Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės ir Vytauto Kursevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pas ūkininką M. R., neteistas (buvo teistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 1998-03-26 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su ¼ dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs), kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 dalies 3 punkte, padarymu.

kad V. S. 2007 m. sausio 4 d., apie 23 val., Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime, eidamas keliu su savo motina J. S. namo iš kaimyno po išgertuvių, šalikelėje, ties V. R. sodyba, asmeninio konflikto su motina J. S. metu, tyčia rankų kumščiais sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe 7 smūgius į veidą, 4 smūgius į galvos plaukuotąją dalį, 1 smūgį į kairės ausies sritį, dėl ko nuo padarytų sužalojimų galvoje visumos - galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, 2007 m. sausio 5 d. ryte, nuo 8 val. iki 9 val.30 min., tiksliau nenustatytu laiku, J. S. savo namuose Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime mirė, t.y. tyčia nužudė savo motiną J. S.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. sausio 4 dieną nuo 13 val. iki 16 val. jis dirbo pas ūkininką M. R., o po 16 valandos, grįždamas į namus, užėjo pas tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantį K. K., kur kartu su juo ir S. T. išgėrė maždaug po 2 litrus 8,2 laipsnių stiprumo alaus bei trise išgėrė 1 butelį degtinės. Vėliau S. T. dar parvežė alaus. Jiems begirtaujant, apie 17-18 val. atėjo jo motina J. S. ir ėmė jį raginti eiti į namus. Jo motina buvo stipriai išgėrusi, dar truputį išgėrė kartu su jais. Pabuvę pas K. K. apie 3 valandas, jie su motina išėjo į namus. Einant į namus, jis pradžioje vedė motiną, nes ji dėl kojos skausmo ir girtumo ėjo sunkiai. Jis taip pat buvo girtas, tačiau už motiną buvo stipresnis. Jiems einant keliu link namų, motina pargriuvo, o jam ją keliant, motina pradėjo jį „kolioti“, todėl jis jai sudavė. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nepamena, mano, kad galėjo suduoti 3-4 smūgius į galvos sritį. Kad būtų sudavęs motinai į kitas kūno vietas, nepamena dėl girtumo arba dėl susijaudinimo. Kas buvo po to, nepamena. 2007m. sausio 5d. rytą, 7 val.20min., pas jį į namus atėjo M. R. ir pašaukęs pasakė, kad reikia važiuoti pas gydytojus į Radviliškį. Kadangi motina turėjo važiuoti kartu, tai jis paklausė jos, ar važiuos. Motina lyg kažką sumurmėjo, tačiau tai jam galėjo ir pasigirsti, nes buvo įsijungęs radiją, buvo įjungtas virdulys. Prie motinos priėjęs nebuvo, nežiūrėjo kaip ji atrodo, nes nieko nebeprisiminė, kas vyko naktį. Su R. išvažiavo į Radviliškį ir apie 13 val. grįžęs į namus, pamatė, kad jo motina mirusi. Jo santykiai su motina buvo geri, ją nužudyti tikrai nenorėjo. Mano, kad mama galėjo mirti nuo jo suduotų smūgių, kurių galėjo būti apie 15. Labai gailisi padaręs šį nusikaltimą.

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2007 m. sausio 4 dienos rytą pas ją į namus atėjo jos brolis V. S. su mama. Jie visi truputį išgėrė, ir V. su jos vyru išėjo dirbti pas ūkininką M. R. Po to, motinai paprašius, jos (D. J.) sūnus P. parvežė 4 butelius po 2 litrus 8,2 laipsnių stiprumo alaus. Jie visi trys (D. J., sūnus P. ir velionė motina) išgėrė 3 butelius alaus, o 1 butelis liko. Pastarąjį butelį visi išgėrė tuomet, kai iš darbo grįžo vyras B. J. Jos velionė mama buvo stipriai išgėrusi. Apie 16 val. ji (D. J.) pro langą pamatė, kad jos brolis V. S. eina pas K. K. ir apie tai pasakė mamai. Tada mama, pasakiusi, kad eina varyti brolį į namus, išėjo. Ji ėjo smarkiai svirduliuodama. Nuo jos namų iki K. K. namų yra apie 200 m. Ji matė, kaip mama įėjo į K. K. namą. Kas buvo viduje, nežino, pažiūrėjusi televizorių apie 23 val. nuėjo miegoti. Apie 23 val. atvažiavus V. R. ir pasakius, kad ji eitų žiūrėti mamos, kuri guli netoli jų sodybos, šalikelėje, ji ten nuėjo ir pamatė mamą gulinčią ant šono šalikelėje prie akmenų krūvos. Mama nedejavo, nieko nesakė, gulėjo ramiai. Ji jos pakelti negalėjo, o paklausus, ar kur nors jai skauda, mama sudejavo, bet nieko nesakė. Mama keturpėsčia pati bandė keltis, bet neatsikėlė. Tada ji nubėgo pas V. S. prašyti, kad jis padėtų parvesti mamą, tačiau jis kažką sumurmėjo, kad mama pareis pati. Tuo metu V. S. žiūrėjo televizorių, jis buvo girtas. Ji viena parvedė mamą į namus. Mama inkštė, sudejavo, bet nieko nesakė. Ji galvojo, kad mama pati užsigavo būdama girta. Namuose pamatė, kad mamos veidas kruvinas, norėjo ją nuprausti, bet ji dejavo, todėl jos neprausė. Mamos ji nenurengė, tik nuvilko striukę ir nuavė batus. Paguldyta į lovą, mama nekalbėjo, bet buvo sąmoninga, nes pati ėjo vedama į namus. Ant mamos rūbų kraujo ji nematė, tik ant veido. Vėliau ties M. R. sodyba rado mamos skarelę. Parvedusi mamą į namus, su V. S. nekalbėjo, nes galvojo, kad mama pati susižalojo. Išeidama V. S. pasakė, kad jei mamai bus blogai, jis ateitų jai pasakyti. Bet brolis jai nieko neatsakė. Greitosios pagalbos ji nekvietė, nes negalvojo, kad mamai gali būti taip blogai. Mama buvo labai girta. Dar buvo nuėjusi pas R. R., jai sakė, kad mama sumušta, veidas kruvinas ir jos klausė, ką daryti. R. R. paklausus jos ar kviesti greitąją, greitosios pagalbos kviesti ji neprašė. Ryte, apie 9.30 val., nuėjusi į mamos namus, rado mamą gulinčią po lova, matėsi tik jos kojos. Mamos nejudino, pasikvietė savo vyrą, kuris palietė mamą ir pasakė, kad ji jau pradėjusi stingti. Mamą palaidojo ji. Civilinio ieškinio nereiškia. Negali patikėti, kad brolis V. galėjo nužudyti mamą. Mama mėgdavo išgerti, išgėrusi dažnai „bambėdavo“, tačiau brolis jos nemušdavo, tik su motina „koliodavosi“. Su broliu V. S. ji niekuomet nebuvo susipykusi, jis nebūdavo piktas ar agresyvus, jai visuomet padėdavo. Prašo V. S. griežtai nenuteisti.

Liudytojas B. J. parodė, kad 2007-01-05, apie 8-9 val. ryto, jo žmona D. J., nuėjusi pas savo motiną rado ją gulinčią prie lovos. Grįžusi į namus ji jam apie tai pasakė ir jie kartu nuėjo į velionės namus. Ten, paėmęs žmonos motiną už rankos, suprato, kad ji mirusi. Apie nužudymą nieko nežino. Pamena, kad 2007-01-04 į jų namus buvo atėję žmonos brolis V. S. ir žmonos motina, jie visi girtavo, tačiau kiek išgėrė, neatsimena. Tą dieną, grįžęs iš darbo, namuose rado žmonos motiną. Ji buvo išgėrusi. Jie kartu dar išgėrė 1 butelį alaus. Po to žmonos motina išėjo. Žmona matė, kad jos mama nuėjo pas kaimyną K. K. Naktį pas juos atėjo V. R. ir iš pastarojo kalbos jis suprato, kad V. S. su motina susipyko. Po to jo žmona išėjo, bet jis kartu nėjo. Grįžusi žmona pasakė, jog parvedė savo motiną į namus, sakė, kad pastaroji buvo sumušta. V. S. jis gali apibūdinti kaip neagresyvų žmogų, o savo dabar jau mirusią uošvę - kaip dažnai išgerdavusią ir išgėrus priekabių ieškojusią moterį. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas P. J. parodė, kad 2007-01-04 pas juos į namus buvo atėjusi jo senelė J. S. ir dėdė V. S. Tą rytą jis važiavo į parduotuvę, kur nupirko 4 butelius po 2 litrus alaus. Alų gėrė trise: jis, dabar jau mirusi jo senelė ir mama. Išgėrė 3 butelius alaus. Vėliau iš darbo grįžo jo tėvas ir jie visi išgėrė dar 1 butelį alaus. Jis (P. J.) buvo girtas, todėl nuėjo miegoti. Ryte mama nuėjo pas senelę, o grįžusi pasakė, kad senelė guli prie lovos. Tada mama su tėvu abu nuėjo į močiutės namus, o grįžę kvietė policiją. Žino, kad kartais V. S. su senele susipykdavo, jie abu išgerdavo. Vieną kartą senelė jam buvo sakiusi, kad V. S. ją primušė, tačiau dėl ko ji buvo sumušta, jis nesidomėjo.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2007-01-04 apie 23 val., išėjęs į lauką, ant kelio, išgirdo kažkokius garsus, balsus. Pažino V. S. balsą. V. S. , kelis kartus pakartojęs „raktą, raktą“, nuėjo, o ant kelio kažkas liko. Priėjęs jis pamatė ant kelio sėdinčią moterį. Tai buvo dabar jau mirusi V. S. motina. Jo paklausta, ar pareis į namus, ji nieko nepasakė, tik kažką sumurmėjo. Nuvažiavęs pas D. J. ir jos paklausęs, ar ji parsives savo motiną bei pastarajai atsakius, kad parsives, jis išvyko savo reikalais. Jam nebuvo tekę matyti, kad V. S. muštųsi su savo motina, išgėręs jis nebūdavo agresyvus.

Liudytojas M. R. nurodė, kad jų sodyba yra tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, kaimo viduryje, o J. ir S. sodybos yra maždaug 300 metrų atstumu į priešingas kaimo puses. 2007-01-04 vakare, kai jis jau gulėjo, jo žmonai atidarius duris, išgirdo D. J. balsą. Pastaroji jo žmonai sakė, kad negali parvesti savo mamos, klausė, ar kviesti policiją. Žmona jai pasakė, kad ji pasikviestų į pagalbą savo vyrus ir parsivestų motiną. Tą dieną V. S. ir B. J. pusę dienos pas jį dirbo, buvo blaivūs. 2007-01-05, apie 7.30 – 8 val., jis atėjo pas V. S., nes jo šeima ir V. S. su savo motina turėjo važiuoti į Radviliškį pasitikrinti pas gydytoją. Jam atėjus, atsiliepė V. S., jo motinos balso jis negirdėjo, į namo vidų įėjęs nebuvo, V. S. nematė. Jam grįžus į namus, po kiek laiko atėjo V. S. Jo (M. R.) žmonai paklausus, kur jo motina, jis atsakė, kad ji nesikėlė ir kartu nevažiuos. Apie įvykį jis (M. R.) sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams, V. S. jam nieko nepasakojo. V. S. jis gali apibūdinti kaip labai gerą, darbštų, sąžiningą žmogų. Žino, jog pastarojo motina, gavusi pensiją, išgėrinėdavo.

Liudytoja R. R. parodė, kad vieną naktį, apie 23 val., tai galėjo būti 2007-01-04, ketvirtadienį, pas juos atėjusi D. J. pasakė, jog jos motina guli ant žemės prie kelio ir ji negali jos parsivesti, sakė, kad nežino ką daryti. Ji pasiūlė D. J. pasikviesti savo šeimos vyrus ir parsivesti motiną. Kitą dieną, t.y. 2007-01-05, ji sužinojo, kad buvo nužudyta V. S. motina. Tą rytą V. S. kartu su jais važiavo į Radviliškį pas gydytoją. Jai paklausus, kodėl jo mama nevažiuoja kartu, V. S. atsakė, kad ji guli ir nevažiuoja. Daugiau jis nieko nepasakojo, o ji neklausinėjo. Pamena, kad V. S. su savo velione motina, gavę atlyginimą ar pensiją išgerdavo, kartais susipykdavo, tačiau gelbėti J. S. dėl to, kad sūnus ją muša, neteko.

Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, kad sumušė savo motiną 2007m. sausio 4 dienos vakare, apie 23val., jiems abiems einant į namus po išgertuvių iš K. K. sodybos, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios D. J. parodymais, liudytojų B. J. , V. R. , M. R. , R. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nors kaltinamasis V. S. nurodė, kad dėl girtumo neatsimena tikslių savo motinos sumušimo aplinkybių, atsimena tik apie 3-4 smūgius, suduotus, ranka į galvos sritį, tačiau pats patvirtino, kad 2007-01-04 vakarą jie abu su velione motina girtavo pas kaimyną K. K., buvo girti, kad abu su motina namo išėjo sveiki, patvirtino, jog galėjo būti, kad motinai negalint paeiti ir pradėjus jį „kolioti“, jis sudavė jai visus 15 smūgių. Analogiškus parodymus V. S. davė apklaustas įtariamuoju (b.l. 139-141). Kas parvedė motiną į namus, kada ji buvo parvesta, teisme kaltinamasis nurodė dėl girtumo neatsimenąs, taip pat negali pasakyti, kada ji mirė, nes rytą, išvažiuodamas į Radviliškį, buvo įsitikinęs, kad motina gyva, lyg tai girdėjo jos balsą. Nors savo „atvirame prisipažinime“ V. S. buvo nurodęs, kad po sumušimo parvedė savo motiną namo ir ją paguldė į lovą (b.l.120), tačiau vėliau V. S. nurodė, kad nebeprisimena, ar parvedė savo motiną į namus, ar buvo atėjusi sesuo D. J., nes nebeprisimena momento, kai grįžo į namus ir ką toliau darė (b.l.139-141).

Iš V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. S. parodė (duomenys neskelbtini) kaime, Radviliškio rajone esantį K. K. namą, kur jis ir jo motina J. S. 2007-01-04 girtavo ir apie 20 val. kartu su motina išėjo į savo namus. Maždaug už 130 m nuo K. K. gyvenamojo namo, dešiniajame kelkraštyje, 1 m atstumu nuo asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies, V. S. parodė vietą, kur pargriuvo J. S. Manekeno pagalba jis parodė, į kurią kūno vietą sudavė smūgius J. S., ją keldamas nuo žemės ir paaiškino, jog dešinės rankos kumščiu J. S. sudavė 3 ar 4 smūgius į galvos sritį, galėjo kliūti ir į veidą (b.l. 129-138).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 19/07(04) matyti (b.l. 22-25), kad J. S. lavone rasti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, muštinė žaizda pakaušyje, kairiajame skruoste, nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje, kraujosruvos veide, kairės akies obuolio išorėje, kairės ausies kaušelyje, lūpų gleivinėje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairiajame kelio sąnaryje, dešiniajame kelio sąnaryje - blauzdoje, kairiajame smilkininiame raumenyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 smūginiais kontaktais kietais bukais daiktais į veidą, 4 - į galvos plaukuotąją dalį, 1- į kairės ausies sritį, 1- į dešinę plaštaką, 1 – į kairįjį kelio sąnarį, 1 – į dešinįjį kelio sąnarį – blauzdą. Specialistas nurodė, kad J. S. kūne rasti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Išvadoje nurodyta, kad J. S. mirė maždaug prieš 3 paras iki jos kūno tyrimo pradžios (tyrimas pradėtas 2007-01-08 13.30 val.) nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Mirties priežastis - sužalojimų galvoje visuma. Mirtis įvyko ne staiga, laikas iki mirties po padarytų galvos sužalojimų skaičiuojamas valandomis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad mirusiosios J. S. kraujyje rasta 1,2 promilės etilo alkoholio.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti D. J. pateikti V. S. rūbai: kelnės, striukė, guminių batų pora. Kelnių priekinėje dalyje ant dešinės klešnės ir ant striukės dešiniosios rankovės matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 64-68), o iš teismo medicinos specialistų išvados Nr. S 22/07(01) matyti, kad ant V. S. striukės ir kelnių yra nužudytosios J. S. kraujas (b.l. 33-40), kas patvirtina tiesioginį kaltinamojo ir nukentėjusiosios kontaktą sumušimo metu. Pagal bylos duomenis, V. S. po sumušimo su savo motina betarpiškai nekontaktavo.

Liudytojas V. R. teisme patvirtino, kad 2007m. sausio 4d. vėlų vakarą, apie 23 val., netoli savo namų išgirdo ir atpažino V. S. balsą bei pamatė jį nueinantį, o priėjęs arčiau, šalikelėje pamatė sėdinčią V. S. motiną. Į jo klausimą, ar pareis į namus, ji nieko rišlaus neatsakė, tik murmėjo, kas patvirtina, kad J. S. jau buvo V. S. sumušta.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. R. prie savo gyvenamojo namo, esančio Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime, žvyruoto kelkraščio dešiniosios pusės parodė, kur 2007-01-04 apie 22.30-23 val., matė nueinant savo namų link V. S. ir kur sėdėjo J. S. (b.l. 83-86).

