Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. birželio 2 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), įmonės teritorijoje vairuodamas automobilį Mersedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nesugebėjo laiku sustoti, atsitrenkė į tris kitus automobilius. Viso apgadintos keturios transporto priemonės. Nesant apgadinto turto savininkų vietoje jiems apie įvykį nepranešė, policijos į eismo įvyko vietą nekvietė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pažeidimų faktas ir V. S. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-06-02 20.40 val. Kaune, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Mersedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas šios įmonės vadybininko V. S.. Jam nepasirinkus saugaus greičio ir nesuvaldžius vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į tris kitus tos pačios markės paruoštus remontui stovėjusius automobilius, viso apgadinta keturi automobiliai. V. S. apie eismo įvykį nei įmonės vadovų, nei savininkų neinformavo, policijos į įvykio vietą nekvietė (b. l. 4, 5), V. S. paaiškinimu, kad jis atsitrenkė į kitus automobilius, policijos nekvietė, nes pagalvojo, kad įvykis įvyko privačioje teritorijoje ir nebuvo nukentėjusiųjų, pagalvojo, kad užteks su savininkais užpildyti eismo įvykio deklaracijos, nes kaltininkas tik vienas (b. l. 6), V. S. paaiškinimu, kad jų įmonės automobilis Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-02 apie 20.40 val. atsitrenkė į stovinčius kitų klientų automobilius (b. l. 7), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 8-10), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) bei nurodyti automobilių apgadinimai (b. l. 12), pranešimo informacija, iš kurios matyti, kad apie eismo įvykį buvo pranešta 2015-06-03 (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, jis iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratus savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, tačiau savo klaidą suprato ir pripažino.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). V. S., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. S. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str., 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.