Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Giedrė SeselskytėCivilinės bylos Nr. 2S-1979-613/2015 (S) Teisėja Audronė Gaižutienė(Proceso Nr. 2-06-3-08486-2015-5)Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.9.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. R. atstovės advokatės S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo paskelbta pertrauka iki 2015 m. spalio 1 d., kadangi baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovas pateikė prašymą pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu.

2015 m. rugsėjo 30 d. teisme gautas ieškovo atstovės advokatės S. B. prašymas dėl užimtumo kitoje byloje perkelti posėdžio datą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo atstovės prašymą tenkino, pakeitė teismo posėdžio datą ir, motyvuodamas, kad advokatė, žinodama, kad yra užimta kitame teismo posėdyje ir sudarydama atstovavimo sutartį su ieškovu, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, ieškovo atstovei paskyrė 100,00 eur baudą valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki 289 Eur baudą (CPK 246 str. 3 d.).

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 str. 3 d. numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

CPK 51 str. 1 d. nustato, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 42 str. 5 d. nustatyta viena iš šalių teisių – pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nors ieškovas galėjo pasirūpinti tinkamu savo interesu atstovavimu inicijuodamas civilinės bylos iškėlimą, LR teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo tinkamu atstovavimu pasirūpinti nagrinėjant bylą iš esmės. Pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, nors ir atsiklausus šalių bei šalims sutikus, pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl ieškovo iškilusį poreikį, kad jį bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje atstovautų advokatas, vertinti kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Nors advokatūros įstatyme ir nustatyta advokato teisė atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties su atstovaujamuoju, jeigu jis dėl užimtumo negali tinkamai suteikti teisinės paslaugos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad advokatą ir jo atstovaujamąjį sieja fiduciariniai santykiai, todėl teismas neturėtų riboti laisvo asmens atstovo pasirinkimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bauda advokatui skiriama, kai advokatas neatvyksta į teismo posėdį be pateisinamos priežasties ir iš anksto apie savo neatvykimą teismo neinformuoja. Nagrinėjamu atveju, nors dalyvavimas kitose bylose ir nelaikytinas svarbia neatvykimą pateisinančia priežastimi, tačiau advokatė apie savo negalėjimą dalyvauti byloje teismą informavo iš anksto, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdis buvo atidėtas tik vienai dienai, t. y. 2015 m. rugsėjo 29 d. vykusiame teismo posėdyje nuspręsta posėdį atidėti iki 2015 m. spalio 1 d., kitas advokatas, jei atstovaujamasi būtų tokį pasirinkęs, nors ir būtų turėjęs galimybę atvykti į teismo posėdį, tačiau, tikėtina, taip pat būtų prašęs posėdžio atidėjimo, kad galėtų susipažinti su byla ir tinkamai bylai pasiruošti, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei kitos šalies teisė į operatyvų procesą, todėl ieškovo atstovei advokatei S. B. bauda skirta nepagrįstai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant ieškovo atstovei paskirtą 100,00 Eur baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovo R. R. atstovei advokatei S. B. skirta 100,00 Eur bauda.