- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-894-302/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ENIM“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus apšvietimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Elektrobalt“
- Kategorijos
- 3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENIM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENIM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus apšvietimas“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Elektrobalt“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ENIM“ (toliau – UAB arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus apšvietimas“ (toliau – UAB, atsakovė, arba perkančioji) 67 871,43 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Vilniaus apšvietimas“ 2018 m. birželio 3 d. paskelbė tarptautinį atvirą konkursą „JLED šviestuvų, naudojamų greitojo eismo gatvėse, Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų modernizavimo projektui pirkimas“ (toliau – Konkursas), kuriuo siekė įsigyti gatvių apšvietimo LED šviestuvus greitojo eismo gatvių apšvietimui.
3. Pagal Konkurso sąlygas pateikti tiekėjų pasiūlymai turėjo susidėti iš dviejų dalių – A techninio pasiūlymo, kuriame tiekėjas negalėjo pateikti duomenų, kurie leistų nustatyti jo kainą, ir B finansinio pasiūlymo, kuriame turėjo būti pateikta pasiūlymo kaina (Konkurso sąlygų 53 punktas). Kiekviena iš pasiūlymo dalių turėjo būti vertinama atskirai, B pasiūlymas vertinamas tik tada, kai A pasiūlymas pripažįstamas tinkamu. Konkurso laimėtoju skelbiamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kuris išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, apskaičiuojamą pagal iš anksto numatytą formulę. Pasiūlymus dalyvauti Konkurse pateikė šeši tiekėjai, tarp kurių ir ieškovė UAB „ENIM“.
4. 2018 m. rugsėjo 18 d. rašte atsakovė informavo ieškovę, kad susipažinusi su tiekėjų A pasiūlymų formomis bei įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus, nustatė, jog Konkurso sąlygų techninius reikalavimus atitinka tik ieškovės ir UAB „Elektrobalt“ pateikti pasiūlymai. Dėl to, toliau Konkurse buvo vertinamos tik šių tiekėjų B pasiūlymų formos.
5. 2018 m. spalio 9 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad susipažinusi su ieškovės ir UAB „Elektrobalt“ B pasiūlymų formomis, nustatė, jog šių tiekėjų pasiūlymai atitinka Konkurso sąlygose keliamus reikalavimus, o ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ir pirmąją vietą užėmusiu tiekėju laikoma UAB „Elektrobalt“.
6. Nesutikdama su tokiu sprendimu dėl Konkurso rezultatų, ieškovė 2018 m. spalio 17 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovės sprendimas dėl Konkurso laimėtojo nustatymo yra neteisingas, nes atsakovė taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką. Ieškovė prašė atsakovės peržiūrėti taikytą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką ir iš naujo perskaičiuoti Konkurso rezultatus.
7. 2018 m. spalio 17 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad atmeta jos pretenziją kaip nepagrįstą ir ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos nekeis, kadangi ji, atsakovės vertinimu, taikyta teisingai pagal Konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovė tokio atsakovės sprendimo, nors su juo ir nesutiko, teismui neskundė, nes tuo metu buvo neįmanoma įrodyti, kad atsakovė taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką. 2018 m. spalio 29 d. atsakovė su Konkurso laimėtoja UAB „Elektrobalt“ sudarė pirkimo sutartį.
8. Tik gerokai vėliau, atsakovei organizuojant kitus identiškus konkursus, ji pripažino klaidą dėl Konkurse taikytos neteisingos ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos, o kitų konkursų rezultatus nustatinėjo teisingai. Nuo 2019 m. gegužės iki rugsėjo mėn. tarp ginčo šalių vyko susitikimai, kurių metu buvo sprendžiama, kaip apginti ieškovės pažeistus interesus, kuri nebuvo pripažinta Konkurso laimėtoja ir prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
9. 2019 m. birželio 25 d. pretenzija ieškovė dar kartą pareikalavo atsakovės arba nutraukti su UAB „Elektrobalt“ 2018 m. spalio 29 d. sudarytą pirkimo sutartį ir pripažinti ieškovę ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ir pirmą vietą užėmusiu tiekėju Konkurse, arba kompensuoti ieškovės patirtą žalą dėl atsakovės neteisingai nustatytų Konkurso rezultatų.
10. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 23 d. atsakyme nors ir dar kartą pripažino, kad Konkurse taikė neteisingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, tačiau atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją, motyvuodama tuo, jog vėliau atsakovės organizuotose konkursuose paaiškėjo aplinkybių, dėl kurių ji pakartotinai peržiūrėjo pasibaigusio Konkurso pateiktą ieškovės pasiūlymo A dalį ir nustatė, kad jis neatitiko Konkurso sąlygų techninių reikalavimų.
11. Ieškovės vertinimu, tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė pareigą laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų Konkurso sąlygų bei viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, nepažeisti ieškovės teisėtų lūkesčių. Jeigu atsakovė Konkursą būtų vykdžiusi teisės aktų nustatyta tvarka, jį būtų laimėjusi ieškovė, dėl ko iš su atsakove sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo ieškovė būtų gavusi 67 871,43 Eur pelną. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai užkirto kelią ieškovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti nurodytą pelną, laikytina, kad ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
12. Nurodė, kad argumentą, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4 ir 15 punktų reikalavimų, atsakovė nurodė tik pasibaigus konkursui ir tik tada, kai ieškovė pateikė oficialią pretenziją dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nustatant konkurso rezultatus ir žalos atlyginimo. Konkurso vykdymo metu atsakovė, gavusi iš ieškovės prašytus pasiūlymo techninės dalies patikslinimus, pasitelkusi ekspertus, 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka visus Konkurso sąlygų techninius reikalavimus. Šis atsakovės sprendimas yra galiojantis.
13. Pažymėjo, kad atsakovė Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4 ir 15 punktuose nebuvo nurodžiusi reikalavimo, kad šviestuvų techniniai parametrai – šviestuvo II – a apsaugos nuo elektros poveikio klasė ir šviestuvo korpuso viršuje sumontuotas lizdas NEMA – būtų patvirtinti ENEC licencija. Konkurso sąlygos reikalavo, kad atitiktį nurodytiems techniniams parametrams tiekėjai patvirtintų tik gamintojo techninės specifikacijos kopija, konstrukciniais brėžiniais ir išvaizdos nuotraukomis, bet ne ENEC licencija. Reikalavimas pateikti ENEC licenciją nurodytas tik Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 – 3 punktuose šiems techniniams parametrams patvirtinti – ES aukštos kokybės ženklas, atsparumas smūgiams ir atsparumas aplinkos poveikiui. Tokią ENEC licenciją ieškovė pateikė su pasiūlymu, o atsakovė ją laikė tinkama ir pakankama. Atsakovė negali keisti jau įvykusio Konkurso sąlygų, nes tai neatitiktų skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų.
14. Ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Atsakovė iš pradžių nepripažino, kad buvo taikyta neteisinga ekonominio naudingumo skaičiavimo metodika, o ieškovei buvo per sudėtinga įrodyti šią aplinkybę. Atsakovė klaidą nustatė pasitelkusi ekspertus jau pasibaigus Konkurso procedūroms, gavusi ieškovės 2019 m. birželio 25 d. pretenziją, nors tą galėjo padaryti iš karto dar Konkurso procedūroms nepasibaigus, nagrinėdama pirmąją ieškovės pretenziją, taip sudarant galimybę jai laiku ir efektyviai apginti pažeistus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki inicijuodama šį ginčą dėl žalos atlyginimo nepasinaudojo (ir šioje byloje nesinaudojo taip pat) jai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) suteikta teise teismine tvarka ginčyti pirkimo proceso metu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų (dėl ginčo pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas konstatavo, kad vien dėl šios priežasties ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
17. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jau būtų pripažinta, jog perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio ji nebuvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja, yra neteisėtas. Kitaip tariant, neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant ieškovė galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir tikėtis tokio ieškinio patenkinimo.
18. Ieškovė taip pat neįrodė objektyviai egzistavusių, svarbių aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios laiku apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, pasak ieškovės, jai sukėlė ieškinyje nurodyto dydžio žalą. Ieškovė turėjo galimybę, o siekdama tinkamai įgyvendinti savo galbūt pažeistas teises, ir privalėjo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (sprendimus) nustatant ginčo pirkimo pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją nustatyta tvarka.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog lentelėje, kurioje ekspertai skaičiavo balus praleista pirkimo dokumentų 74.6 punkte nurodyta formulė, t. y. iš tikrųjų buvo atilikta klaida dėl skaičiavimų (aritmetinių veiksmų). Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo iš anksto nuginčyti (ne)teisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.
20. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovės nesavalaikio savo pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo, reikalavimo dėl žalos pareiškimo, tačiau iš esmės nesutinkant su perkančiosios organizacijos veiksmais, leidžia spręsti, kad ieškovės pagrindinis suinteresuotumas buvo ne sudaryti pirkimo sutartį, o siekti žalos atlyginimo. Dėl to, teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti jos teisę šiame procese siekti negautų pajamų iš perkančiosios organizacijos dėl pastarosios galbūt neteisėtų veiksmų.
21. Ieškovė tik jau po konkurso rezultatų ėmė kelti klausimus dėl pačios metodologijos nustatymo konkurse pagrįstumo, o atsakovės atliktus skaičiavimus pradėjo ginčyti dar vėliau, t. y. po sutarties su laimėtoju sudarymo.
22. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė būtų pripažinta Konkursą laimėjusiu asmeniu ir su ja būtų sudaryta sutartis, nes: 1) nors keliami reikalavimai ir yra siejami su pačiomis Konkurso sąlygomis, tačiau nebuvo reikšta reikalavimų dėl Konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis; 2) tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą, remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti; 3) pagal konkurso sąlygų 8 punktą – prekių pavadinimas – gatvių apšvietimas LED šviestuvai greitojo eismo gatvių apšvietimui (apšveitimo klasė – M2), toliau – GATVĖ 1; 4) ENEC arba ENEC+ licencija II apsaugos nuo elektros poveikio klasei ir lizdui NEMA su ieškovės pasiūlymu pateikta nebuvo.
23. Nenustatęs, kad ieškovė būtų pripažinta Konkursą laimėjusiu asmeniu ir su ja būtų sudaryta sutartis, teismas plačiau nepasisakė dėl kitos ieškovės įrodinėtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – negautų pajamų, o nenustatęs neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendė, jog taip pat nenustatyta ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) taikymo sąlyga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
24. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ENIM“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo šiuos esminius argumentus:
24.1. Teismas išimtinai vertino tik apeliantės elgesį ir nepasisakė dėl atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, tenkančios pareigos vykdyti Konkursą apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Ne apeliantė, kaip tiekėja, o atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo prižiūrėti ir rūpintis, kad Konkurso rezultatai būtų nustatyti teisingai, atitinkamai prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Nors byloje nebuvo ginčo, kad būtent atsakovė padarė klaidas apskaičiuodama Konkurso rezultatus, tačiau teismas tokių atsakovės veiksmų nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip iš esmės sutikdamas su atsakovės padarytais pažeidimais ir nepagrįstai atleido ją nuo atsakomybės.
24.2. Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantė nebuvo pasyvi Konkurso metu. Apeliantė kiek galėdama siekė atsakovės padarytų klaidų ištaisymo ir teisingų Konkurso rezultatų nustatymo. Be to, priešingai nei konstatavo teismas, apeliantė ginčijo ne pačią ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, o jos neteisingą taikymą. Atsakovė, gavusi apeliantės pretenziją, privalėjo nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, tame tarpe ir ekspertų, kuriuos turėjo, pagalbos bei laiku įvertinti metodikos taikymo teisingumą, ko ir prašė apeliantė savo pretenzija. Tačiau vietoje to, 2018 m. spalio 17 d. raštu atsakovė informavo, kad atmeta apeliantės pretenziją kaip nepagrįstą ir ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos bei jos taikymo neperžiūrės, nes, jos vertinimu, viskas atlikta pagal Konkurso sąlygų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
24.3. Teismas nurodė, kad atsakovės klaidos buvo aiškios, t. y. praleista formulė, tačiau nepaaiškino, kodėl laikytinas teisėtu atsakovės elgesys, kuomet ji, gavusi apeliantės pretenziją, šios klaidos nenustatė ir neištaisė. Pačiai apeliantei tuo metu klaida nebuvo tokia aiški ir ją, be atsakovės geranoriškumo, paaiškinti ir įrodyti buvo neįmanoma. Konkurso ekonominio naudingumo skaičiavimo metodika buvo taikoma pirmą kartą.
24.4. Be to, šioje metodikoje buvo daugybė formulių su tam tikrais kintamaisiais, kurie priklausė ne tik nuo apeliantės pasiūlymo esmės, bet ir nuo kitų tiekėjų pasiūlymų verčių. Taip pat vienos sudėtinės formulės praleidimą galėjo nustatyti tik specialių žinių turintys ekspertai, kurie dirbo pas atsakovę, tačiau atsakovė su ekspertais apeliantės pretenzijos tinkamai neišnagrinėjo. Tik gerokai vėliau, kai 2019 m. rugsėjo 23 d. atsakymu atsakovė pagaliau pripažino savo klaidą, apeliantei atsirado pagrindas kreiptis į teismą, tačiau ginčyti pasibaigusio Konkurso sprendimų apeliantė jau nebegalėjo.
24.5. Teismas neįvertino to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ji laiku nesiėmė visų prieinamų priemonių įsitinkinti nustatytų Konkurso rezultatų teisingumu, nors to apeliantė prašė. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad to ji nepadarė dėl itin didelio vykdyto viešųjų pirkimų ir vertinamų dokumentų skaičiaus, arba, apeliantės manymu, galimai sąmoningai siekdama, jog Konkursą laimėtų jos norimas tiekėjas. Tačiau nei viena iš šių priežasčių, kurių teismas neįvertino, neeliminuoja atsakovės atsakomybės už laiku neištaisytas Konkurso rezultatų nustatymo klaidas.
