Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

S. N. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2025 m. kovo 21 d. apie 03.00 val., bendro naudojimo virtuvėje, esančioje daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau nei 5 smūgius L. M. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam L. M. padarė poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose ir kairiame skruoste – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Sūnus grįžo 3–4 val. nakties. Kitą dieną jai sūnus pasakė, kad jį sumušė tėvas mergaitės, kurios vardas yra iš Ž raidės. Sūnaus striukė ir marškiniai buvo kruvini. Sūnaus veidas buvo sumuštas, buvo ant rankos mėlynės, ant pilvo, atrodo, kaip nubrozdinta. Sūnus nebuvo sumuštas prieš tai. Jo niekas neliečia, žmogus (duomenys neskelbtini). Sūnus, kai girtas, išgėręs, negali pasipriešinti, neturi pusiausvyros. Sūnus nekonfliktiškas, bet išgeria. Jis konfliktiškas, kai nedageria. Sūnus (duomenys neskelbtini), jis visada su lazda arba su ramentu. Jis tądien parėjo ant užpakalio. Kai sūnus neblaivus, jis negali muštis, net šaukšto sriubos negali paimti. Girtas nevaikšto su lazda, jis ant užpakalio tada. Daugiau sūnus neturi sveikatos negalavimų. Dabar sūnus gydosi, alkoholio nevartoja. Kartais sūnus pradeda keiktis, kokį nors daiktą numeta, bet girtas visai jėgos neturi. Kai sūnus negirtas, jis be lazdos gali eiti, kai girtas – negali. Sūnus nenorėjo kviesti policijos, sakė „mama, aš pamiegosiu, rytoj“. Visas kruvinas buvo. Mėlynės buvo ant kūno, kraujas iš nosies, nes jo nosis yra probleminė, jei jam pataikai – tai labai kraujuoja. Kiekvieną dieną matosi su sūnumi. Būdavo, kad sūnus grįždavo apsidaužęs. Jeigu sūnus girtas, neturi jėgos pasimosikuoti su lazda.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 2 d. apklausta liudytoja D. M. parodė, kad sūnus L. grįžo namo apie 4.00 val. nakties. L. buvo girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ant jo veido ir rankų matėsi daug kraujo. L. nurodė, kad jį sumušė bendrabutyje. Kas jį sumušė ir kokiame bendrabutyje, nepasakė. Nematė, ar L. rūbai buvo suplyšę, bet matė, kad jo kelnės buvo purvinos. Jam gulint lovoje, ji su vandeniu nuplovė jo veidą ir rankas, virš akies, nepamena kurios, matėsi žaizda, abi akys buvo patinusios. 2025 m. kovo 23 d. L. jai pasakė, kad jį sumušė kažkokios Ž. tėvas. Kas galėjo jį sumušti, ji nežino. Buvo atvejų, kai L. taip ateidavo sumuštas, bet į policiją jis nesikreipė. L. yra (duomenys neskelbtini) ir vaikšto su lazda, nes turi (duomenys neskelbtini). L. labai konfliktiškas, kiekvieną dieną vartoja alkoholį (b. l. 43–44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 1119/2025(01) konstatuota, kad L. M. buvo padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose apatiniuose vokuose, kairiame skruoste, dešinėje šlaunyje, žaizda kairės plaštakos V piršte, odos įbrėžimai kairės plaštakos III piršte ir kairėje šlaunyje. Odos įbrėžimai ir žaizda padaryta aštriu, duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įranku, kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. kovo 21 d., per trumpą laiką vienas po kito. Sužalojimai padaryti ne mažiau nei 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28–29).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią bylos nagrinėjimo teisme ribas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šiame teismo procesiniame sprendime bus pasisakoma dėl būtent kaltinamajam S. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos – nukentėjusiojo L. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie iš esmės vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. N. 2025 m. kovo 21 d. apie 03.00 val., bendro naudojimo virtuvėje, esančioje daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau nei 5 smūgius L. M. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam L. M. padarė poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose ir kairiame skruoste – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis S. N. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje rankomis sudavė ne mažiau nei 5 smūgius L. M. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam L. M. padarė poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose ir kairiame skruoste – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiuos jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo L. M. pareiškimas dėl sveikatos sutrikdymo ir jo duoti parodymai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo akistatos protokolas, liudytojų Ž. S. ir D. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 31 d. specialisto išvada Nr. G 1119/2025(01). Aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės pilnai sutampa su pareikštame kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiais, dėl to byloje joks ginčas nekyla, todėl teismas laiko šias aplinkybes pilnai įrodytomis ir dėl jų plačiau nepasisako.