Liudytoja R. R. ir M. R. taip pat patvirtino, kad 2007m. sausio 4d. vakare, apie 23 val., į jų namus buvo atėjusi D. J. , kuri sakė, kad sumušta jos motina, kalbėjo apie policijos iškvietimą.

Nukentėjusioji D. J. patvirtino, kad po V. R. pranešimo apie pakelėje gulinčią jos motiną, 2007m. sausio 4d. vakarą, apie 23 val., nuėjusi rado savo velionę motiną, gulinčią šalikelėje ir negalinčią paeiti, ir nors ją kalbino, pastaroji nieko nekalbėjo, tik dejavo. Parvedusi motiną į namus ji pamatė, kad jos veidas kruvinas. Taip pat motinos namuose ji rado jau grįžusį brolį V., kuris buvo girtas. Patvirtino sekantį rytą, t.y. 2007m. sausio 5d., apie 9.30 val., savo motiną radusi mirusią, gulinčią prie lovos, į kurią buvo paguldžiusi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (b.l. 8-16), kad 2007-01-05 buvo apžiūrėtas Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime esantis namas. Minėto namo kambaryje, ant grindų prie metalinės lovos, rastas moteriškos lyties lavonas kruvinu veidu ir mėlyna kairiąja ausimi. Ant grindų po lavono galva bei ant metalinės lovos esančių dviejų pagalvių užvalkalų rastos raudonos spalvos dėmės.

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti (b.l. 45-51, 52-56), kad ant pagalvių užvalkalų, paimtų 2007-01-05 įvykio vietos apžiūros metu, J. S. chalato užpakalinės dalies nugaros ir apykaklės dalyje, matyti rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės (b.l. 45-51).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. J. Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime ant kelio žvyruoto kelkraščio, esančio ties V. R. gyvenamuoju namu, parodė vietą, kur ji 2007-01-04, apie 23.15 val., rado savo motiną J. S., keturpėsčią ropojančią savo namų link. Taip pat parodė vietą kelio kelkraštyje, kur 2007-01-05 ryte rado savo motinos J. S. skarelę (b.l. 92-95).

Liudytojas B. J. patvirtino, kad 2007m. sausio 4d. naktį jo žmona D. J., grįžusi iš motinos namų, pasakė, kad parvedė motiną, kuri buvo sumušta. 2007m. sausio 5d. rytą, jo žmonai parėjus iš motinos namų ir pasakius apie rastą gulinčią motiną, jis nuėjęs rado ją gulinčią savo kambaryje ant grindų nebegyvą.

Šie objektyvūs įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2007m. sausio 4 dienos vakare, apie 23 val., einant neblaiviems V. S. ir J. S. keliu iš K. K. namų po išgertuvių į savo namus, Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) kaime, ties V. R. sodyba, kelio kelkraštyje, dėl tarp kaltinamojo V. S. ir jo motinos J. S., iškilusio tarpusavio ginčo, V. S. sudavė J. S. rankų kumščiais ne mažiau 7 smūgių į veidą, 4 smūgius į galvos plaukuotąją dalį ir vieną smūgį į kairės ausies sritį, nuo kurių dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, nukentėjusioji, t.y. V. S. motina J. S., po keleto valandų savo namuose mirė, todėl V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129str. 2dalies 3 punktą, nes šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra savo motinos nužudymas.

Kadangi V. S. suduoti smūgiai į kitas J. S. kūno vietas, t.y. ne į galvą, įtakos jos mirčiai neturėjo (b.l.103-104), kai kurie sužalojimai nukentėjusiosios šlaunyje, ant kelių ir blauzdoje galėjo atsirasti jai griūnant bei atsitrenkiant į kelio grindinį ar kitus kietus bukus daiktus, ką patvirtino V. S. ir D. J., todėl šie sužalojimai smulkiau neanalizuotini ir konkretus jų skaičius nenustatytinas.

Atsižvelgiant į įrodymų visumą, patikslintina J. S. sumušimo vieta, t.y. (duomenys neskelbtini) kaime ties V. R. sodyba, nes pagal V. S. parodymų patikrinimo vietoje planą-schemą (b.l.129-138) ir pagal D. J. parodymų patikrinimo vietoje planą-schemą (b.l.92-95), J. S. buvo sumušta arčiau V. R. sodybos, nes K. K. sodyba yra apie 130 metrų toliau, o S. T. sodyba šiuose planuose visai nepažymėta.

Iš kaltinamojo V. S., nukentėjusiosios D. J., liudytojų B. J. , P. J. , V. R. , M. R. , R. R. parodymų matyti, kad santykiai tarp V. S. ir jo motinos J. S. iki nusikaltimo padarymo buvo normalūs, jie abu išgerdavo ir išgėrę susipykdavo, tačiau jokio išankstinio keršto vienas kito atžvilgiu neturėjo, ilgus metus gyveno kartu viename name. V. S. jo artimųjų apibūdinamas kaip palyginti ramus, darbštus žmogus, todėl kolegija neturi pagrindo manyti, jog V. S. siekė savo motinos mirties, iš ko darytina išvada, kad išankstinės tyčios nužudyti J. S. kaltinamasis neturėjo. Tačiau nustatytos įvykio aplinkybės, t.y. 12 tiesioginių smūgių sudavimas nukentėjusiajai į galvą rodo, kad kaltinamasis suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis V. S. nužudė savo motiną J. S. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Tai, kad V. S. savo motiną mušė girtas ir dėl girtumo neatsiminė įvykio detalių bei nesuvaldė savo veiksmų, jo kaltės formos nekeičia. Byloje nėra įrodymų, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam V. S. būnant patologinio girtumo būsenoje, nes V. R. patvirtino girdėjęs V. S. reikalaujant iš motinos raktą, nukentėjusioji D. J. patvirtino, kad jai prašant V. S. padėti parvesti į namus mamą, jis atsakęs, kad ji pati pareis, kas patvirtina, jog V. S., nors ir būdamas girtas, sąmoningai vertino esamą situaciją.

Nors V. S. teigė, kad motiną jis mušė dėl to, kad ji „koliojosi“, tačiau jokių įrodymų, kad jis būtų buvęs nukentėjusiosios itin įžeistas ir dėl to staiga susijaudinęs (BK 130str.), byloje nėra. Pats kaltinamasis V. S., nukentėjusioji D. J., liudytojai B. J. ir P. J. teisme patvirtino, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja neretai pasikoliodavo, todėl nukentėjusiosios „koliojimą“ 2007m. sausio 4d. vakarą, negalima laikyti ypatingu, išskirtiniu atveju.

Byloje taip pat nėra nustatyta, kad velionė J. S. kaip nors išprovokavo V. S. nusikalstamus veiksmus (BK 59str.1d.6p.), nes tai, kad ji būdama girta ir turėdama skaudančią koją, ką patvirtino pats V. S., eidama griuvinėjo, nebuvo pagrindas ją mušti.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija laiko, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, t.y. mirtinai sumušęs savo motiną, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59str.1d.2p.).

V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t.1, b.l.103), kas, remiantis įvykio aplinkybėmis, turėjo esminės įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdama bausmę kaltinamajam V. S., kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą šeimai ir visuomenei, t.y. žmogaus mirtį, nužudė savo motiną, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 61str.), į tai, kad V. S. iki nusikaltimo padarymo dirbo (b.l.155), gyvenamojoje vietoje, savo darbdavio ir nukentėjusiosios charakterizuojamas teigiamai (b.l. 157,159), turi sveikatos problemų (b.l.162), administracine tvarka nebaustas (b.l. 154), kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nukentėjusioji D. J. prašo jam skirti kuo švelnesnę bausmę.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai V. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena lengvinanti atsakomybę aplinkybės, V. S. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tai laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 129str. 2d. 3 punktą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 12 metų 6 mėn.).

Civilinio ieškinio nėra, nuosavybės teisės neapribotos.

2 pagalvių užvalkalai, 2 vnt. plastikinių butelių, 16 vnt. cigarečių nuorūkų, stiklo - veidrodžio šukė; nužudytosios J. S. striukė, skarelė, guminiai batai, chalatas, kojinės, trikotažinės kelnės, megztukas, apatinukas, baltiniai; kaltinamojo V. S. kelnės, striukė, guminiai batai, saugomi Radviliškio r. PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 straipsniais, nusprendžia:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2007m. sausio 5d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2007m. birželio 5 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. 2007m. birželio 5 dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

2 pagalvių užvalkalus, 2 vnt. plastikinių butelių, 16 vnt. cigarečių nuorūkų, stiklo - veidrodžio šukę; nužudytosios J. S. striukę, skarelę, guminius batus, chalatą, kojinės, trikotažinės kelnes, megztuką, apatinuką, baltinius; kaltinamojo V. S. kelnes, striukę, guminius batus, saugomus Radviliškio r. PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam V. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.