24.6. Teismas nepasisakė ir dėl kitos labai svarbios aplinkybės – atsakovė vėliau vykusiuose konkursuose tinkamai sureagavo į tiekėjų pastabas dėl neteisingai nustatytų ekonominio naudingumo skaičiavimo rezultatų ir savo klaidas ištaisė nedelsiant, dar nepasibaigus konkursams. Atsakovė iki šiol nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų, kas trukdė jai tai padaryti.
24.7. Pažymi, kad nepateikė ieškinio teismui dėl atsakovės 2018 m. spalio 17 d. rašto, kuriuo buvo atmesta apeliantės 2018 m. spalio 17 d. pretenzija, dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Atsakovė iš pradžių nepripažino, kad Konkurse ekonominio naudingumo skaičiavimo metodika buvo taikyta neteisingai, o pati apeliantė neturėjo kompetencijos ir pakankamai argumentų tai įrodyti.
24.8. Apeliantės vertinimu, tuo metu ginčo šalys buvo nelygiavertėje padėtyje, nes atsakovė, kuri rengė Konkurso sąlygas ir jas taikė, jas interpretavo sau naudinga linkme, pasinaudodama tuo, kad apeliantė, kaip tiekėja, sudėtingų skaičiavimų nesupranta. Akivaizdu, kad ir teisme atsakovė būtų laikiusis savo pozicijos, o apeliantė bylą būtų pralaimėjusi.
24.9. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neturi teisės ieškiniu šioje byloje reikalauti žalos priteisimo, kartu nepareikšdama reikalavimo dėl Konkurso sprendimų, kuriais buvo nustatyti Konkurso rezultatai ir Konkurso laimėtojas, pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais. Šios bylos pradėjimo metu Konkursas jau buvo pasibaigęs, su Konkurso laimėtoju sudaryta sutartis jau buvo įvykdyta, taigi, ginčyti Konkurso sprendimus šioje byloje netikslinga, nes tai nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių – bet kokiu atveju Konkursas nebus atnaujintas, Konkurso laimėtojo įvykdyta sutartis nebus nutraukta ir su apeliante tokia pati sutartis nebus sudaryta.
Šalies argumentai
24.10. Apeliantė nesupranta, kuo remiantis teismas nurodo, kad ji turėjo ketinimą ir privalėjo ginčyti Konkurso sąlygas, galimai susijusias su apeliantės pasiūlymo techninės dalies vertinimu. Pabrėžia, kad byloje nebuvo jokio ginčo dėl pačių Konkurso sąlygų teisėtumo, ginčas vyko tik dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos šios sąlygos. Pagrindinis ginčas byloje vyko dėl to, ar apeliantė, siekdama patvirtinti atsakovei siūlytų LED šviestuvų atitikimą Konkurso sąlygų 1 priedo 1 punkto techninės specifikacijos reikalavimui, kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti ENEC licencijos kopiją prekei, kurioje būtų nurodyta, kad licencija išduota šviestuvui su visa reikalaujama įranga ir techninėje specifikacijoje nurodytais atitinkamais techniniais parametrais, tame tarpe su NEMA lizdu ir II apsaugos nuo elektros poveikio klase (4 ir 15 punktų techninės specifikacijos reikalavimai). Apeliantė įsitikinusi, kad tokios apimties, kokią nurodo atsakovė, ENEC licencijos kopijos prekei ji pateikti neprivalėjo, nes to nebuvo reikalaujama Konkurso sąlygomis.
24.11. Teismas nepasisakė ir dėl kitos labai svarbios aplinkybės – kito atsakovės vykdyto konkurso „Įvairios paskirties LED šviestuvų pirkimas 2 atviro konkurso būdu“, kurio medžiaga buvo pateikta su 2019 m. gruodžio 27 d. apeliantės prašymu dėl įrodymų prijungimo. Pastarojo konkurso sąlygos buvo identiškos ginčo Konkurso sąlygoms. Konkursą laimėjo tiekėjas UAB „Lucidus techno“, kurio pateiktoje ENEC licencijoje prekei, kaip ir apeliantės pateiktoje ginčo Konkursui, nebuvo nurodytas šviestuvo NEMA lizdas. Vadinasi, jeigu atsakovė vadovautųsi viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, objektyvumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principais, tai tiek UAB „Lucidus techno“, tiek apeliantės pasiūlymai identiškomis aplinkybėmis turėjo būti vertinami vienodai. Tačiau atsakovė, UAB „Lucidus techno“ pasiūlymą pripažinusi tinkamu ir su juo sudariusi viešojo pirkimo sutartį, apeliantės ginčo Konkursui pateiktą tokį patį pasiūlymą jau laiko nebetinkamu, nors paties Konkurso metu dėl jo pastabų neturėjo.
