- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- 2YT-974-984/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00712-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., Valstybės įmonei Turto bankui
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. R., Valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio tėvo L. M. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. mirė jos tėvas L. M., kurio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Smilgų (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) L. M. buvo susilaukęs trijų vaikų – dukrų A. K. (pareiškėja), R. R. ir sūnaus S. M., kuris yra miręs. Po L. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai pareiškėja priėmė mirusio tėvo palikimą ir jį valdo iki šiol, t. y. pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), tėvui priklausančiame name, prižiūri sodybą, naudojasi po tėvo mirties likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, moka komunalinius mokesčius; pati naudojasi vienu žemės sklypu, kitu – leido naudotis kaimynui A. B.. Sesuo R. R. į tėvo turtą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėja priėmė mirusio L. M. palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Suinteresuotam asmeniui R. R. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau atsiliepimas nebuvo pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 2 d. mirė pareiškėjos tėvas L. M. (b. l. 7, 8, 10), kurio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). L. M. buvo susilaukęs trijų vaikų – A. K., R. R. ir S. M., kuris yra miręs. Byloje nėra duomenų, kad L. M. būtų sudaręs testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jo mirties. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2015 m. rugpjūčio 17 d. liudijime nurodyta, kad po L. M. mirties, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 21).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos tėvo L. M. mirties, pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, toliau gyvena (duomenys neskelbtini), tėvui priklausančiame name, prižiūri sodybą, naudojasi po tėvo mirties likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Gelvonų seniūnijos 2016 m. vasario 5 d. pažymos matyti, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 18), t. y. L. M. vardu registruotame name. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties naudojosi likusiu turtu ir mokėjo komunalinius mokesčius. Šią aplinkybę įrodo byloje pateikti kvitai už vandenį, elektros energiją, iš kurių matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius UAB „Širvintų vandenys“, elektros energiją tiekiančiai įmonei (b. l. 19-20). Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo byloje nepateikė, todėl, darytina išvada, kad neginčija ir prieštarauja pareiškime nurodytoms aplinkybėms.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio tėvo L. M. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. gegužės 2 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L. M. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.