Tačiau kaltinamasis S. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neigė parodydamas, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė ir atitinkamas pasekmes sukėlė gindamasis, kas turi būti laikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe. Kaltinamojo gynėja advokatė baigiamųjų kalbų metu laikėsi pozicijos, kad S. N. neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir sukelti jam fizinį skausmą, o suduodamas smūgius norėjo jį apraminti.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Analogiško teisės aiškinimo nuostatų gali būti laikomasi ir nagrinėjant buitinių konfliktų situacijas, kai abu konflikto dalyviai aktyviai veikia vienas prieš kitą – rengiasi naudoti fizinį smurtą ir jį naudoja, daro kitokį fizinį poveikį kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. N. parodė, kad jis su L. M. gerai išgėrė ir kažko susiginčijo, tik nelabai suprato ko. Staiga L. pradėjo daužyti jam su lazdelės rankena per galvą. Jis šiek tiek gynėsi, kliuvo per rankas, norėjo šį sustabdyti, kad nustotų muštis, todėl pliaukštelėjo šiam 4–5 smūgius su dešinės rankos delnu. Jie abu atsidūrė arčiau vienas kito, buvo neblaivūs ir taip gavosi. Nebuvo, kada galvoti, nes jam būtų galvą sudaužęs. L. nustojo mušti po jo 2–3 smūgio. Apie įvykį pasakojo dukrai ir žmonai. Jam buvo guzas ant galvos ir mėlynės ant rankų, nes jis gynėsi. Nukentėjusysis nori pasipinigauti. Jis turėjo galimybę išeiti iš virtuvės, bet jis yra savo namuose, negi jis iš savo namų bėgs. Ikiteisminio tyrimo metu S. N. parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, kurį pradėjo L. M. Jis savo veiksmus traktuoja kaip būtinąją gintį, nes, jei jis nieko nebūtų daręs, jį būtų sumušę dar labiau. Vartodami alkoholį jie susibarė, tuomet L. M. pirmasis pradėjo prieš jį naudoti fizinį smurtą – savo turima ir naudojama (duomenys neskelbtini) asmens lazdele jam smogė per galvą, rankas (po įvykio turėjo mėlynių). Jis turėjo gintis, nes smūgiai galėjo nesiliauti. Tuomet kelis kartus trenkė nukentėjusiajam su delnu per veidą. Gulėdamas ant grindų, jis, būdamas greta nukentėjusiojo, dešine ranka delnu sudavė L. M. keletą smūgių į veidą. Jis paprastai nėra agresyvus žmogus ir, jei nebūtų buvęs paveiktas alkoholio, konflikto nebūtų kilę arba jo būtų išvengęs.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis L. M. parodė, kad prasidėjo konfliktas, nesuprasi – kas ir kaip. S. N. paleido kumščius į darbą. Jis nugriuvo nuo kėdės. Jis truputį nusnūdo, vėliau atmerkęs akis pamatė, kad sėdi ant jo žmogelis ir baladoja kaip kriaušę, dar buvo peilį pasisiekęs nuo stalo. Smūgių kruša toliau pylėsi. Kažkaip iš ten ištrūko ir nušliaužė ant užpakalio namo. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, dėl alkoholio. Negalėjo suduoti S. N. su lazda, nes ji gulėjo virtuvės viduryje. Lazda nuolat krenta, jos taip paprastai nepastatysi į stalą įrėmęs. Prasidėjo agresija, S. N. smūgiavo iš abiejų rankų. Jis gavo „į lempą“ taip, kad nuvirto. Sudavė jam delnu, kumščiu. Penkis smūgius tikrai sudavė. Po to dar mažiausiai penkis smūgius sudavė. Tarp jų prie stalo buvo 80 cm atstumas. Lazda neužsimosi – per arti. Anksčiau tarp jo ir S. N. nebuvo konfliktų. Nelaiko pykčio ligotam žmogui. Iš 2025 m. kovo 25 d. L. M. pareiškimo dėl sveikatos sutrikdymo nustatyta, kad jis pranešė, jog jam gulint ant virtuvės grindų, jį be jokios priežasties užpuolė neblaivus šio namo gyventojas S. N.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad grįžęs namo sūnus buvo visas kruvinas. Sūnaus striukė ir marškiniai buvo kruvini. Sūnaus veidas buvo sumuštas, buvo ant rankos mėlynės, ant pilvo, atrodo, kaip nubrozdinta. Kitą dieną akių nesimatė, jos buvo labai užtinusios. Sūnus jai pasakė, kad jį sumušė tėvas mergaitės, kurios vardas yra iš Ž raidės. Sūnus, kai girtas, išgėręs, negali pasipriešinti, neturi pusiausvyros. Kai sūnus neblaivus, jis negali muštis, neturi jėgos pasimosikuoti su lazda. Sūnus konfliktiškas tik tada, kai nedageria. Sūnus girtas su lazda nevaikšto, jis ant užpakalio tada. Kai sūnus negirtas, jis be lazdos gali eiti, kai girtas – negali.