24.12. Apeliantė pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu klaidingai teigė, jog 2018 m. birželio 11 d. pranešime, atsakant į tiekėjų klausimus, buvo nurodytas reikalavimas, kad šviestuvo II – a elektrosaugos klasė bei informacija apie NEMA lizdą būtų nurodyta ENEC ar ENEC+ licencijoje. Tokio teiginio, kuriuo būtų tikslinama (net keičiama) Konkurso sąlygų techninė specifikacija, nurodytame pranešime nėra. Nepaisant to, teismas šį pranešimą išskyrė kaip svarbią faktinę aplinkybę, nors tai padarytą neargumentuotai ir nepagrįstai. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantė, kaip LED šviestuvų pardavėja, siūlydama atsakovei šiuos šviestuvus prisiėmė pilną atsakomybę už jų atitiktį techniniams reikalavimams bei suteikė šviestuvams ir jų komponentams garantinį laikotarpį nuo 5 iki 10 metų, nepriklausomai nuo ENEC licencijos turinio, nors šio ginčo atveju apeliantė pateikė tokią licenciją, kokia ir buvo reikalaujama Konkurso sąlygomis.
24.13. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai užkirto kelią ieškovei sudaryti su ja viešojo pirkimo sutartį ir gauti 67 871,43 Eur pelną, laikytina, kad apeliantė patyrė netiesioginius nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.
Atsiliepimas
25. Atsakovė UAB „Vilniaus apšvietimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
25.1. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė nei 2019 m. rugsėjo 23 d. atsakyme į pretenziją, nei vėliau, nepripažino, kad buvo taikyta neteisinga skaičiavimo metodika. Pažymi, kad metodika nebuvo klaidinga, o buvo praleista formulės dalis atliekant konkrečius dalyvių balų skaičiavimus. Apeliantės teiginys, kad atsakovė neva padarė pažeidimų pirkime, o pirmosios instancijos teismas su jais sutiko, yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors ir buvo padaryti balų skaičiavimo netikslumai, tačiau pirkimo laimėtojas nustatytas teisingai, kadangi juo tapo tiekėjas, atitikęs kvalifikacijos reikalavimus, neturintis pašalinimo pagrindų bei siūlantis pirkimo sąlygų reikalavimus visa apimtimi atitinkančias prekes – priešingai nei apeliantė.
25.2. Pažymi, kad apeliantė nebuvo aktyvi pirkimo dalyvė. Savo pretenzijoje ginčijo tik skaičiavimo metodiką, bet ne patį skaičiavimą ir Konkurso rezultatus. Atsakovei peržiūrėjus balų skaičiavimo metodiką, joje netikslumų nustatyta nebuvo, ji buvo teisinga.
25.3. Nurodo, kad apeliantė niekaip nepagrindžia, jog skaičiavimo klaidos nustatyti buvo neįmanoma ir remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais. Nors apeliantė tvirtina, kad peržiūrėti ir suprasti ekonominio naudingumo formules galėjo tik specialių žinių turintys ekspertai, tačiau tokius teiginius paneigia jos 2018 m. spalio 17 d. pretenzijoje pateikti detalūs skaičiavimai ir šių skaičiavimų komentarai, kurie atskleidžia pakankamai aukštą pirkimo vertinimo tvarkos suvokimo lygį ir mokėjimą apsiskaičiuoti konkursinius balus. Akivaizdu, kad apeliantė stengiasi išvengti esminės šios bylos kontekste jai nepalankios ir nepaneigtos aplinkybės pripažinimo – apeliantė nesant pateisinamos priežasties praleido atsakovės sprendimų pirkime ginčijimo teismine tvarka terminą, nors turėjo visas galimybes ginčyti atsakovės veiksmus laiku.
25.4. Apeliantė tokiais savo veiksmais vykdo savo pirkimo metu pažeistų subjektinių teisių gynybą ir atsakovės veiksmų pirkimo metu vertinimą, įrodinėdama, kad jei nebūtų buvę atsakovės klaidingų sprendimų, apeliantė būtų pirkimo laimėtoja. Nors apeliantė ir deklaruoja savo neva pažeistas teises ir prarastas galimybes gauti pelną, tačiau apeliantė per įstatymo nustatytus terminus nepateikė ieškinio teismui dėl pirkimo rezultatų, nors apie juos buvo informuota. Tiek ieškinyje, tiek pateikusi skundą, nesiekia pripažinti neteisėtais galiojančių atsakovės komisijos sprendimų, kurių pagrindų jai ir būtų galėjusi atsirasti žala, jei būtų įrodyta, kad šie buvo neteisėti.
