Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-11-21 · Byla Nr. A2.6.-1125-586/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
A2.6.-1125-586/2013
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00959-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
S. I.
Administracinė byla Nr. A2.6.-1125-586/2013Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00959-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4; 45.4.5.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. lapkričio 21 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. I., jos atstovui advokatui D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) anksčiau nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste, Klaipėdos rajone,

administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-28, apie 17.10 val., S. I., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numerio ženklas FHA 401, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Šalies argumentai

S. I. paaiškino, kad 2013-10-28, po 17.00 val., važiavo J. J. gatve, link Klaipėdos gatvės. Dešinėje kelio pusėje stovėjo visa eilė automobilių. Važiuojant pro parduotuvę „Elektomarkt“ iš priekio parvažiavo automobilis ir, kad su juo prasilenkti važiavo kuo dešiniau. Buvo tamsu, labai lijo, automobilyje grojo radijas. Nesuprato ir nepajautė, kad kliudė kitą automobilį, nebuvo nei išlipusi, nei sustojusi. Apie tai, kad kliudė automobilį sužinojo tik po savaitės, kai paskambino vyras, o jam pranešė iš policijos. Nuėjo apžiūrėti automobilio ir pamatė, kad nežymiai apgadintas galinis dešinės pusės sparnas.

S. I. buvo surašytas protokolas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., Tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino. Sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Teismo posėdžio metu bei iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. I. neturėjo motyvo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau nesuprato ir nepajautė, kad padarė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, nedarė to sąmoningai. Jos automobilio sugadinimas itin nežymus, tik menkas įbrėžimas, o nukentėjusio automobilio sužalojimas didesnis, kadangi buvo kliudytas galinis žibintas, kuris sudužo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, nenustačius S. I. pažeidimo subjektyviosios pusės, todėl byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Administracinio pažeidimo faktą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir S. I. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-3116534-13/07-13-7949400, jos paaiškinimai ir kita surinkta medžiaga.

S. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, S. I. skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. teismas,

nutaria:

S. I. dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Informuoti S. I., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius