Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-198-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
AN2-198-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00015-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Aidas Mažeika
Byla Nr. AN2-198-397/2018
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00015-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.4.; 21.11.10.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus Kelių patrulio 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad A. B. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) km. 2017 m. lapkričio mėn. 12 d. 15 val. 00 min. vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, t. y. kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8 punktą ir padarydamas nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 420 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu A. B. paskirta 85 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, A. B. pasiūlyta specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą iki 2017 m. lapkričio 27 d. pateikti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Nustatytu laiku nepateikus specialiąją teisę patvirtinančio dokumento, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės Vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnyje 1 dalyje, padarymą, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskirta 170 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundė apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, jog byloje surinkta medžiaga patvirtina A. B. kaltę, jo veika pagal 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Apeliaciniame skunde A. B. atstovas advokatas Aidas Mažeika prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismo nutartis nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Skunde teigiama, jog A. B. buvo tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir po to grįžo į savo eismo juostą neapvažiavęs jokios transporto priemonės, todėl tai negali būti laikoma lenkimu. Už šį manevrą jis galėtų būti nubaustas kaip už įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, jei toje vietoje kelias būtų paženklintas siaura ištisine linija, tačiau duomenų, kad tokia linija buvo įvykio vietoje, nėra. Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad A. B. paaiškinimai teisme iš esmės nesutampa su jo paaiškinimu, duotu 2017 m. lapkričio 12 d. Pažymima, jog A. B. tiek iš karto po įvykio, tiek ir teisme aiškino, kad ženklo, draudžiančio lenkti, nepastebėjo, nes jį užstojo sunkiasvoriai automobiliai. Apeliantas taip pat nurodo, jog įvykio vietoje nebuvo išaiškinta esminė aplinkybė – ar A. B. apvažiavo kitą transporto priemonę. Tai buvo padaryta tik teisme. Atstovo teigimu, net jei būtų nustatyta, kad A. B. ketino transporto priemonę apvažiuoti, tačiau to nepadarė, bausti jo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nebūtų galima, nes administracinių nusižengimų kodeksas tokių stadijų kaip rengimasis ar pasikėsinimas daryti nusižengimą, nenumato. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, jog visi argumentai, paneigiantys skunde išdėstytas aplinkybes, nurodyti skundžiamoje nutartyje ir Institucija su jais visiškai sutinka.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. B. atstovo Aido Mažeikos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįstumą. Skunde nesutinkama su byloje surinktų duomenų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK 567 straipsnis įpareigoją pagal šį kodeksą įgaliotą institucijos pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visa­pu­siš­kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nus­ta­tyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio regu­lia­vi­mo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nu­sižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, vi­sa­pusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl institucijos priimto nutarimo teisėtumo privalo patikrinti, kaip buvo laikomasi šių reikalavimų ir esant reikalui imtis priemonių išaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, visapusiškai neištyrus įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios ins­tan­cijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. neigia padaręs administracinį nusižen­gi­mą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skunde apylinkės teismui nurodė, jog jis nepastebėjo ženklo, draudžiančio lenkti, pripažįsta, kad buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, siekdamas išvengti galimai pavojingos avarinės situacijos, tačiau lenkimo teigia neatlikęs ir jokios transporto priemonės neapvažiavo – kiek pavažiavęs greta vilkikų grįžo atgal į tą patį tarpą tarp transporto priemonių. Kad jam bus skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teigia nepastebėjęs, nes atidžiai protokolo neskaitė, su pažeidimu protokole sutiko, nes skubėjo, baudą (85 Eur) sumokėjo netrukus po pažeidimo fiksavimo. Teismas apelianto versijos dėl to, jog jis iš tiesų lenkimo manevro neatliko, jokios transporto priemonės neapvažiavo, netyrė, nors šis argumentas kaip pagrindinis, buvo nurodytas skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, vadovavosi vien tuo, jog anksčiau protokole A. B. su pažeidimu sutiko, bei Institucijos atstovo, kuris nematė įvykio, jo nefiksavo ir nepildė administracinio nusižengimo protokolo, paaiškinimu, kad važiuojant 90 km/h greičiu neįmanoma išsunkti iš automobilių srauto ir tam būtinybės nebuvo. Tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra ape­liantą sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jie nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, nesiaiškinta, ar pa­žei­di­mas buvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė patrulis V. B., tačiau jis į posėdį nekviestas ir teisme apie šio pažeidimo aplinkybes neapklaustas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ob­jektyvių aplin­ky­bių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti apeliaciniame skunde keliamą versiją. Įvertinus išdėstytas aplin­ky­bes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. B. buvo inkriminuojamas KET taisyklių, reguliuojančių lenkimą, pažeidimas, t. y. buvo inkriminuojama tai, kad A. B. lenkė transporto priemonę KET 1 priedo 3 dalyje numatyto draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galio­ji­mo zonoje. Tačiau lenkimą Kelių eismo taisyklės apibūdina kaip vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Todėl siekiant teisingai įvertinti A. B. galimai padarytus pažeidimus, svarbu ištirti ir įvertinti tai, ar iš tiesų A. B. išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą apvažiavo nors vieną transporto priemonę, ar buvo pradėjęs lenkimo manevrą, ar jis tiesiog išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą dėl kitų aplinkybių ir jokios transporto priemonės nelenkė. Siekiant teisingai nustatyti A. B. galimai padarytą nusižengimą, svarbu ištirti ir įvertinti šią aplinkybę.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius as­me­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Būtent tai lemia, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir ape­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus.Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama, A. B. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. B. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti A. B. administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas