Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-02-01 · Civilinė byla Nr. eCIK-90/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
eCIK-90/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04506-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Rezultatas
Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Gediminas Sagatys, Donatas Šernas
Atsakovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB Compensa Vienna Insurance Group
Ieškovas
ERGO Insurance SE veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą
Nr. DOK-442
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04506-2020-8
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 21 d. paduotu atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo Ergo Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinys priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 20 268,78 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniu skundu kelia klausimą: pagrindinis draudikas, pažeisdamas Bendrojo draudimo sutarties sąlygas, pagal kurias jis prisiėmė 52,8 procentų, o dalyvaujantis draudikas, 47,20 procentų draudimo rizikos, vienašališkai, neteisėtai ir nepagrįstai priima sprendimą išmokėti draudėjui draudimo išmoką, tai jis turi prisiimti ir tokio sprendimo priėmimo riziką ir nuostolius bei neturi teisės reikalauti iš dalyvaujančio draudiko išmokėtos draudimo išmokos dalies. Dėl to kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Teismai, aiškindami pačią Draudimo sutartį (pagal kurią buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ (draudėjo) kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, atsargos ir kt.), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, įtvirtinančias draudžiamojo įvykio sampratą ir požymius (CK 6.987 straipsnį), taip pat pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 1.5, 6.193 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl draudėjo pareigų pažeidimo aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami Bendrojo draudimo sutartį, taip pat pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šio klausimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 456 (keturis šimtus penkiasdešimt šeši) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 21 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 29713.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėGediminas SagatysDonatas Šernas