Vertinant kaltinamojo S. N. teiginius, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, prieš tai aptartais kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, jog S. N. atlikti veiksmai (suduoti ne mažiau nei 5 smūgiai nukentėjusiajam L. M.) negali būti pripažinti gynybiniais, o buvo puolamojo pobūdžio. S. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam 4–5 smūgius (ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad net ir abiem nuvirtus ant grindų, jis dar kelis kartus sudavė nukentėjusiajam), nors, jo tvirtinimu, nukentėjusysis liovėsi jį mušti lazda jau po 2–3-io kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam, t. y. kaltinamasis tęsė savo veiksmus net ir nukentėjusiajam nutraukus savo galimus smurtinius veiksmus. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis turėjo galimybę išeiti iš virtuvės, bet jis yra savo namuose, negi jis iš savo namų bėgs. Taigi, S. N. neabejotinai galėjo išvengti galimai suduotų nukentėjusiojo smūgių, tačiau pats to nenorėjo, o pasirinko smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis paprastai nėra agresyvus žmogus ir, jei nebūtų buvęs paveiktas alkoholio, konflikto nebūtų kilę arba jo būtų išvengęs. Taigi, kaltinamojo veiksmus lėmė ne išgąstis ar sutrikimas dėl galimų nukentėjusiojo smurtinių veiksmų, o alkoholio įtakoje kaltinamajam kilusi agresija nukentėjusiojo atžvilgiu. Pridurtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl net ir atsitraukus nedidelį atstumą nuo sėdinčio nukentėjusiojo, būtų galima praktiškai be jokių pastangų išvengti jo galimai suduodamų smūgių lazda. Be to, liudytoja, kaltinamojo dukra, Ž. S. parodė, kad jai tėvas pasakojo, jog jis delnu trenkė nukentėjusiajam per veidą ir pasakė „atsipeikėk, apsiramink“, taigi, vėlgi ne gynybos tikslu. Pastarąją aplinkybę kaltinamojo gynėja advokatė vertina kaip patvirtinančią, kad S. N. neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar jam sukelti fizinį skausmą. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, nes iš prieš tai aptartos įrodymų visumos, be kita ko, ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų (poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose ir kairiame skruoste), kurie nustatyti specialisto išvadoje, taip pat nukentėjusiojo išvaizdos po konflikto (kruvinas veidas, marškiniai ir striukė, užtinusios akys), ką patvirtino nukentėjusysis ir liudytoja D. M. duodami parodymus, nustatyta, kad S. N. suduoti smūgiai nebuvo tiesiog pliaukštelėjimai per veidą, neva skirti apraminimui, o buvo smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriuos atlikdamas S. N. suvokė pavojingą jų pobūdį, numatė, kad dėl suduotų smūgių gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi, veikė netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušdamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo S. N. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas S. N. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei penkis smūgius į galvą – gyvybiškai svarbią kūno dalį.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nurodytą S. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas konstatuoja atsižvelgęs į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje aptariamas konfliktas kilo išgertuvių metu, kaltinamasis patvirtino vartojęs alkoholį ir buvęs nuo jo apsvaigęs. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė nemanantis, kad muštynės kilo dėl alkoholio, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tiek jis, tiek L. M. įvykio metu buvo neblaivūs, o tai turėjo įtakos susiklosčiusioms aplinkybėms; jis paprastai nėra agresyvus žmogus ir, jei nebūtų buvęs paveiktas alkoholio, konflikto nebūtų kilę arba jo būtų išvengęs. Teismo vertinimu, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad muštynės kilo ne dėl alkoholio, yra deklaratyvi, gynybinė, pasirinkta siekiant išvengti ar sušvelninti gresiančią atsakomybę, nes nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kaip prasidėjo konfliktas, o prisimena tik tam tikrus jo fragmentus, kas nurodytų aplinkybių visumoje patvirtina, kad S. N. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 63–64), per vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 65), nedirbantis (b. l. 66–67), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos trukmę nustatant artimą, bet mažesnę, už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant S. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. N. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45–48), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Nukentėjusiojo L. M. atstovas advokatas D. Skebas pateikė teismui prašymą išieškoti iš kaltinamojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateikė šį prašymą pagrindžiančius dokumentus, be kita ko, sąskaitą faktūrą su suteiktų paslaugų detalizacija ir mokėjimo nurodymą 1500 Eur sumai (b. l. 96–102).

BPK 103 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas <...>. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo trukmę ir apimtį (advokatas teikė nukentėjusiajam teisines paslaugas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme; be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą dėl sveikatos sutrikdymo, b. l. 1; dalyvavo kaltinamojo ir nukentėjusiojo akistatoje, b. l. 32–37; atstovavo nukentėjusįjį dviejuose teisimuosiuose posėdžiuose), daro išvadą, kad nukentėjusiojo už teisines paslaugas sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti L. M. naudai iš S. N. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. N., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.