R.. Tai, kad sutartas darbas buvo atliktas, patvirtina byloje esantis 2007 m. rugsėjo 25d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 prie autorinės sutarties, iš kurio matyti, kad V. R. perdavė, o N. M. priėmė atliktus darbus ir sekančius dokumentus – IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. kelionės lapų ir kuro nurašymo suvestines – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. medžiagų nurašymo suvestines – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. IMT nurašymo suvestines – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. DUAŽ ir DLAŽ – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. darbuotojų asmens sąskaitas- 2 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. įmonės skolų suvestines – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. skolų įmonei suvestines – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. ūkinių operacijų registracijos žurnalus – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. įmonės įsakymus – 1 knygą; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. kitus dokumentus – 3 knygas; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. įmonės pirminės apskaitos dokumentus – 5 segtuvus; IĮ „Nekta“ 2004-2005-2006 m. įmonės sutartis – 1 segtuvą; pateikta taip pat aukščiau išvardintų dokumentų elektroninė versija – 1CD diskas. Duomenų, paneigiančių tą aplinkybę, kad šie darbai nebuvo atlikti, byloje nėra, o netikėti pačių kaltinamųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu. Apklausti kaltinamieji taip pat patvirtino, kad V. R. gavo sulygtą atlygį už darbą, kuris jai buvo sumokėtas per kelis kartus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad pati V. R. informavo savo darbdavį apie tai, kad ji yra nėščia, darbdavys iš jos nereikalavo pažymos dėl nėštumo, o kaltinamasis N. M. patvirtino, kad priimdamas V. R. į darbą nereikalavo pažymos apie nėštumą, be to, apie kaltinamosios nėštumą nežinojo, o tai reiškia, kad nežinojo, jog už V. R. papildomą darbą sumokėtas darbo užmokestis gali paveikti V. R. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį. Tai patvirtina, jog N. M. veiksmuose nėra būtinųjų sukčiavimo subjektyviosios pusės požymių – tyčios ir savanaudiškų tikslų, nes tam, kad būtų konstatuota jo tyčia, ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo metu turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad jis žinojo apie V. R. nėštumą ir jo suvokimą, kad dėl išmokėto darbo užmokesčio V. R. įgis teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepasitvirtino, o kaltintojas nepateikė teismui daugiau įrodymų, įgalinančių teismą padaryti išvadą, kad N. M., sudarius su V. R. autorinę sutartį, buvo žinoma apie jos nėštumą. Kaltinamosios V. R. atžvilgiu taip pat nėra įrodytas esminio sukčiavimo požymio apgaulės panaudojimo fakto buvimas, taip pat neįrodytas išankstinis piktavališkas susitarimas su kitu kaltinamuoju N. M. dėl apgaulės panaudojimo, gaunant valstybės lėšas. Byloje nėra jokių įrodymų, įgalinančių teismą daryti išvadą, kad V. R. sutiko atlikti papildomą darbą dėl to, kad gauti didesnę motinystės pašalpą. Kaltinimą šioje byloje kaltintojas grindė specialisto išvada, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad pagal tyrimui pateiktas IĮ “Nekta” PVM deklaracijas nustatyta, kad įmonė 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. turėjo 172902,00 Lt apmokestinamųjų pajamų. Tyrimo metu pagal pateiktas IĮ “Nekta” 2007 m. sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias UAB Medicinos bankas, sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB bankas “Hansabankas”, išrašus bei banko registrus nustatyta, kad IĮ “Nekta” laikotarpyje nuo 2007-08-01 iki 2007-12-31 banko sąskaitose buvo piniginių lėšų likutis bei vyko piniginių lėšų apyvarta, pinigai buvo naudojami įvairiems mokėjimams (9 priedas). Pagal pateiktus IĮ “Nekta” dokumentus nustatyta, kad 2007 m. spalio mėn. 12 d. IĮ “Nekta” į UAB Medicinos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB “Akorus” gavo 26564,16 Lt pagal sąskaitą serija NET Nr. 4200049 bei 2007-10-19 iš UAB “Kelda” gavo 10000,00 Lt kreditorinio įsiskolinimo padengimui. IĮ “Nekta” į UAB Medicinos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į AB bankas “Hansabankas” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-10-15 – 18000,00 Lt bei 2007-10-22 – 10000,00 Lt. 2007-10-22 IĮ “Nekta” iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Hansabankas, pervedė 6900,00 Lt į V. K. (R.) (a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke Hansabankas, iš viso 11900,00 Lt išmokėjo per banką, iš jų 350,00 Lt darbo užmokesčio pagal 2007-07-31 darbo sutartį Nr. 37 ir 11550,00 Lt pagal 2007-08-11 autorinę sutartį Nr. 1. Tyrimo metu pagal pateiktus IĮ “Nekta” buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad IĮ “Nekta” nuo 2007-08-01 iki 2007-12-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600), kuriose deklaravo pardavimo apmokestinamąją vertę 172902,00 Lt ir nuo jos 18 proc. 31022,00 Lt pardavimo PVM. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (FR0600) IĮ “Nekta” nuo 2007-08-01 iki 2007-12-31 nurodyta pagrindinė veikla – statyba (kodas pagal EVRK 45000). Tyrimo metu pagal pateiktus IĮ “Nekta” 2007 m. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas “Hansabankas”, išrašus bei banko registrus nustatyta, kad IĮ “Nekta” nuo 2007-08-01 iki 2007-12-31 banko sąskaitose buvo piniginių lėšų likutis bei vyko piniginių lėšų apyvarta, pinigai buvo naudojami įvairiems mokėjimams, t.y., kad IĮ “Nekta” vykdė ūkinę finansinę veiklą. Pagal tyrimui pateiktus IĮ “Nekta” buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad IĮ “Nekta” 2008-01-31 pateikė VMI avansinio pelno mokesčio deklaraciją (FR0430), kurioje D dalies 21 laukelyje nurodyta 20000,00 Lt, einamųjų mokestinių metų avansinio pelno suma (nemažesnė kaip 80 proc. faktiškos metinio pelno mokesčio sumos) 22 laukelyje nurodyta 5000,00 Lt, vieno einamųjų mokestinių metų ketvirčio avansinio pelno mokesčio suma. IĮ “Nekta” VSDFV teikiamose ketvirtinėse ataskaitose už 2007 m. III-IV ketvirtį nurodė draudžiamąsias pajamas, nuo kurių apskaičiuojamos įmokos: Už 2007 m. III ketvirtį: Visų IĮ “Nekta” apdraustųjų 26800,00 Lt, iš jų V. R. 16500,00 Lt pagal autorinę sutartį Nr. 1 ir 1000,00 Lt pagal darbo sutartį Nr. 37. Nuo apdraustųjų pajamų apskaičiuotos įmokos” IĮ “Nekta” visų apdraustųjų – 9106,64 Lt, iš jų V. R. 5606,70 Lt pagal autorinę sutartį ir 339,80 Lt pagal darbo sutartį, iš viso 5946,50 Lt. Už 2007 m. IV ketvirtį: Visų IĮ “Nekta” apdraustųjų 10700,00 Lt, iš jų 500,00 Lt pagal V. R. darbo sutartį. Nuo apdraustųjų pajamų apskaičiuotos įmokos” IĮ “Nekta” visų apdraustųjų – 3635,86 Lt, iš jų 169,90 Lt pagal V. R. darbo sutartį. IĮ “Nekta” laikotarpiu per 2007 m. III-IV ketvirčius priskaičiavo ir ataskaitose VSDFV Trakų skyriui nurodė iš viso 12742,50 Lt draudiminių įmokų. Tyrimo metu pagal pateiktus IĮ “Nekta” buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad IĮ “Nekta” per 2007 m. III, IV ketvirtį mokėjimo pavedimais iš įmonės banko sąskaitos VSDFV Trakų skyriui pervedė 19131,00 Lt VSD įmokų, iš jų: 2007-07-13 – 2500,00 Lt; 2007-08-13 – 3000,00 Lt; 2007-09-13 – 3000,00 Lt; 2007-10-15 – 7500,00 Lt; 2007-11-15 – 1500, 00 Lt; 2007-12-10 – 1500,00 Lt; 2007-12-17 – 131,00 Lt. Pagal tyrimui pateiktus IĮ “Nekta” buhalterinės apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį 2007 m. rugsėjo mėn. V. R. asmens sąskaitą 2007 m. nustatyta, kad V. R. nuo 2007m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio priskaičiuota už pagrindines pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį 1500,00 Lt, išskaičiuoti įstatymuose nustatyti mokesčiai bei apskaičiuota mokėtina darbo užmokesčio 1050,00 Lt suma. Pagal 2007-08-11 autorinę sutartį Nr. 1 V. R. už 2007 m. rugsėjo mėnesį apskaičiuota 16500,00 Lt suma, išskaičiuoti mokesčiai 5606,70 Lt (33,98%) įmokų SODRAI bei apskaičiuotas mokėtinas honoraras 11550,00 Lt . IĮ “Nekta” nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. mokėjimo pavedimas iš įmonės banko sąskaitos į V. R. (K.) AB “Hanasabankas” sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 12600,00 Lt , iš jų: 350 Lt; 11900,00 Lt; 350,00 Lt. Tyrimo metu pagal pateiktus IĮ “Nekta” buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad pagrindinę įtaką pašalpos dydžiui nustatyti turėjo V. R. apskaičiuotas 16500,00 Lt honoraras už 2007 m. rugsėjo mėnesį pagal autorinę sutartį Nr. 1. V. R. nuo 2007-08-01 iki 2007-09-30 gavo 1000,00 Lt pajamas iš draudėjo IĮ “Nekta” pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 37 už pagrindines pareigas (vadybininkė). IĮ “Nekta” 2007-10-12 pateikė VSDFV Trakų skyriui pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį, kurių pagrindu V. R. nuo pateiktų duomenų apie draudžiamąsias pajamas 17500,00 Lt (1000,00 + 16500,00), nuo kurios sumokėtos SD įmokos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius 2008 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (19SMT)-429 dėl V. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Trakų skyriaus sprendimu V. R. laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2007-09-30 buvo apskaičiuotas vidutinės dienos kompensuojamas uždarbis 277,78 (17500 : 63 d. d 2007 m. III ketv.) motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpai gauti (b.l. 51-54, 1 tomas). Teismas, įvertinęs byloje esančią specialisto išvadą, konstatuoja, kad IĮ „Nekta“ 2007 metų trečią ketvirtį vykdė ūkinę veiklą, turėjo pajamų, mokėjo visus privalomus mokesčius, tame tarpe ir už V. R.. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes byloje nėra. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tyrimo metu, įvertinus pateiktą medžiagą dėl V. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą nustatyta, kad IĮ “Nekta” padidino 2007 m. III ketvirčio V. R. draudžiamąsias pajamas įtraukdama į VSDFV ataskaitą “Pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį” duomenis pagal 2007-09-31 autorinę sutartį Nr. 1 gautas 16500 Lt pajamas, kurios įtakojo apskaičiuotą ir mokamą motinystės (tėvystės) pašalpos dydį. To pasėkoje, VSDFV Trakų skyriaus sprendimu V. R. nuo 2007-08-01 iki 2007-09-30 buvo apskaičiuotas vidutinės dienos kompensuojamas uždarbis 277,78 Lt (17500 : 63 d. d 2007 m. III ketv.) motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpai gauti. Todėl IĮ “Nekta” 2007-09-30 V. R. pagal autorinę sutartį Nr. 1 apskaičiuota 16500,00 Lt suma turėjo įtaką nustatant vidutinės dienos kompensuojamą uždarbį, t.y. 261,91 Lt (277,78 –15,87) buvo padidintas vidutinės dienos kompensuojamas uždarbis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpai gauti vaiko priežiūros atostogų laikotarpio nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta specialistė parodė, kad duomenys apie pagal autorinę sutartį gautas pajamas negalėjo būti įtraukti į valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tačiau ši išvada yra paneigiama pačios autorinės sutarties turiniu. Kaip matyti iš byloje esančios 2007 m. rugpjūčio 11d. autorinės sutarties, sudarytos tarp IĮ „Nekta“ savininko N. M. ir V. R., turinio, šalys susitarė dėl tam tikrų darbų atlikimo, t.y. dėl įmonės finansinių ir kitų dokumentų už 2004-2006 metus sutvarkymo ir sistematizavimo. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnis reglamentuoja autorinių sutarčių sudarymą, iš kurio matyti, kad - 1. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip....3. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. Iš to seka, kad kaltinamieji sudarė ne autorinę sutartį (šios sutarties pavadinimas visiškai neatitinka jos turinio), o sutartį dėl papildomo darbo atlikimo, kas nebuvo sulygta 2007 m. liepos 31d. darbo sutartyje, sudarytoje su V. R., priimant ją vadybininkės pareigoms į IĮ „Nekta“ (b.l. 72-73, 1 tomas). Tokios sutarties sudarymas tarp šalių neįrodo ir nepatvirtina tiek N. M., tiek V. R. kaltės dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudarymo. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad su įmonės darbuotoja buvo sudaryta vienkartinė sutartis tam tikrų darbų atlikimui, už kurių atlikimą šalys taip pat sutarė ir dėl piniginio atlygio, todėl jai priklausantis atlygis už atliktą darbą teisingai ir pagrįstai buvo įtrauktas į draudžiamas pajamas. Valstybinis kaltintojas neįrodė, kad tarp šalių sutartas užmokestis buvo ženkliai padidintas, atsižvelgiant į tai, kad V. R. gautų padidintą motinystės išmoką. Byloje pateikta ir teisminio bylos nagrinėjimo teisme ištirta medžiaga tik patvirtino, kad tiek N. M., tiek V. R. neturėjo tikslo apgauti valstybės ir iš jos pasipelnyti, kaip nurodyta kaltinime pasisavinant 72618,73Lt dydžio sumą, nes įmonės vadovas N. M. sąžiningai mokėjo tiek draudimo įmokas (34 procentų dydžio) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui, apie ką patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi civilinio ieškovo atstovė Odeta Dirsienė, tiek pajamų mokestį (27 procentų dydžio). Tai dar kartą įrodo, kad tarp šalių nebuvo jokio išankstinio susitarimo apgaulės būtų pasisavinti iš valstybės didelės vertės turtą. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų N. M. ir V. R. veiksmai galėtų būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įrodyta, kad V. R. individualioje įmonėje „Nekta“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, tačiau iš byloje esančių įrodymų, iš pačių kaltinamųjų paaiškinimų matyti, jog V. R. ne tik dirbo pagal darbo sutartį individualioje įmonėje „Nekta“, bet ir pagal atskirą sutartį atliko jai pavestą darbą.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, vadovaudamasis visuma ištirtų ir pateiktų teismui įrodymų, konstatuoja, kad N. M. ir V. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų LR BK 182 str. 2d., priima kaltinamųjų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį N. M. ir V. R. atžvilgiu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus ieškinys 72618,73 Lt sumai paliekamas nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas laikinas apribojimas į N. M. nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 304str., 306 str., 307str., teismas

nusprendė:

N. M. kaltinamą pagal LR BK 182 str. 2d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. R. kaltinamą pagal LR BK 182 str. 2d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 9d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į N. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3 mėnesiams nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) registro tipas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) uždraudžiant disponuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus ieškinį 72618,73 Lt sumai palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė