Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. skundą Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarei O. O. dėl notarės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.10). B. S. bei O. Š. yra seserys, jų abiejų tėvai yra J. L. ir V. L. (P.) (b.l.5,7). Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. O. 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atsisakyta priimti O. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi po sesers B. S. mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo kreipėsi testamentinė įpėdinė M. J., kuri pateikė testamentą, taip pat 2014 m. liepos 24 d. pasirašė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teises pagal testamentą padovanojo M. U.. Paveldėjimo teisės liudijimas M. U. neišduotas (b.l.4).

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, nėra pagrindo nesutikti su pareiškėja, kad palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos CK 5.50 straipsnyje nustatytais būdais, tačiau pažymėtina, kad terminą praleidus, bei įrodžius svarbias praleidimo priežastis, jis gali būti pratęstas įstatymu nustatyta tvarka (CK 5.57 str.).

CK 5.2 straipsnyje numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo įstatymo nustatytose ribose išreiškiama testatoriaus valia dėl jo turto, taip pat asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, sudarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. CK 5.19 straipsnyje įtvirtintas testamento sudarymo laisvės principas reiškia, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme 2014-10-08 yra priimtas pareiškėjos ieškinys dėl palikėjos testamento pripažinimo negaliojančiu. Notarės O. O. 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priėmimo dieną mirusios B. S. 2014-03-31 testamentas nebuvo nuginčytas, jis nėra pripažintas negaliojančiu, todėl ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą O. Š. (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.), iki kol testamentas nenuginčytas, teisės paveldėti neturi, testamentu nepaskirtos turto dalies nėra.

CK 5.9 str. nustato paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmes, o konkrečiai 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, kai ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad notarės atsisakymas priimti jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo po sesers B. S. mirties suvaržo pareiškėjos teises ginčyti testamentą ir priimti palikimą pagal įstatymą po sesers mirties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog notarė O. O., atsisakydama priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nepažeidė notaro veiksmus reglamentuojančių teisės normų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 513 str., teismas

nutaria:

O. Š. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.