Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. A. skirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. A. UAB „(duomenys neskelbtini) lelijos“ naudai priteista 343, 50 Eur (trys šimtai keturiasdešimt trys eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d., iš anksto turėdamas tikslą nemokėti už suteiktas paslaugas, apsigyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 19.00 val., išvyko nesusimokėjęs už apgyvendinimo paslaugas, kurių vertė 136 Eur, bei už maitinimo paslaugas, kurių vertė 207, 50 Eur, tokiu būdu apgaule išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 343, 50 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį ir sumažinti viešųjų darbų bausmės terminą bei neatlygintinų dirbamų valandų per mėnesį visuomenės labui skaičių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

2.1. Alytaus apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o tuo pačiu ir gauti tinkantį darbo pasiūlymą nuteistasis negalėjo, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, nuteistojo prašymas bent laikinai grąžinti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą buvo atmestas, skundas dėl prokuroro nutarimo nepagrįstai buvo laiku neišnagrinėtas, o sulaukus kol bus surašytas kaltinamasis aktas, skundas buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, t. y. nuteistajam. Būtent šios priežastys lėmė, jog nuteistasis neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje bei neįsidarbino, tuo pačiu iš nuteistojo buvo atimta galimybė gauti darbines pajamas bei bent iš dalies atlyginti civilinį ieškinį.

2.2. Alytaus apylinkės teismas, skirdama bausmės dydį, neatsižvelgė ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis sutinka su bausmės rūšimi, tačiau nesutinka su bausmės terminu ir skirtų neatlygintinai išdirbti valandų skaičiumi. Pirmosios instancijos teismas paskyrė beveik maksimalų valandų skaičių ir šio sprendimo visiškai nemotyvavo. Nuteistojo nuomone, pirmą kartą teisiamam asmeniui neturėtų būti skiriamas beveik maksimalus valandų skaičius, juo labiau, kad nuteistasis turi sveikatos problemų ir apie tai buvo užsiminęs pirmosios instancijos teismui, ką taip pat patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas medicinos dokumentų išrašas.

2.3. Nuteistojo teigimu, Alytaus apylinkės teismas, skirdamas tokį viešųjų darbų bausmės terminą bei nemokamai dirbamų valandų skaičių, turėjo atsižvelgti į jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, į tai, kad po šios nusikalstamos veikos nepadarė jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, kad savo kaltę nuteistasis visiškai pripažino, paaiškino visas aplinkybes, pasižadėjo atlyginti žalą bei tai, kad toks didelis valandų skaičius trukdys nuteistajam susirasti darbą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija neginčijama. Kaip minėta, apeliaciniu skundu prašoma sumažinti viešųjų darbų bausmės terminą bei neatlygintinai dirbamų valandų per mėnesį visuomenės labui skaičių.

Dėl paskirtos bausmės – viešųjų darbų atlikimo laiko bei paskirtų darbo valandų skaičiaus

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-203-511/2022).

9. Kaip minėta, D. A. skundžiamu nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismas paskyrė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir D. A. skyrė galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. BK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų ir asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius negali būti ilgesnis nei 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį susižengimą, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 91-93), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 94-98), turi nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 99), nedirba (1 t., b. l. 100-101), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kad dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pripažįsta nusikalstama veika padarytą žalą ir žada ją atlyginti bei kad nuteistasis sutinka dirbti viešuosius darbus (2 t., b. l. 21-25). Taigi, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, parinkdamas D. A. skirtinos bausmės rūšį, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sunkumą, D. A. asmenybę ir teisingai jam paskyrė viešųjų darbų bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, nustatant nuteistajam D. A. paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką, artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui, o darbo valandų skaičių – didesnį, nei BK 46 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės už baudžiamojo nusižengimo padarymą vidurkis.

11. Visų pirma nuteistasis nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei gauti tinkantį darbo pasiūlymą negalėjo, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, o jo prašymas bent laikinai grąžinti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą buvo atmestas. Kaip nustatyta, D. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento grąžinimo, kuris prokuroro 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo atmestas (1 t., b. l. 65, 66-68). Minėtame prašyme nuteistasis nurodė, kad jam asmens tapatybės kortelė reikalinga programėlės „Smart-ID“ susitvarkymui, o ne kaip teigia nuteistasis, registravimuisi į Užimtumo tarnybą. Jokių kitų prašymų dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento grąžinimo nuteistasis baudžiamojoje byloje nėra pateikęs. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistojo skundo argumentai apie negalėjimą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei susirasti darbo dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad D. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka du kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį, sutiko atlyginti žalą, turi sveikatos problemų, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esantys VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104-105), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115-116) bei prie apeliacinio skundo pridėtas (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas (2 t., b. l. 38), sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, D. A. paliekant Alytaus apylinkės teismo paskirtą viešųjų darbų atlikimo laiką, t. y. 6 mėnesius, tačiau sumažinant paskirtų darbo valandų skaičių, nustatant kad D. A. įpareigojamas per 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Tokiu būdu, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu, keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. A. paskirtos bausmės.

Dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti

13. D. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (1 t., b. l. 138-141). Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės paliktos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

14. Iš baudžiamojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. paskirta kardomąją priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti yra įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis įspėtas, kad pažeidus šį pasižadėjimą, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė (1 t., b. l. 138-141). Pažymėtina, kad tiek baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, tiek pačiame nutarime dėl kardomųjų priemonių paskyrimo nurodyta, jog D. A. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

15. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 136 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti – tai rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, apie ką asmuo turi būti įspėjamas, priimant rašytinį pasižadėjimą. BPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš esmės pažeidžia kardomosios priemonės paskirtį ir nuteistojo procesines teises bei pareigas, o būtent, niekaip neužtikrina D. A. dalyvavimo baudžiamajame procese, trukdo ikiteisminio tyrimo eigai ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, o pirmosios instancijos teismas, palikdamas tokią kardomąją priemonę galioti iki bausmės vykdymo pradžios, suvaržo nuteistojo tiek ir pareigą, tiek ir galimybę vykdyti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti.

D. A., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį, paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį (iš viso – 120 valandų) visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. A. paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per ši terminą neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį (iš viso – 80 valandų) visuomenės labui.

Panaikinti nuteistajam D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.