- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-280-508-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 38-1-00017-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-280-508/2011;
Teisėja D. Jankauskienė proceso Nr. 38-1-00017-10;
2011 m. balandžio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 204 str. 2 d. ir nuteistas 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. pagal LR BK 204 str. 2 d. nuteistas už tai, kad vykdydamas individualią veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (Žin.2004, Nr. 39-272) 38 str. 2 d. 1 p., 2 p. nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2010-02-25 apie 10 val. 30 min., Kaune, Pramonės pr. 16 esančiame UAB ,,Prekybos miestelis Urmas“, prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo pateikė realizuoti svetimu prekių ženklu pažymėtą nedidelį prekių kiekį, t.y. Vokietijos įmonei ADIDAS AG priklausančiu prekės ženklu pažymėtas prekes: 12 vnt. kelnių, 4 vnt. šortų, 14 vnt. bliuzonų, 24 vnt. striukių su žymėmis ADIDAS; Junginių Amerikos Valstijų įmonei NIKE INTERNATIONAL, LTD priklausančiu prekės ženklu pažymėtas prekes: 10 vnt. kelnių, 7 vnt. marškinėlių, 4 vnt. bliuzonų, 19 vnt. striukių su žymėmis NIKE bei Vokietijos įmonei PUMA AKTIENGESELLSCHAFT RUDOLF DASSLER SPORT priklausančiu prekės ženklu pažymėtas prekes: 7 vnt. striukių su žymėmis PUMA, kurios neatitinka prekių ženklų savininkų prekėms keliamiems reikalavimams.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžiu paskirtą baudą sumažinti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, procesinių pažeidimų nepadarė, bylą išnagrinėjo teisingai, tačiau skirdamas jam 18 MGL dydžio baudą, neatsižvelgė į sunkią jo materialinę padėtį, Lietuvoje esančią finansinę krizę, į tai, kad turi rūpintis savo senyva motina, be to, pats yra invalidas. Paskirtoji bausmė jam yra per didelė, sumokėdamas ją, bus priverstas įsiskolinti komunalininkams, negalės nusipirkti gyvybiškai svarbių vaistų ne tik sau, bet ir mamai, bus priversti badauti. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, prašo sumažinti paskirtą baudą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. B. nusikalstamą veiką pagal LR BK 204 str. 2 d., ir paskyrė nuteistajam bausmę, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., parenkant rūšį ir nustatant dydį, vadovavosi LR BK 204 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., A. B. motyvuotai paskyrė 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą. Atsižvelgta, kad apeliantas anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė baudžiamąjį nusižengimą, dirba, yra 50 procentų darbingas. Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistojo dalinį darbingumą, netikslinga skirti LR BK 204 str. 2 d. sankcijoje numatytas švelnesnes bausmės rūšis (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba viešuosius darbus). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė baudos bausmę, nes ši bausmės rūšis labiausiai tinkama užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį taip, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad yra A. B. atsakomybę švelninanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ar sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Nustatant bausmės dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgta ir į realizuoti pateiktų prekių kiekį, kurių vertė artima 150 MGL dydžiui. A. B. paskirta 18 MGL (2340 Lt) bauda savo dydžiu yra mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, nes LR BK 47 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą bauda gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio. Atsižvelgiant į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ir į realizuoti pateiktų prekių kiekį, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto sunkios materialinės padėties, neįgalumo, senyvos motinos, įvertintos skiriant bausmę, neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo dar labiau mažinti paskirtos baudos dydį, įvertinus svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių rinkos vertę (16463 Lt) ir už bausmės vidurkį mažesnės baudos 18 MGL (2340 Lt) paskyrimą, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. paskirta 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda nėra aiškiai per griežta bausmė, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.