Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-3969-1194/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-04
Bylos Nr.: e2-3969-1194/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00347-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Silvija Bunkuvienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: N. K., J. K., R. K.
Advokatai: Ryšardas Burda, Arūnas Kriukas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3969-1194/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00347-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 4 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,atsakovų atstovui advokatui Ryšardui Burdai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams N. K., J. K., R. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį atsakovams N. K., J. K., R. K. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašo solidariai iš N. K. ir J. K. ieškovei priteisti 6 672,00 Eur žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovo N. K. ½ dalį (75 Eur) žyminio mokesčio, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo J. K. ½ dalį (75 Eur) žyminio mokesčio, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, N. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, prašo subsidiariai priteisti iš atsakovo tėvų J. K. ir R. K. ieškovei 6 672,00 Eur žalos atlyginimą, 150 Eur žyminį mokestį, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata ir žuvo transporto priemonės VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas S. L.. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo N. K. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas J. K.. 2023 m. lapkričio 10 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 6 672,00 Eur. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas N. K. neturėjo vairavimo stažo (neturėjo teisės vairuoti automobilio) ir neturėjo 25 metų (eismo įvykio metu jam buvo 15 m.). Automobilio savininkas J. K. žinojo, jog draudimo sutartis sudaryta su sąlyga, jog vairuotojai gali būti tik asmenys turintys 25 metus ir 2 metų stažą. Perduodamas automobilį ir nepasitikrinęs ar N. K. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonių ir atiduodamas jam valdyti (arba sudarydama sąlygas nekliudomai pasiimti ir valdyti jam priklausančią transporto priemonę), J. K. nesielgė kaip atsargus ir rūpestingas automobilio savininkas, nes suvokė (privalėjo suvokti), jog N. K. valdys (arba jam sudaryta reali galimybė nekliudomai valdyti) transporto priemonę be teisėto pagrindo. J. K. veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas J. K. nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pažeidė susitarimą, jog transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo, taip pat transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 2 metai (sutarties 1.5.2.11. p.). Šiam pažeidimui reikia sutarties dalyvio valinių veiksmų, kurių nebuvo ir negalėjo būti, kadangi įvykis įvyko tuomet, kai J. K. buvo darbe ir negalėjo daryti įtakos transporto priemonės valdymui. Baudžiamojoje byloje yra duomenų apie tai, kad N. K. savavališkai, transporto priemonės savininkui nežinant ir nebūnant šalia transporto priemonės, užvaldė ją ir naudojosi, kurio naudojimosi ir metu buvo padarytas autoįvykis. Šiuo atveju nebuvo neatsargios kaltės veiksmų iš J. K. ir R. K. pusės. Tačiau, buvo neteisėti N. K. veiksmai. Neteisėtų J. K. ir R. K. veiksmų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. yra dirbantis asmuo ir turi savarankiškų pajamų, ieškinys turi būti nukreiptas tik į N. K..

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad J. K. nerūpestingai laikė raktelius, lengvai prieinamojo vietoje. Transporto priemonė turėjo būti laikoma saugiai. Sūnus galėjo raktelius paimti bet kada. Ne pirmą kartą sūnus paėmė raktelius. Sodros pažymoje nurodytos N. K. darbinės lėšos neatskaičius mokesčių, todėl N. K. neturi pakankamai pajamų ieškiniui atlyginti. Nesutiko su atsakovų atstovo argumentais dėl kito asmens, kuris išvairavo automobilį iš kiemo, įtraukimo atsakovu. Vairavo būtent N. K., nėra įrodymų, kad jį privertė vairuoti, nėra įrodymų, kad jis nemokėjo atbuline pavara vairuoti. Įvykį sukėlė N. K., prokuroras nepareiškė jokių įtarimų kitam asmeniui.

Atsiliepimas

5. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad J. K. netinkamai saugojo raktelius. Raktelių laikymas neturi būti seife, tai momentinis daiktas, naudojamas nuolat. Rakteliai buvo pakabinti aukštai, nematomoje vietoje. Tėvai nežinojo apie automobilio paėmimus. Automobilį prieš įvykį iš kiemo išvarė kitas asmuo. Draudimo kompanija turėjo įvertinti ir išvariusio mašiną asmens veiksmus. N. K. nemoka vairuoti atbuline eiga. N. K. turi savarankiškas pajamas, todėl jis ir turėtų atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata ir žuvo transporto priemonės VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas S. L.. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo N. K. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas J. K. (2023 m. spalio 13 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis).

7. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nurodyta, kad N. K. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 10 d. apie 07.17 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei artėdamas link sankryžos su Ismonių gatve, tyčia pažeidė KET 9, 14, 127, 129 punktų bei 1 priedo 204 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, gyvenvietėje Statybininkų gatve važiavo apie 110 km/h greičiu, artėdamas link sankryžos su Ismonių gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį laiku nesulėtino ir nesustojo prieš „STOP“ kelio ženklą, į kelių sankirtą įvažiavo apie 100 km/h greičiu, nepraleidęs iš kairės pusės Ismonių gatve apie 46 km/h greičiu važiavusio automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. L., ir su juo susidūrė ir dėl tokių jo tyčinių veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu įvykio vietoje nuo patirtų kūno sužalojimų mirė automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. L..

8. Dėl minėto eismo įvykio ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 3 872,00 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus ir 2 800,00 Eur draudimo išmoką už pastato ir kiemo apgadinimus, pagal pateiktą turto apgadinimo sąmatą. Iš viso 6 672,00 Eur.

9. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6 672,00 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, atsižvelgiant į tai, kad įvykio kaltininkas N. K. transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas nepilnametis, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į transporto priemonės valdytoją J. K.. Atsakovas J. K., žinodamas, jog jo sūnus neturi teisės valdyti transporto priemonių, yra nepilnametis, nesiėmė priemonių užtikrinti, jog jis negalėtų pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone, kuri buvo laikoma šalia jų gyvenamojo būsto. Atsakovai su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad dėl įvykusio eismo įvykio pasekmių, už padarytą žalą atsako tik atsakovas N. K., todėl solidari atsakomybė J. K. atžvilgiu negali būti taikoma.

Dėl žalos atlyginimo

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

11. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

12. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas).

13. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad transporto priemonę, sukėlusią eismo įvykį vairavo N. K., t. y., kad eismo įvykio kaltininkas – N. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas nepilnametis. Dėl nurodytų motyvų, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą N. K..

14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolių (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

15. Pirmiau šiame teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas N. K., vairuodamas J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę vairavo šios teisės neįgijęs, ir būdamas nepilnametis, nesuvaldė transporto priemonės, ir sukėlė eismo įvykį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiesiems asmenims draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu padarytus sugadinimus transporto priemonei VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitam turtui, patyrė 6 672,00 Eur žalą. Dėl to yra priežastinis ryšys tarp atsakovo N. K. neteisėtų veiksmų ir draudiko patirtos žalos. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo N. K. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakinga už savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

16. Minėta, kad žala sudaro – 6 672,00 Eur ir jos dydis pagrįstas ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra ginčo dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

17. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas N. K. ar kiti atsakovai būtų padengę ieškovei padarytą žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo N. K. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl solidariosios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą

18. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės) padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

19. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovas J. K. yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). CK 6.270 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

20. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 3 dalyje, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlieka neteisėtus veiksmus arba nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kad kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

21. Atsakovų atstovo teigimu, dėl įvykusio eismo įvykio pasekmių, už padarytą žalą atsako tik atsakovas N. K., kadangi kol J. K. buvo darbe, įvyko eismo įvykis, o raktelius nuo transporto priemonės BMWX5 atsakovas N. K. paėmė neteisėtai, be jo žinios ir leidimo, todėl solidari atsakomybė jo atžvilgiu negali būti taikoma. Jokių įrodymų, kad kitų asmenų veiksmai galėjo būti susiję su žalos atsiradimu eismo įvykio metu atsakovai į bylą nepateikė, todėl teismo nuomone, atsakovų atstovo argumentai, kad byloje turėjo būti įtrauktas dar vienas atsakovas – asmuo eismo įvykio dieną išvairavęs automobilį iš kiemo – nepagrįsti.

