- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-840-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. M., A. H. M., V. M., G. M., J. R. M.
- Atsakovas
- M. K., A. K., S. J., R. P.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, notarės Elena Jachimavičienė, Rimutė Michailikienė, Rasuolė Sereikienė-Jankauskienė
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
atsakovų M. K. ir S. J. atstovei adv. Vidutei Riškuvienei, R. P. atstovui adv. Viliui Putkiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. M. , G. M. , A. H. M., J. R. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. , G. M. , A. H. M., A. M. , J. R. M. ieškinį atsakovams M. K. , A. K. , S. J. , R. P. , tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, notarės Elena Jachimavičienė, Rimutė Michailikienė, Rasuolė Sereikienė-Jankauskienė, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V.M., G. M. , A. H. M., J. R. M., A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
1. pripažinti negaliojančia 2007-01-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1188 sudarytą tarp S. J. ir R. P. dėl 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo, taikyti restituciją natūra.
2. Pripažinti negaliojančia 2007-01-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 649 sudarytą tarp A. K. ir S. J. dėl 3,14 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, taikyti restituciją natūra.
3. Pripažinti negaliojančia 2007-01-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 517, sudarytą tarp M. K. ir A. K. , dėl 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, taikyti restituciją natūra.
Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006 pagal jų priešieškinį iš 3,14 ha žemės sklypo, esančio Šnekučių kaime, Alytaus rajone, kurio registro numeris 33/16834, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalintas pagal Jų atsakovų žemės sklypų padalijimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teisę: M. K. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą A raide, A. H. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą B raide, V. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą C raide, G. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą D raide, J. R. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą E raide, A. M. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą F raide.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006-10-26 sprendimu apeliantės M. K. apeliacinį skundą patenkino, Alytaus rajono apylinkės 2006-07-14 sprendimą panaikino ir byloje priėmė naują sprendimą. Atsakovei M. K. priteisė visą 3,14 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. K. žinodama, kad yra paduotas kasacinis skundas ir byla įrašyta į kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą 2007-01-17 ginčo žemės sklypą pardavė A. K. už 10 000 litų. Atsakovas A. K. tą pačią dieną minėtą žemės sklypą pardavė S. J. už 12 000 litų. Atsakovas S. J. 2007-01-19 ginčo žemės sklypą pardavė R. P. už 13 000 litų. LR Aukščiausias Teismas 2007-04-18 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-26 sprendimą ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimą.
Atsakovų sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovų teises, nes atsakovė M. K. turtą pardavė be teisinio pagrindo. Prašomi naikinti sandoriai prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 str. 1d.), nes atsakovė M. K. ir atsakovai A. K. , S. J. nebuvo sąžiningi įgijėjai, nėra sąžiningas įgijėjas ir R. P. , nes žinojo, kad yra ginčas dėl 3,14 ha ploto žemės sklypo, esančio prie ežero (duomenys neskelbtini). Visi sklypą perleidę ir įgiję nėra sąžiningi. Sandoriai, prieštaraujantys imperatyviai įstatymo normai yra negaliojantys ir taikytina restitucija, ginčo žemės sklypas grąžintinas ieškovams ir atsakovei M. K. .
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis ginčo žemės sklypą įsigijo iš atsakovo S. J. sumokėdamas jam 13 000 Lt. Sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovė M. K. perleido A. K. jai nuosavybės teise priklausantį daiktą ir perleidimo momentu nebuvo taikomi jokie apribojimai žemės perleidimui, tokia pati situacija su sekančiais žemės sklypo įgijėjais. Visi sandoriai buvo atlikti nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir buvo įsigyti ne nusikalstamu būdu. Atsakovas - sąžiningas turto įgijėjas, nes jam nebuvo žinomos ginčo sklypo įgijimo aplinkybės. Jo komercinė veikla susijusi su kaimo turizmu ir sklypo įsigijimas tiesiogiai susijęs su šia veikla. Su žemės sklypo pardavėju S. J. nesiejo jokie artimi santykiai ir vienas kito nepažinojo. Nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti pardavėju, tuo, kad sandorių teisėtumą tikrina sandorį tvirtinanti notarė.
Šalies argumentai
Atsakovas S. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypą nupirko iš atsakovo A. K. , nes tuo metu norėjo investuoti savo pinigus, kuriuos paveldėjo po savo senelio mirties. Kokiomis aplinkybėmis pardavėjas buvo įsigijęs ginčo žemės sklypą jo nedomino. Ieškinyje išdėstytos sklypo įsigijimo aplinkybės iki sandorio sudarymo momento nebuvo jam žinomos. Po sandorio sudarymo, važiuojant sugedo jo automobilio variklis ir jo remontui prireikė didelių pinigų. Pasiūlė A. K. atpirkti žemės sklypą, bet A. K. tai padaryti atsisakė, surado jam kitą pirkėją ir minėtą žemės sklypą pardavė R. P. už 13 000 litų. Jis tuo metu uždirbo 1 000 Lt pelno ir jam to pakako.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypą nupirko iš M. K. perpardavimui sumokėdamas jai 10000 Lt ir tą pačią dieną jau žinodamas kam parduos jį pardavė S. J. už 12000 Lt uždirbdamas 2000 Lt pelną. Jis pats užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu gyvena iš verslo. Su M. K. jį supažindino jos giminaitis A. K. , kuris jam pasakė, kad M. K. nori parduoti savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Darydamas sandorį neturėjo pagrindo juo nepasitikėti, nes sandorio teisėtumą tvirtino notarė.
Šalies argumentai
Atsakovė M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemė jai buvo atmatuota 1997 m. dalyvaujant dabar jau mirusioms jos seserims B. M. , O. M. , M. L. . Ginčo žeme naudojosi devynerius metus. Ieškovai, mirusių jos seserų žemės dalių paveldėtojai bei teisių perėmėjai, eidami prieš mirusių motinų valią, siekė bet kokiu būdu atimti iš jos priklausančią tėvų žemės dalį. Ji laikė, kad ši žemė priklausė jai ir todėl turėjo teisę ją parduoti. Žemę pardavė A. K. , visiškai svetimam žmogui, neaiškindama jam apie nesutarimus su giminaičiais. Sandoris teisėtas, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti naikinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovė M. K. sandorio sudarymo metu formaliai įstatymų nepažeidė, pardavė teisėtai jai priklausantį turtą, jokio nusikaltimo nepadarė, nes ginčo turtui tuo metu nebuvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. Ieškovai nepateikė įrodymų teismui, jog atsakovai, o būtent atsakovas R. P. , buvo nesąžiningas įsigydamas ginčo žemės sklypą, jų nesąžiningumą grindė prielaidomis. Teismas laikė atsakovą R. P. sąžiningu įgijėju, nes priešingų aplinkybių nenustatyta. Reikalavimą sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra Civilinio kodekso 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu atmetė kaip neįrodytą ir neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių. Visi ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti teisėtai nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų ir notariškai patvirtinti bei įregistruoti viešame registre. Įstatymas skubos tvarka sudaryti sandorius nedraudžia, todėl pripažinti sandorius iš dalies negaliojančiais vien dėl to, kad sandoriai buvo atlikti per labai trumpą laiką, nėra jokio pagrindo.
Teismas nustatė, jog atsakovė M. K. be pagrindo įgijo dalį ginčo žemės sklypo ir jį pardavė atsakovui A. K. , t.y. kol neįrodyta kitaip, sąžiningam turto įgijėjui. Šiuo atveju ieškovai įgyja tik reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakingo asmens. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovams neprašant kitu pagrindu apginti savo pažeistas teises, ir nesant pagrindo tenkinti jų pareikštą ieškinį, teismas šių klausimų nenagrinėjo.
Šalies argumentai
Ieškovai V.M., G. M. , A. H. M., J. R. M., A. M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys buvo pagrįstas aplinkybėmis, jog prašomų naikinti sandorių šalys buvo nesąžiningos.
Ginčijamų sandorių šalys buvo susitarusios padėti M. K. išvengti ginčo žemės grąžinimo.
Žemės sklypų pirkimo – pardavimo kaina sandoriuose nurodoma netikra.
Sandoriai sudaryti tik dėl to, kad atsakovė išvengtų žemės sklypo praradimo, o įgijėjai atrodytų sąžiningais.
Teismas privalėjo vertinti kritiškai atsakovų paaiškinimus, kodėl jie nedelsdami, skubos tvarka vienas po kito nutarė parduoti tą patį žemės sklypą.
