Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją.

Šiaulių apygardos administracinio teismo nuomone, ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi bei 15 straipsniu, teismas nurodė, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, apskrities viršininkas vykdo ir komercinę-ūkinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisis šių santykių subjektas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas Šiaulių apskrities viršininko veiksmus, siekia iš valstybės įsigyti žemės sklypą, kuris pirkimui jau yra suprojektuotas kitam asmeniui – A. L. Viešojo administravimo institucijos – Šiaulių apskrities viršininko – veikla, dalyvaujant tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu ar viešųjų paslaugų teikimu. Todėl Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra siekiama sukurti civilinius teisinius santykius, kuriuose šis veiktų ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Sprendžiant administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos atribojimo klausimą, svarbus kriterijus yra ne tik vieno iš ginčo teisinio santykio subjektų ypatumai (viešojo administravimo subjektas), bet ir paties teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kaip matyti iš byloje esančio E. P. skundo, jis reikalauja pripažinti neteisėtu Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-1098 1.1 punktu patvirtinto 1 priedo dalį, nurodančią, kad pretendentui A. L. suprojektuotas pirkti iš valstybės 21,70 ha žemės sklypas, kurio numeris plane – 369-3 (priedo lentelės 20 punktas, b. l. 20-23). Toks atsakovo priimtas aktas yra susijęs su apskrities viršininko administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla, vykdant žemės reformą. Tokio pobūdžio klausimai nagrinėjami administraciniuose teismuose. Be to, byloje nėra duomenų, kad nurodytas žemės sklypas jau būtų įgytas privačion nuosavybėn.

Taip pat pareiškėjas kelia reikalavimą ir dėl kito akto – Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 2.5 punkto – pripažinimo neteisėtu. Ši nuostata numato, kad piliečiai, pageidaujantys pirkti žemę, prašymus pateikia iki 2005 m. balandžio 1 d. (b. l. 25). Iš tokios akto formuluotės galima daryti išvadą, kad jis atitinka norminio akto sąvoką, kadangi toks aktas nėra skirtas konkrečiam subjektui ar apibrėžtam jų ratui. Todėl darytina išvada, kad reikalavimai dėl norminio akto teisėtumo nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos, o administraciniuose teismuose ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, netgi priešingai – šių teisinių santykių susiformavimui užkerta kelią viešojo administravimo subjekto priimti norminiai aktai. Be to, ir pats pareiškėjas neginčija jokių civilinių teisinių sandorių. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai ginčijamame santykyje nėra lygiaverčiai, jie susiję pavaldumo ryšiais. Atkreiptinas dėmesys, kad viename skundžiamame akte paminėtas asmuo – A. L. – turėtų byloje būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su jo interesais.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.