Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam D. Ž. ir jo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, kaltinamajai R. J. ir jos gynėjui advokatui L. S. Bagdonui, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,

viešame teisiamajame posėdyje, teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1982-07-12 Jurbarko raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281str.1d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2012-01-09d. apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Opel Vectra valst.Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", partrenkė bei sužalojo tuo pačiu metu per kelio važiuojamąją dalį iš kairės pusės pėsčiųjų perėjoje ėjusį pėsčiąjį D. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) kuriam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. J. teisme prisipažino kalta ir paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku ji vairavo automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) Galėjo būti 8valanda vakaro, nes buvo tamsus paros metas, prastos oro sąlygos, šlapdriba. Gatvė buvo neapšviesta, mašinų buvo daug, jos stabteldavo prie pėsčiųjų perėjos. Ji matė, kad ten yra pėsčiųjų perėja, bet nepastebėjo, kad žmogus buvo įėjęs į perėją ir praėjęs jau vieną eismo juostą. Pajuto smūgį iš kairės pusės, ištiko šokas, nesitikėjo jog galėjo ką nors partrenkti. Žmogus krito ant mašinos kapoto vidurio. Teigia jog buvo labiau susikoncentravus į važiuojamąją dalį. Tuo metu automobilio greitis galėjo būti apie 30 km. per valandą, tikrai ne didesnis. Kažkas iš ten buvusių žmonių iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvažiavo medikai, ją patikino, kad tik sutrenkimas, todėl ji nukentėjusiojo neieškojo, nesitikėjo jog bus tokie sužalojimai. Ligoninėje nukentėjusiojo neaplankė, nes nemanė jog jis ten gydosi. Šiuo metu ji atsiprašė nukentėjusiojo, jis jai atleido, susitarė dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl prašo teismą leisti susitaikyti su nukentėjusiuoju ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis D. Ž. teisme parodė, kad šių metų sausio 9d. jis ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės namo, priėjęs prie pėsčiųjų perėjos sustojo. Iš kairės sustojo mašina ir jis pradėjo judėti, pasižiūrėjęs į dešinę, matė, kad juda automobilis, paskui pasižiūrėjo į dešinę, ir prie kojos pamatė automobilio lempą. Daugiau nieko neatsimena, nes nukrito ant kelio, perėjos teritorijoje. Mano jog sustojus automobiliui ir jį praleidus kaip pėsčiąjį, jis tiesiog buvo suklaidintas, nes tikėjosi ir kad iš kitos eismo juostos atvažiavęs automobilis jį praleis, tačiau vairuotojas nepraleido, dėl ko jis buvo sužalotas. Dėl patirtos traumos, dviejų kojos kaulų lūžių, jis ilgai gydėsi ligoninėje, vėliau buvo reabilitacijoje. Jam buvo atliktos trys kojos operacijos. Šiuo metu jaučiasi neblogai. Su kaltinamąja jis susitarė viską taikiai, mažina civilinį ieškinį iki 1500 litų, kuriuos kaltinamoji žada sumokėti geranoriškai. Draudimas sumokės likusią 5000 Lt žalą, jis tik turi kreiptis į draudiką. Kaltinamoji jo atsiprašė, jis jai atleido, ir prašo teismą leisti susitaikyti su kaltinamąja, o bylą nutraukti.

Civilinio atsakovo atstovas G. T. teisme paaiškino, kad esant abiejų šalių valiai taikytis, iki teismo posėdžio paskaičiavo turtinę ir neturtinę žalą. Buvo pareikštas nukentėjusiojo reikalavimas dėl 517, 30 litų turtinės žalos pagal čekiukus, tik vienas buvo atmestas, kaip nesusijęs su trauma ir gavosi 512, 80 litų. Dėl neturtinės žalos, atsižvelgiant, kokie liekamieji reiškiniai, atsakovas įvertinęs, kad nukentėjusysis dėmesio nelabai galėjo koncentruoti, nes jo kraujyje rastas didelis kiekis alkoholio, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, jam buvo paskaičiuota neturtinė žala - 5000 litų. Tomis sąlygomis, kaip sutarė nukentėjusysis su kaltinamąja, jie neprieštarauja ir pasirašys susitarimą. Bylą galima baigti susitaikymu. Pinigus perves, kai įsiteisės teismo dokumentas.

Kaltinamosios kaltė įrodoma ir rašytiniais įrodymais: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012-01-09d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) (b.1.3-4,9). Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota automobilio Opel Vectra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio(b.1.5-6). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Ž. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, dešinio šeivikaulio skeveldrinis lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio skeveldrinio intrasąnarinio lūžio, dešinio šeivikaulio skeveldrinio lūžio D. Ž. sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b.1.28-29).

Kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281str.1d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Nukentėjusysis pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį, turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino civilinį ieškinį, nes Civilinis atsakovas akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pažadėjo atlyginti 5000 Lt neturtinės žalos ir 512,80 Lt turtinės žalos. Nukentėjusioji įsipareigojo sumokėti 1500 Lt neturtinės žalos. Šalys sudarė taikos sutartį dėl žalos dydžio ir išmokėjimo terminų ir paprašė ją patvirtinti, todėl teismas įvertinęs tai, kad šalys taikos sutartį sudarė laisva valia, susitarė dėl esminių dalykų, pateikta sutartis neprieštarauja viešėjam interesui, todėl tvirtina taikos sutartis byloje dėl žalos atlyginimo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra, turtui areštas neuždėtas. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti( b.l.37-38).

Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. K. prašė teismą pripažinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios. Teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų- 540 Lt sumai. Sutinkamai su LR BPK 106 str. 2d. teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog valstybė patyrė išlaidas suteikdama nukentėjusiajam teisines paslaugas ir tai patvirtina rašytiniai dokumentai, todėl ši 540 Lt suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamosios R. J., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji pripažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, savo noru atsiprašė nukentėjusiojo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis, valstybinis kaltintojas, Civilinis atsakovas ir pati kaltinamoji prašo teismą kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius BK 38str.1d. pagrindais, o bylą nutraukti. Teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai ( BK16 str.). Nukentėjusysis ir kaltinamoji teismui pateikė susitarimą dėl susitaikymo, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, dėl to kaltinamajai jis atleidžia ir prašo nebausti, išreiškė laisvą valią dėl susitaikymo. Atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę- kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, turi gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad yra visos sąlygos numatytos BK 38str.1p. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikyti bei nenustačius pagrindų numatytų BK38str.2d., manytina, kad yra galimybė perauklėti asmenį be kriminalinės bausmės. Teismas daro išvadą, kad R. J. naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys, laikysis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinės. Todėl taikytinas LR BK 38str., byla nutrauktina. Išaiškintinos BK38str.3 ir 4d.d. numatytos pasekmės. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę , jai baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297-300,302-303str.4d.,304-305 str.,307-308 str., 313str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. J. gim. 1982m. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281str.1d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą Nr. 1-2151-530/2012 nutraukti.

Patvirtinti susitarimą, pagal kurį: „R. J. pripažįsta savo kaltę ir sutinka atlyginti neturtinę žalą, kuri sudaro 6500 Lt. Neturtinė žala atlyginama sekančiai: 5000 Lt neturtinės žalos sumoka draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“; 1500 Lt neturtinės žalos R. J. sumoka per 2 mėnesius skaičiuojant nuo 2012-11-05d.(atsiskaitomoji sąskaita LT (duomenys neskelbtini) ūkio banke). R. J. susitaiko su D. Ž. ir šalys prašo nutraukti bylą Nr.1-2151-530/2012 taikos sutartimi. D. Ž. pareiškia, kad atleido R. J. ir jokių pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos R. J. nereiškia ir ateityje nereikš. Turtinę žalą 512,80 Lt atlygina AB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas suteikiant nemokamai teisinę pagalbą nukentėjusiam D. Ž. 540 Lt sumoje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš kaltinamosios R.J. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Išaiškinti jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką- AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.