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

24. Nors byloje ir nėra vienareikšmiškų duomenų, kad atsakovas J. K. atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais automobilio rakteliai būtų perduoti N. K., tačiau J. K. nesiėmė pakankamų ir būtinų priemonių, kad automobilio rakteliai nebūtų pasiekiami kitiems asmenims. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad J. K., kaip teisėtas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kas sąlygojo, jog automobilio valdymo kontrolė perėjo kitiems asmenims.

25. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įstatymuose įtvirtinti draudimai suponuoja aktyvią transporto priemonės valdytojo pareigą užtikrinti, kad jam priklausanti transporto priemonė nebūtų naudojama ir nedalyvautų eisme, o vien aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie tam tikrų faktų egzistavimą, kaip argumentuoja atsakovas J. K., kad raktelius nuo jo automobilio paėmė N. K. jam nežinant, kol jis buvo darbe, nėra pakankama konstatuoti, kad nėra jo kaltės civilinės teisės prasme, t. y. jis negali gintis pasyviu nežinojimu tais atvejais, kai jam tenka pareiga imtis tam tikrų veiksmų ar įsitikinti tam tikrų faktų buvimu.

26. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. K. atsakovo buvo prašęs išmokyti vairuoti, atsakovė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje sklando kalbos, kad minėtu automobiliu nepilnamečiai važinėjo ir ankščiau. Bylos nagrinėjimu metu atsakovų atstovas nurodė, jog automobilio rakteliai buvo laikomi saugiai, pakabinti koridoriuje už rūbų ir nebuvo prieinami kitiems asmenims. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovų atstovo teiginius, kadangi, kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas, atsakovas N. K., gyvendamas kartu su atsakovais, galėjo sužinoti, kur yra laikomi automobilio rakteliai. Jeigu automobilio rakteliai būtų laikomi tikrai saugiai ir tik atsakovui J. K. žinomoje vietoje, akivaizdu, jog atsakovas N. K. nebūtų jų radęs. Atsakovo atstovas nurodė, jog įvykio dieną N. K. automobilį pasiėmė J. K. nežinant. Tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovas neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės.

27. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti išvadą, atsakovas J. K., būdamas transporto priemonės valdytojas, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, ko pasekoje tokiais savo veiksmais neužtikrino, kad padidinto pavojaus šaltinio kontrolė nepereitų kitiems asmenims. Teismas konstatuoja, jog tokie atsakovo J. K. veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

28. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinės atsakomybės tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju konstatuotina, kad neteisėtai atlikti asmens, kuris neužtikrino, kad padidinto pavojaus šaltinio kontrolė nepereitų kitiems asmenims ir neteisėtai transporto priemonę vairavusio asmens (transporto priemonės faktinio valdytojo), veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu; jų žala padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

29. Taigi, byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo J. K. civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovas J. K. turėjo pasirūpinti, kad transporto priemonės valdymo kontrolė nepereitų kitiems asmenims, o neatsakingas jo elgesys leido pasinaudoti tokios teisės neturinčiam N. K., t. y. neteisėtai užvaldyti transporto priemonę, ko pasekoje, neteisėtai transporto priemonę vairavęs N. K. padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinti transporto priemonė, pastatas ir kiemas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad transporto priemonės savininkas J. K. už šios transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą atsakingas solidariai su transporto priemonę valdžiusiu N. K.. Tai atitinka tiek įstatymų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės pagrindus, nuostatas, tiek teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad esant visoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti, už žalą, padarytą 2023 m. lapkričio 10 d. eismo įvykio metu, solidariai atsakingi abu atsakovai. Dėl nurodytų motyvų, ieškinio reikalavimas dėl 6 672,00 Eur išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

31. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Nors atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovas N. K. dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau iš atsakovų atstovo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą negalima daryti išvados, kad minėto atsakovo uždarbio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Jeigu nepilnamečio pajamų neužtektų civiliniam ieškiniui padengti, tokia pareiga tenka jo atstovams pagal įstatymą (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), todėl žala priteistina subsidiariai iš jo abiejų tėvų – atsakovų J. K. ir R. K..

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

32. Ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 6 672,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – už ieškinį sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

36. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 325 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) solidariai iš N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsiadiariai iš jo tėvų – atsakovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 672,00 (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du eurus) Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 672,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė