Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui P. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad gyvenant santuokoje su žmona N. P., 2007-05-25 iš bendrų lėšų pirko automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str.), nežiūrint, kad automobilis buvo registruotas VĮ "Regitra" N. P. vardu. N. P. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Po žmonos mirties ieškovui tapo žinoma, kad automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), N. P. perleido savo tėvui P. R.. Ji 2011-03-26 sudarė su savo tėvu P. R. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilis parduotas už 30 000 litų. Perleisdama automobilį žmona jo, kaip sutuoktinio neinformavo ir jo sutikimo neprašė. Nurodo, kad pažeista LR CK 3.92 straipsnyje nustatyta turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad N. P. pardavė automobilį, kadangi ir po tos datos, kai buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis t.y., po 2011-03-26 dienos, sutuoktinė naudojosi automobiliu, juo rūpinosi, tvarkė draudimo ir techninės priežiūros reikalus. Niekada automobiliu nesinaudojo jos tėvas P. R.. Teigia, kad LR CK 3.92 str., 2 dalis nustato atvejus, kada nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas disponuojant turtu ir automobilio pardavimo sandoris į šiuos atvejus nepatenka. Mano, kad N. P. sudarytas automobilio pardavimo sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (LR CK 1.86 str. l d.). Automobilis faktiškai nebuvo parduotas, juo ir po pardavimo sutarties naudojosi pati N. P., už automobilį kiek jam žinoma nebuvo sumokėta jokių pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, 1996-08-02 R. P. ir N. Ž. sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo Ž. pasirinko sutuoktinio pavardę ( b.l. 7 ). Santuoka tarp šalių nenutraukta. Transporto priemonė Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), N. P. vardu įsigyta 2007-05-25 ( b.l. 5), o 2011-03-26 parduota P. R. (b.l. 6). Pardavėjas N. P.. (duomenys neskelbtini) N. P. mirė, ką patvirtina mirties liudijimas (b.l. 8).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Atsakovai neįrodė, kad N. P. automobilį įsigijo asmeninėn, o ne bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Į bylą pateikta dovanojimo sutartis, pagal kurią 2003-06-06 S. R. dovanojo 45000 Lt savo dukrai N. P., nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, kad būtent šie pinigai buvo skirti automobilio įsigijimui. To nepatvirtino ir liudytoja apklausta dovanotoja S. R.. Ji paaiškino, kad tiek vienai, tiek kitai dukrai yra dovanojusi pinigines lėšas, tačiau jos nebuvo tikslinės, t.y., nagrinėjamu atveju, automobilio įsigijimui. Pažymėtina, kad ginčo objektas – automobilis, buvo pirktas praėjus net keturiems metams po dovanotų lėšų, o duomenų, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio R. P. valia įsigyti turtą asmeninėn N. P., o ne bendrojon nuosavybėn, nėra.

CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Tokių įrodymų atsakovai nepateikė.

Atsakovo argumentai, kad ginčo automobilis įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, t.y. N. P., suteikia pagrindą daryti išvadai CK 3.88 str. 3 d. prasme, kad turtas nebuvo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. P., o asmeniu N. P. turtu, yra paneigtini, nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kadangi byloje nustatyta, jog automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, tai tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir atsakovui tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti.

Pažymėtina, kad N. P. dirbdama valstybės tarnautoja, pildė metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. 2003 metais ji deklaravo turinti 74236 Lt, 2008 metais – 255000 Lt, pati buvo paskolinusi 40000 Lt. Per tą laikotarpį duomenų, apie tai, kad jai buvo dovanoti pinigai – nefiksuota. Tačiau net ir preziumuoijant, kad dovanoti pinigai nedeklaruoti per neapdairumą, deklaruotose lėšose gali būti ir dovanota suma, tačiau spręsti, kad automobilis pirktas iš tų lėšų – įrodymų nepateikta.

Šalys patvirtino, kad tarp ieškovo ir jo sutuoktinės vyravo nesutarimai, tačiau atsakovas neneigė ir patvirtino, kad automobilio pirkimo pardavimo buvo sudarytas su N. P. dar R. P. ir N. P. gyvenant kartu šeimoje.

Liudytoja J. Z. negalėjo patvirtinti, kad mačiusi atsakovo perduodamų pinigų fakto N. P., už iš jos nupirktą automobilį.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011-03-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią N. P. pardavė automobilį Toyota Corolla, kurio valstybinio numerio ženkalas (duomenys neskelbtini), P. R., prieštarauja imperatyvioms LR Civilinio kodekso 3.92 str. nuostatoms

Sprendžiant, kad sandoris pažeidė sandorio šalies, t.y. sutuoktinio R. P. teises į nuosavybę, jis pripažintinas negaliojančiu, o pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. CK 6.146 straipsnis įtvirtina restitucijos būdą – restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Nagrinėtinu atveju turtas yra išsaugotas, todėl turėtų būti gražintinas gražintinas natūra. Tačiau vertinant tai, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra N. P. su R. P. bendrojoji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, kad N. P. yra mirusi, turto susigražinimas spręstinas per paveldėjimo institutą (LR CK 5.1-5.4 str. ). Tokia išvada darytina dėl tos priežasties, kad pagal teismų LITEKO dumenų bazės informaciją, Plungės teisme yra nagrinėjama byla susijusi su N. P. palikimu.

Priimant sprendimą ieškovo naudai, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1d. 6p.). Teismui tenkinant 50% ieškinio apimties, sprestinas proporcingai ir ieškovo turėtų išlaidų paskirstymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2011-03-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį Toyota Corolla, kurio valstybinis numerio ženkalas (duomenys neskelbtini), P. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtus 424 Lt išlaidas už teisines paslaugas ir 450 Lt žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Plungės rajono apylinkės teisme.