Šalies argumentai
Ieškovai nesutinka su teismo išvada, jog M. K. 2007-01-17 galėjo sudaryti ginčijamą sklypo perleidimo sandorį, nes jai nedraudė įstatymas, kadangi jai jau 3 savaites buvo žinoma apie ieškovų kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-12-21 nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2006-10-26 sprendimo vykdymo sustabdymo iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tokiu būdu atsakovė ignoravo minėtą nutartį ir vykdė ginčo žemės pardavimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2007-01-17 dar nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes nutartį atsakovė gavo dar 2006-12-26.
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą.
Visi sandoriai buvo atlikti nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir buvo įsigyti ne nusikalstamu būdu.
Nurodo, jog apeliantų argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad atsakovai tariamai visi vienas kitą pažinojo, negali sudaryti pagrindą pripažinti atsakovą nesąžiningu. Tai, kad M. K. žinojo ar nežinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nesusiję su atsakovu. Atsakovas įsigijo žemės sklypą, nes jį tenkino jo kaina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimu iš 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalintas pagal ieškovų pateiktą žemės sklypų padalijimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teise:
M. K. – 0,5240 ha sklypas, pažymėtas A raide;
A. H. M. – 0,5230 ha sklypas, pažymėtas B raide;
V. M. – 0,5230 ha sklypas, pažymėtas C raide;
G. M. – 0,5230 ha sklypas, pažymėtas D raide;
J. R. M. – 0,5230 ha sklypas, pažymėtas E raide;
A. M. – 0,5230 ha sklypas, pažymėtas F raide (T 2, b.l. 50-54).
Kauno apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2006-10-26 sprendimu minėtas sprendimas panaikintas ir visas minėtas 3,14 ha žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise atidalintas atsakovei M. K. (civ.byla 2-145-652/2006, T 2, b.l. 101-108). Šis apygardos teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartimi buvo panaikintas ir paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimas (T 1, b.l. 155-162). Nepasibaigus kasaciniam procesui byloje bei esant Kauno apygardos 2006-10-26 sprendimo vykdymui sustabdytam (T 1, b.l. 16-17), M. K. ginčo sklypą 2007-01-17 dieną už 10 000 Lt pardavė atsakovui A. K. (T 1, b.l. 27-30), kuris šį ginčo sklypą tą pačią dieną už 12 000 Lt pardavė atsakovui S. J. (T 1, b.l. 35-36), atsakovas S. J. 2007-01-19 ginčo žemės sklypą už 13 000 Lt pardavė atsakovui R. P. (T 2, b.l. 77-79).
Ieškovai šiuos tris sandorius prašo pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d.) bei kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 d.). Ieškinyje nėra konkrečiai nurodyta, kuriam iš sandorių pripažįstant jį negaliojančiu teismas turi taikyti Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d., kuriam - Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 d. nuostatas. Įstatymas neįpareigoja ieškovų ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovams nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovai gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005).
Iš ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių, kurioms esant prašo pripažinti negaliojantį pirmą sandorį, t.y., pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. K. ir A. K. , matyti, kad šio reikalavimo pagrindas yra Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d., t.y. sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Kaip jau minėta, M. K. ginčo sklypą parduoda A. K. , esant sustabdytam sprendimo, kurio pagrindu pripažinta jai nuosavybė į minėtą sklypą, vykdymui. Nutartis apie sprendimo vykdymo sustabdymą išsiųsta VĮ Registrų centrui bei pačiai pardavėjai (civ. byla Nr. 2-145-652/2006, T 2, b.l. 129, 130). Atsakovė minėtą nutartį su kasacinio skundo nuorašu gavo, nes 2007-01-13 Lietuvos Aukščiausiajam teismui įteikė atsiliepimą (civ. byla Nr. 2-145-652/2006, T 2, b.l. 133). Atsakovė M. K. negalėjo prašyti pagal apygardos teismo sprendimą, kurio vykdymas sustabdytas, VĮ Registro centro registruoti viso žemės sklypo nuosavybės savo vardu, o Registrų centras, kuriam buvo išsiųsti duomenys apie sprendimo vykdymo sustabdymą, negalėjo atsakovės M. K. vardu registruoti žemės sklypo nuosavybės. Pagal nekilnojamojo turto duomenis iki sklypo registracijos M. K. vardu ginčo sklypas priklausė visiems ieškovams ir kartu atsakovei M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise (civ. byla Nr. 2-145-652/2006, T 2, b.l. 152-155). Tokiu būdu atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą, kuris faktiškai priklausė ne tik jai, bet ir ieškovams, tuo ji pažeidė ne tik konstitucinę nuostatą dėl nuosavybės neliečiamumo, bet ir ieškovų, kaip turto savininkų teises (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, 4.93 straipsnis). Toks sandoris negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu. Šiuo sandoriu pažeistos imperatyvios teisės normos.
Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 d. yra numatyti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo padariniai: kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį. Kadangi restituciją reglamentuoja Civilinio kodekso 6.145-153 straipsniai, ją taikant būtina vadovautis Civilinio kodekso 6.153 straipsnio 1 d. nuostatomis, kuriuose nurodyta, kad restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų, t.y. asmenų, kurie nėra prievolės, siejančios su atsakove M. K. , o susiję tik su viena iš prievolės šalių, nagrinėjamu atveju su A. K. , teisėmis. Nors pagal nurodytą įstatyminę normą atsakovas A. K. nėra tretysis asmuo pagal nagrinėjamą sandorį ir jo atžvilgiu netaikomos Civilinio kodekso 6.153 straipsnio 1 d. nuostatos, tačiau kilus byloje ginčui dėl pastarojo sąžiningumo sudarant sandorį, kolegija pasisako dėl jo sąžiningumo.
Sąžiningumas civilinėje teisėje turi būti vertinamas taikant du kriterijus - objektyvų ir subjektyvų. Pirmiausiai turi būti atsakoma, ar asmens veiksmai gali būti pripažinti sąžiningais atsižvelgiant tik į objektyvias bylos faktines aplinkybes, t.y. atsiribojant nuo subjektyvių asmens vertinimų bei jo savybių. Taikant objektyvų testą turi būti orientuojamasi į įprastinio apdairumo, atidumo asmens elgesio standartą. Taigi objektyvus sąžiningumas yra protingumas, kuriuo remtis nagrinėjant bylas teismą įpareigoja Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 7 dalis. Todėl šiuo atveju tokie subjektyvūs argumentai, kaip įstatymo nežinojimas ar netinkamas jo suvokimas, tam tikrų faktų nežinojimas ir pan., negali būti pripažinti pakankamu tam tikrų veiksmų pateisinimu. Kiekvieno asmens pareiga yra prieš sudarant sandorį imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar į perkamą turtą teisių neturi kiti asmenys ir ar sudaromas sandoris nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Jeigu asmuo dėl savo teisinio neišprusimo to padaryti negali, jis turi kreiptis teisinės pagalbos. Asmuo, kuris prieš sudarydamas sandorį nesiima visų įmanomų priemonių išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas sąžiningu ir turi prisiimti visus neigiamus tokio neapdairumo padarinius.
Atsakovė M. K. sudarydama ginčija sandorį, ne tik pažeidė imperatyvias įstatymo normas, bet ir parduodama žemės sklypą veikė nesąžiningai, nes jos tikslas buvo bet kokiais būdais atimti iš ieškovų bendros dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir jį parduoti. Iš sandorio kainos – 3,14 ha žemės sklypas, kuris yra prie ežero ir ribojasi su ežeru, parduodamas už 10 000 Lt – matyti, kad atsakovė nesiekė sau ypatingos materialinės naudos, tačiau ji bet kokiu atveju siekė, kad ieškovai neturėtų šio sklypo nuosavybės dalies. Iš jos procesinių dokumentų tiek vienoje, tiek kitoje civilinėje byloje, matyti, jog ji ignoruodama tiek institucijų administracinius sprendimus dėl žemės sklypo grąžinimo, tiek teismų sprendimus, tvirtina, kad žemė turi priklausyti tik jai ir šį norą siekė įgyvendinti per sąžiningo įgijėjo institutą. Atsakovės anūkės vyras – byloje apklaustas liudytoju A. K. (T 2, b.l. 129-130) surado žemės sklypo pirkėją – savo pažįstamą atsakovą A. K. . Tą aplinkybę liudytojas patvirtino teisme. Pastarasis žinodamas, kad dėl jo perkamo sklypo vyksta ginčas, sudarė ginčijamą sandorį. Be to, atsakovas A. K. pripažino bei sandorį tvirtinusi notarė nurodė, jog pastarajam buvo žinoma, kad teisme nesibaigęs ginčas dėl perkamo sklypo. Vien tokie A. K. veiksmai rodo, kad jis šiame sandoryje yra nesąžiningas.
Atsakovo A. K. veiksmai po sandorio sudarymo taip pat duoda pagrindą spręsti, kad jis sudarydamas kitą to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atlieka veiksmus, kurie prieštarauja tiek viešai tvarkai, tiek gerai moralei. Ieškovų prašomos pripažinti negaliojančiomis tos pačios dienos, t.y. 2007-01-17, pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. ir S. J. bei 2007-01-19 to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. J. , pripažintina negaliojančia Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 d. pagrindu.
Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003). Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir sąžiningumo imperatyvai reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis taip, kad jų veiksmai atitiktų teisėtumo reikalavimus. Faktinės aplinkybės paneigia atsakovų veiksmų ir siekių teisėtumą ir patvirtina teisingumui bei sąžiningumui priešingus sandorių tikslus.
Kaip vieną iš pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų ieškovai nurodė tai, kad jas sudariusios šalys buvo nesąžiningos, nes turėjo tikslą pasinaudodamos restitucijos taikymo nuostata, kad turto negalima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo, sudarė eilę sandorių, taip sukurdami neva sąžiningo įgijėjo statusą turintį R. P. . Pagal ieškovus, sutarties šalių veiksmai prieš sudarant sandorį, sandorio sudarymo metu ir po sandorio yra piktnaudžiavimas teise, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Civilinio kodekso 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims.
Kaip jau minėta, ieškovų nuosavybės teisė, kaip ir bet kokio kito asmens ginama Lietuvos Konstitucijos Civilinio kodekso nuostatomis bei kitais įstatymais, tačiau atsakovams sudarant vieną po kito sandorius ši nuosavybė iš jų buvo neteisėtai atimta, tuo pažeistos imperatyvios minėtų įstatymų nuostatos, tokie sandoriai negali būti pripažįstami teisėtais, nes valstybės nustatyta nuosavybės apsauga nebuvo užtikrinta. Pagal atsiradusias pasekmes sandoriai prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei.
Atsakovų atliekami veiksmai, kaip antai A. K. , kuris per vieną dieną iš atsakovės M. K. įsigijęs žemės sklypą, tą pačią dieną – 2007-01-17 prašo įregistruoti jo nuosavybės teisę į šį sklypą VĮ registrų centre Alytaus filiale (T 1, b.l. 31), iš karto, esant dar sklypui neįregistruotam A. K. vardu, nes per 15 sekundžių tai padaryti neįmanoma, ir pagal pažymos duomenis tokia registracija turėjo būti atlikta tik kitą dieną, prašo pažymos šio sklypo pardavimui ((T 1, b.l. 32), ją skubiai gauna, nors pagal prašyme esantį įrašą, ją turėjo gauti tik kitą dieną – 2007-01-18 (T 1, b.l. 33-34), tą pačią dieną kitam notarų biure sudaro ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su savo pažįstamu atsakovu S. J. (T 1, b.l. 36). Pastarasis vėl gi tą pačią dieną prašo įregistruoti nuosavybę pagal šią sutartį VĮ Registrų centre Alytaus filiale (T 1, b.l. 37), iš karto po to, esant sklypui dar neįregistruotam S. J. vardu, nes tai padaryti per keliolika sekundžių neįmanoma, ir pagal pažymos duomenis tai turėjo būti atlikta kitą dieną, prašo pažymos sklypo pardavimui (T 1, b.l. 38), pažymą gauna kitą dieną (T 1, b.l. 39-40), po dienos šį ginčo sklypą parduoda S. J. ir liudytojo A. K. pažįstamam R. P. (T 2, b.l. 77-79), tą pačią dieną jis įregistruoja sklypo nuosavybę savo vardu, nors registrų centre yra ne tik Aukščiausiojo teismo nutartis dėl vykstančio ginčo dėl šio sklypo (civ. byla Nr. 2-145-652/2006, T 2, b.l. 173) tačiau taip pat ir viena iš ieškovių L. M. tą pačią dieną pateikė prašymą reikalaudama įregistruoti minėtą Aukščiausiojo teismo nutartį tuo tikslu, kad nutraukti sklypo perleidimą dar kitiems asmenims (civ. byla Nr. 2-145-652/2006, T 2, b.l. 171). Pažymėtina, kad po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-01-22 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovų prašymą šioje byloje, uždraudė atsakovui R. P. ginčo sklypą perleisti kitiems asmenims (T1, b.l. 49-50), daugiau sandorių dėl žemės sklypo perleidimo nevyko.
Tokie atsakovo veiksmai dėl žemės sklypo perleidimo leidžia daryti išvadą, kad jų įgyjamas žemės sklypas jiems nebuvo reikalingas, ir jų veiksmai po sutarties sudarymo nepaneigia ieškovų tvirtinimo, kad šitie veiksmai buvo atliekami turint tikslą išvengti restitucijos taikymo per sąžiningo įgijėjo institutą.
Liudytojas A. K. parodė, kad jis pagal įgaliojimą atstovavo atsakovę M. K. kitoje byloje, tokiu būdu tiek jo parodymai, tiek jo veiksmai, kuriais tvarkė ginčo žemės sklypo registraciją nekilnojamojo turto registre (civ. byla Nr. 2-145-652/2006, T 2, b.l. 146) leidžia teismui daryti išvadą, kad jis žinojo, jog ginčas dėl žemės sklypo nesibaigęs. Iš šio liudytojo parodymų, ieškovų, atsakovų A. K. , R. P. , S. J. paaiškinimų (T 2, b.l. 121-130) darytina išvada, kad liudytojas A. K. yra pažįstamas su visais atsakovais, tokiu būdu visi atsakovai būdami apdairūs pirkėjai, kurie norėjo sudaryti teisėtus sandorius, turėjo galimybę bent jau iš savo pažįstamo gauti informaciją dėl nesibaigusio ginčo dėl parduodamo perkamo sklypo. Jeigu tikėti atsakovų paaiškinimais, kad jiems nebuvo įdomu apie vykstantį dėl šio sklypo ginčą, tokiu būdu jie nevykdė savo kaip sąžiningo sklypo įgijėjo pareigos prieš sudarant sandorį imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar į perkamą turtą teisių neturi kiti asmenys ir ar sudaromas sandoris nepažeis trečiųjų asmenų teisių.
Aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina teisingumui bei sąžiningumui priešingus sandorių tikslus, todėl buvo teisinis pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodyto kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, todėl jis naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis ir 1.81 straipsnio 1 dalis) taikymo ir aiškinimo (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis), bei Civilinio proceso kodekso normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą netinkamo taikymo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d.), bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.
Kaip jau minėta, pripažinus sandorius negaliojančiais ir nustačius, kad sandorio šalys žemės sklypo pirkėjai sudarydami sandorį buvo nesąžiningi, taikytina restitucija (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 d.), šalys grąžintinos į padėtį iki sandorių sudarymo. Nagrinėjamoje byloje, kad nekiltų neaiškumo dėl restitucijos taikymo vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad po sandorių sudarymo pasikeitė ieškovų ir atsakovės M. K. nuosavybės į žemės sklypo dalys bei rūšis – 2007-04-18 įsiteisėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimas, kuriuo iš 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atidalinta pagal 2005 m. rugsėjo mėn. patvirtintą žemės sklypo padalijimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teise: M. K. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą A raide, A. H. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą B raide, V. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą C raide, G. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą D raide, J. R. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą E raide, A. M. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą F raide, šalims nuosavybės teisė į žemės sklypą grąžinama pagal atidalintus sklypus, o sandoriuose esantiems pirkėjams grąžintinos už sklypus sumokėtos pinigų sumos.
Panaikinusi sprendimą kolegija iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį – 390 Lt (T1, b.l. 7) ir kartu paskirsto bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą (T 2, b.l. 164, 168). Šios išlaidos priteisiamos jas sumokėjusiam asmeniui V. M. iš atsakovų lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nusprendė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2007-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarės Elenos Jachimavičienės, registro Nr. 517, sudarytą tarp M. K. ir A. K. , dėl 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) perleidimo;
pripažinti negaliojančia 2007-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. , registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir S. J. , dėl 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini)perleidimo;
pripažinti negaliojančia 2007-01-19 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. J. , registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp S. J. ir R. P. , dėl 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) perleidimo.
Taikyti restituciją: 3,14 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini)grąžinti nuosavybėn tokia tvarka: M. K. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą A raide, A. H. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą B raide, V. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą C raide, G. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą D raide, J. R. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą E raide, A. M. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą F raide;
Priteisti: iš M. K. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) A. K. ; iš A. K. 12 000 Lt (dvylika tūkstančių litų) S. J. ; iš S. J. 13 000 Lt (trylika tūkstančių litų) R. P. .
Priteisti iš M. K. , A. K. , S. J. ir R. P. po 195 Lt bylinėjimosi išlaidų V. M. .