25.5. Atsakovės vertinimu, apeliantė nėra nuosekli savo pažeistų subjektinių teisių gynimo įgyvendinime. Nesuformulavusi reikalavimo dėl atsakovės sprendimų panaikinimo ir pakeitimo pretenzijoje, ieškinyje ir skunde, apeliantė iš esmės neturi pagrindo reikalauti atlyginti žalą.
25.6. Apeliantė taip pat neįrodė buvus aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos veikti kaip rūpestingai viešųjų pirkimų dalyvei ir domėtis pirkimo eiga, savo teisių įgyvendinimu bei sąžiningai naudotis procesinėmis teisių gynimo priemonėmis, kurios turi atitikti siekimą tikslą. Apeliantė, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, dalyvaujanti ne tik atsakovės viešuosiuose pirkimuose, turėjo galimybę pati suskaičiuoti balus pagal ekonominio naudingumo formulę arba tai padaryti pavesti kitiems kompetentingiems asmenims, tačiau to nepadarė ir tai neigia, tikėtina, sąmoningai žinodama, kad jos pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Tikėtina dėl tos pačios priežasties ji nereiškė ir ieškinio teisme, ginčydama atsakovės priimtus sprendimus dėl pirkimo rezultatų.
Šalies argumentai
25.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pirkimo dokumentuose nereikalavo su pasiūlymu pateikti ENEC arba ENEC+ licencijos / sertifikato kopiją šviestuvui su NEMA lizdu ir II elektrosaugos klasės. Pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama, kad šviestuvai būtų II – os apsaugos nuo elektros poveikio klasės bei turėtų sumontuotą standartizuotą „plug & play“ 7 kontaktų lizdą NEMA šviestuvo valdikliui įrengti. Apeliantė nei pirkimo metu, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jos pasiūlytas šviestuvas ENEC buvo testuotas su NEMA lizdu ir II elektrosaugos klasės.
25.8. Byloje nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai atmestas. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad su ja būtų buvusi sudaryta pirkimo sutartis, todėl apeliantė žalos nepatyrė ir neturi pagrindo jos reikalauti šiame teisminiame procese.
25.9. Nors apeliantė skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 25 d., jau pasibaigus pirkimui pareikštoje pretenzijoje, reikalavo nutraukti pirkimo sutartį su laimėtoju ir apeliantę pripažinti pirkimo laimėtoju, tačiau apeliantė puikiai žinojo, jog jo prašymas negalėtų būtų įvykdytas pagal viešųjų pirkimų reglamentavimą, nes sudarius sutartį, pirkimas laikomas baigtu. Be to, šiuo atveju, toks sprendimas būtų neteisėtas dar ir dėl to, kad apeliantės pasiūlyti gaminiai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų.
26. Trečiasis asmuo UAB „Elektrobalt“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, kurią, kaip ji teigia, patyrė atsakovei neteisingai nustačius Konkurso rezultatus ir jai praradus galimybę sudaryti su atsakove viešojo pirkimo sutartį.
29. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nurodė, kad apeliantė iki inicijuodama šį ginčą dėl žalos atlyginimo nepasinaudojo (ir šioje byloje nesinaudoja taip pat) jai VPĮ suteikta teise teismine tvarka ginčyti pirkimo proceso metu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų (dėl ginčo pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo). Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė objektyviai egzistavusių, svarbių aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios laiku apskųsti teismui perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, pasak apeliantės, jai sukėlė ieškinyje nurodyto dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliantė būtų pripažinta Konkursą laimėjusiu asmeniu ir su ja būtų sudaryta sutartis, nes su jos pasiūlymu nebuvo pateikta ENEC arba ENEC+ licencija II apsaugos nuo elektros poveikio klasei ir lizdui NEMA.
30. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad buvo vertintas tik jos elgesys ir nepasisakyta dėl atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, tenkančios pareigos vykdyti Konkursą apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Pažymi, kad ji nebuvo pasyvi Konkurso metu ir, kiek galėdama, siekė atsakovės padarytų klaidų ištaisymo ir teisingų Konkurso rezultatų nustatymo, tačiau apeliantė nei rengė Konkurso sąlygas, nei turėjo specialistų ar ekspertų, kurie galėtų teisingai taikyti jose nustatytą sudėtingą ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovė vėliau vykusiuose konkursuose tinkamai sureagavo į tiekėjų pastabas dėl neteisingai nustatytų ekonominio naudingumo skaičiavimo rezultatų ir savo klaidas ištaisė.
31. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir laiko jas pagrįstomis.
32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra aktualūs ir taikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 pateikti išaiškinimai dėl tiekėjo teisės į žalos atlyginimą, tvirtinant apie neteisėtai įvykdytą viešąjį pirkimą.
33. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad aiškinant ir taikant VPĮ 101 ir 107 straipsnius (dėl teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus; žalos atlyginimo dėl VPĮ reikalavimų nesilaikymo), reikalinga atsižvelgti į aktualų Europos Sąjungos teisinį reguliavimą. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu, sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66 (toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio 6 dalį, pagal kurią valstybės narės gali nustatyti, kad jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija.
34. Taip pat į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti sąlygas, kuriomis jų teisės sistemose turi būti taikomos Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalį perkeliančios nacionalinės teisės normos, taip pat galimus, jei reikia, šio taikymo ribojimus, išimtis ar nukrypimus (Teisingumo Teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Hochtief, C-300/17, 37 punktas), ypač užtikrinant visapusę teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, pagarbą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose (Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo sprendimas byloje Star Storage ir kt., C?439/14 ir C?488/14, 46 punktas).
35. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aptarta Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalis į VPĮ nebuvo tiesiogiai perkelta, o teismo praktikoje iš esmės dominavo aiškinimas, jog pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, kad tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013) ir tik 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, buvo laikomasi priešingos nuomonės.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje, nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jo tikslus, į Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tiekėjų teisės gynybos priemonių derinimą, pripažino teismų praktikos suvienodinimo būtinumą, o ją vienodindama suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: 1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; 2) vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė iki inicijuodama ginčą dėl žalos atlyginimo nepasinaudojo (ir šioje byloje nesinaudoja taip pat) jai VPĮ suteikta teise teismine tvarka ginčyti pirkimo proceso metu perkančiosios organizacijos (atsakovės) priimtų sprendimų.
38. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jau būtų pripažinta, jog perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio ji nebuvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja, yra neteisėtas. Kitaip tariant, neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant apeliantė galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir tikėtis tokio ieškinio patenkinimo.
39. Kaip minėta, kasacinio teismo akcentuota, kad būtinybė nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą prieš pareiškiant jo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo teisinių santykių pirkimo dalyviams užtikrina didesnį stabilumą, kartu atitinka pagrindinį tiekėjo suinteresuotumą sudaryti sutartį, o ne gauti žalos atlyginimą. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, pirmiau nenuginčijus nei vieno perkančiosios organizacijos sprendimo, suponuoja vertinimą, kad apeliantė netinkamai įgyvendina jai suteiktas teises ir galimai siekia apeiti galiojančių atsakovės sprendimų dėl pirkimo rezultatų teisėtumo ir jų nuginčijimo klausimą bei siekia tik žalos atlyginimo.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nesuformulavusi reikalavimo dėl atsakovės sprendimų panaikinimo ir pakeitimo pretenzijoje, ieškinyje ir skunde, neturi pagrindo reikalauti atlyginti žalą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet atsakovės galiojančio sprendimo pagrindu viešojo pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju laikoma sudaryta tinkamai ir tuo pačiu metu pirkimo nelaimėjęs dalyvis reikalauja atlyginti žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų tame pačiame pirkime.
41. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nurodo, kad ji pateikdama atsakovei 2018 m. spalio 17 d. pretenziją, neginčijo pačios ekonominio naudingumo skaičiavimo metodikos, o ginčijo tik neteisingą jos taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, yra nepagrįstos. Susipažinus su apeliantės 2018 m. spalio 17 d. pretenzija, nėra pagrindo sutikti su tokiais jos argumentais, nes kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ji savo pretenzijoje ginčijo tik skaičiavimo metodiką, bet ne patį jos skaičiavimą ir Konkurso rezultatus.
42. Nors apeliantė tvirtina, kad ji negalėjo teikti ieškinio dėl atsakovės sprendimų panaikinimo, nes perkančioji organizacija iš karto nepripažino, jog Konkurse ekonominio naudingumo skaičiavimo metodika buvo taikyta neteisingai, o pati apeliantė neturėjo kompetencijos ir pakankamai argumentų tai įrodyti, tačiau tokius jos argumentus nėra pagrindo laikyti objektyviai egzistavusiomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurios būtų sukliudžiusios laiku apskųsti teismui perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, pasak apeliantės, jai sukėlė ieškinyje nurodyto dydžio žalą.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad apeliantė, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, dalyvaujanti ne tik atsakovės viešuosiuose pirkimuose, bet ir kituose pirkimuose, turėjo galimybę, jei ne pati susiskaičiuoti balus pagal ekonominio naudingumo formulę, tai pavesti kitiems kompetentingiems asmenims tai padaryti. Dėl kokių priežasčių tai padaryta nebuvo, apeliantė nepagrindžia. Į bylą taip pat nebuvo pateikti ir įrodymai, kurie pagrįstų, kad tai galėjo padaryti tik atsakovė. Toks apeliantės neveikimas, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji turėjo tikslą ne sudaryti sutartį, bet nepagrįstai gauti žalos atlyginimą, ypač nustačius, jog apeliantė teikdama 2018 m. spalio 17 d. pretenziją nekėlė atsakovės sprendimų dėl pirkimo rezultatų panaikinimo klausimo, o ginčijo tik ekonominio naudingumo skaičiavimo metodiką, ir tokiu būdu apsibrėžė ginčo ribas. Be to, pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pirkimas įvykdytas, pati savaime neužkerta kelio teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir prašyti teismo įvertinti tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju tokie reikalavimai nebuvo pareikšti.
44. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po apeliantės 2019 m. birželio 25 d. pretenzijos atsakovei pateikimo, ekspertams iš naujo atlikus dokumentų įvertinimą, paaiškėjo, jog apeliantės pasiūlytas šviestuvas neatitinka techninių reikalavimų (techninės specifikacijos 4 ir 15 punktų), nes ji pateikė ENEC licencijos / sertifikato kopiją ne visos komplektacijos perkamai prekei, t. y. šviestuvai yra nesertifikuoti ENEC II ?– os apsaugos nuo elektros poveikio klase ir sertifikuoti be NEMA jungties / lizdo, o pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama, kad šviestuvai būtų II – os apsaugos nuo elektros poveikio klasės bei turėtų sumontuotą standartizuotą „plug & play“ 7 kontaktų lizdą NEMA šviestuvo valdikliui įrengti. Dėl to, pasak atsakovės, apeliantės pasiūlymas turėjo būti atmestas ir net nebūtų buvęs vertintas ekonominio naudingumo kriterijumi.
45. Apeliantės įsitikinimu, tokios apimties, kokią nurodo atsakovė, ENEC licencijos kopijos prekei ji pateikti neprivalėjo, nes to nebuvo reikalaujama Konkurso sąlygomis. Pažymi, kad atsakovė Konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodžiusi kokiems techninės specifikacijos reikalavimams patvirtinti turi būti pateikta ENEC arba ENEC+ licencija ir jos priedai, t. y. tik 1, 2, 3 punktų techninės specifikacijos parametrų atitikčiai įrodyti. Jokiems kitiems techninės specifikacijos reikalavimams patvirtinti atsakovė ENEC arba ENEC+ licencijos ir jos priedų pateikti nereikalavo. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai.
46. Iš techninės specifikacijos 1 punkto matyti, kad ENEC arba ENEC+ licencijos kopiją buvo reikalaujama pateikti ne atskiroms šviestuvo komplektuojančioms dalims, o prekei, t. y. tame tarpe ir II – os apsaugos nuo elektros poveikio klasės bei NEMA jungtimi. Byloje nenustatyta, kad apeliantė būtų pateikusi dokumentus, įrodančius, jog jos pasiūlytas šviestuvas ENEC buvo testuotas su NEMA lizdu ir II – os elektrosaugos klasės. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentais, kad nors apeliantės pasiūlymo vertinimo metu ir buvo padaryta klaidų, tačiau vėliau nustatyti pasiūlymo trūkumai negali sukurti apeliantei pagrindą jokiems teisėtiems lūkesčiams.
47. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės vykdyto kito pirkimo aplinkybių. Byloje nustatyta, kad šalys į bylą teikė daug informacijos apie kitus atsakovės vykdytus pirkimus, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra siejami su vykdytu konkrečiu pirkimu, todėl aktualios yra būtent šio pirkimo sąlygos, o ne kitų atsakovės organizuotų pirkimų. Aplinkybė, kad vykdydama kitus pirkimus, atsakovė atsižvelgė į šiame pirkime padarytus neatitikimus skaičiavimuose praleidus dalį formulės, tikslu nekartoti tokių pačių klaidų, nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip. Kaip jau minėta, pirkimo metu priimti atsakovės sprendimai nepripažinti neteisėtais (nenuginčyti), jie yra galiojantys, net ir ištaisius klaidą, tai nepakeistų pirkimo rezultatų ieškovės atžvilgiu.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantė. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
49. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo taikyti apeliantei teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą.
50. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
51. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliantės UAB „ENIM“ apeliacinio skundo pateikimas šioje byloje nevertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes kreipimasis į teismą su apeliaciniu skundu yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors apeliacinis skundas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė yra nesąžininga, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „ENIM“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
54. Atsakovė UAB „Vilniaus apšvietimas“ bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.