- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 1-5-1054/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27108-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Skuodo m., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2019 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, broliui S. R. ir jo sutuoktinei N. R. priklausantį 3789 eurų vertės, turtą, t. y. tepalu apipylė 189 eurų vertės 18 kvadratinių metrų kiemo grindinio betoninių trinkelių (1 kv. m – 10,50 eurų) bei juodos spalvos purškiamais dažais apipurškė visas gyvenamo namo laukines sienas, taip sugadindamas 3600 eurų vertės 180 kvadratinių metrų, dekoratyviniu tinku padengtų lauko sienų (1 kv. m – 20 eurų).
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl to gailisi, kodėl taip pasielgė pasakyti negali, kerštauti nenorėjo. Parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. skambino broliui, kadangi norėjo pasakyti, kad jam nepatinka brolio elgesys sesers atžvilgiu, tačiau brolis neatsiliepė. Nusprendė nuvykti į jo namus pakalbėti, brolis gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona N. ir dukra S. Nuvykus į brolio namus, pamatė, kad automobilis stovi kieme atrakintas ir jam kilo įtarimas, kad brolis yra namuose, tačiau jo vengia, norėjo, kad brolis išeitų į lauką pasiaiškinti. Kaltinamasis parodė, kad tada grįžo į namus, pasiėmė tepalo, garaže turėjo apie 8 litrus, 10 litrų bakelis, ir purškiamų juodų dažų, atvažiavo vėl į brolio namų kiemą ir papylė tepalą ant trinkelių, buvo gal 7 litrai tepalo, tepalas pasklido. Kaltinamasis parodė, jog neginčija sugadinto turto ploto, turbūt taip ir buvo, brolio namas aptinkuotas, dažai juodi matėsi.
A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti ir birželio 22 d. iš savo sesers R. V. namų (duomenys neskelbtini), savo automobiliu Audi A4 atvažiavo į savo brolio S. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini) Pas jį atvažiavo norėdamas jam atkeršyti už jo netinkamą elgesį su jų seserimi R. V.. Su savimi atsivežė apie 5 litrus seno panaudoto tepalo, plastikinėje 10 litrų talpos taroje, kurią turėjo garaže bei vieną flakoną purškiamų juodos spalvos dažų. Ar tuo metu kas nors buvo namuose, nežino. Tada jis kieme ant trinkelėmis dengto grindinio išpylė tepalą, po to dažais apipurškė namo sienas. Tai padaręs, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo, važiuodamas namo buvo sustojęs prie kavinės „Pas Nerijų“, kur į ten esantį šiukšlių konteinerį išmetė plastikinę tarą nuo tepalo ir purškiamų dažų balionėlį. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi (104-107 b. l.).
Šalies argumentai
Baudžiamojoje byloje yra gautas D. P. prašymas dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (159-161 b. l.). Savo prašyme D. P. nurodo, kad A. R. yra jos draugas, ji jį pažįsta nuo mažametystės, jų santykiai yra glaudūs, suteikia vienas kitam pagalbos, švenčia bendras šeimų šventes. Nurodo, kad nemano, jog A. R. galėtų ateityje padaryti naują nusikalstamą veiką, nes jis daug dirba mokykloje, po darbo ruošiasi kitos dienos pamokoms, laisvalaikiu aktyviai sportuoja, aktyviai dalyvauja mokyklos organizuojamose renginiuose, moksleivių ekskursijose. A. R. yra pareigingas, atsakingas, labai jautrus žmogus, todėl jis labai pergyvena dėl savo netinkamo ir neteisėto elgesio, kurį iššaukė asmeninis konfliktas su broliu S. R. dėl jų sesers R. V. asmeninių santuokos nutraukimo dalykų. Nurodo, kad mano, jog yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką A. R.. Nurodo, kad yra neteista ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teigiamai charakterizuojama, turi gyvenimiškos patirties.
Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta D. P. patvirtino, kad A. R. yra jos draugas, ji jį pažįsta jau daugiau nei 20 metų. Su A. R. artimiau pradėjo bendrauti prieš 10 metų, kai jo sesė išvažiavo gyventi į Angliją. Su A. R. bendrauja glaudžiai ir vienas kitam padeda kai reikia pagalbos, vienas nuo kito gyvena apie 300 metrų atstumu. Žiemos sezonu susitinka 2-3 kartus per mėnesį, o šiltuoju sezonu susitinka kiekvieną dieną. Nurodė, kad darys teigiamą įtaką A. R. patarimais ir padės kuo galės.
Nukentėjusiosios N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2019 m. birželio 22 d., apie 18.30 val., kartu su dukra buvo išėjusi pas savo brolienę K. J., kuri gyvena netoliese (duomenys neskelbtini), atsigerti kavos. Sutuoktinis tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Į namus grįžo apie 19.20 val. ir pamatė, kad yra sugadintas jų sodybos turtas, o būtent ant kiemo trinkelių išpiltas tepalas bei purškiamais, juodos spalvos dažais apipurkštos gyvenamojo namo laukinės sienos. Kaip vėliau pamatavo ir paskaičiavo, kad iš viso tepalu buvo sugadinta 18 kvadratinių metrų kiemo trinkelių. Vieno kvadratinio metro kaina 10 eurų 50 centų. Visa sugadintų trinkelių vertė 189 eurai. Sienos dažais buvo apipaišytos apie visą namą, todėl buvo sugadintos visos laukinės namo sienos. Viso namo sienos sudaro 180 kvadratinių metrų. Sienos buvo padengtos geltonos spalvos dekoratyviniu tinku, kurio vieno kvadratinio metro kainą pavertus į eurus buvo 20 eurų be montavimo darbų. Dėl sugadintų namo sienų iš viso padaryta 3600 eurų turtinė žala. Bendra viso sugadinto turto vertė 3789 eurai. Draudimo bendrovė paskaičiavo, kad atstatomieji darbai su medžiagomis ir darbais iš viso kainuos 5779,95 eurų. Kadangi dėl sugadinto turto visas remonto išlaidas padengs draudimo bendrovė, ji baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš. Šios nusikalstamos veikos padarymu ji iš karto įtarė savo svainį, sutuoktinio brolį A. R.. Be to, tą dieną ir šiuo laiku, A. R. jų sodybos kieme matė kaimynė A. G.. Nei ji, nei jos sutuoktinis po šio įvykio su A. R. nebuvo susitikę ir nebendravo. Ji A. R. bijo, nes jo elgesys yra neprognozuojamas, bijo dėl savo ir dukters sveikatos, nes nežinia ką A. R. gali padaryt, todėl prašo imtis teisinių priemonių apribojant jo bendravimą bei apsilankymą jų namuose (50-52 b. l.).
Nukentėjusiojo S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2019 m. birželio 22 d. buvo užsienyje, apie 19.30 val. jam paskambino žmona N. R. ir telefonu pranešė, kad ką tik grįžusi namo rado apgadintą sodybos turtą. Žmona pasakė, kad rado ant kiemo trinkelių išpiltą tepalą bei purškiamais juodos spalvos dažais apipurkštas gyvenamojo namo laukines sienas. Iš užsienio namo jis grįžo liepos 1 d. ir tik tada savo akimis pamatė, kas yra padaryta. Šią gyvenamą sodybą yra apdraudę draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, todėl visą padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė, atsižvelgiant į tai baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad iš viso tepalu buvo sugadinta 18 kvadratinių metrų kiemo trinkelių. Vieno kvadratinio metro kaina 10 eurų 50 centų. Visa sugadintų trinkelių vertė 189 eurai. Sienos dažais buvo apipaišytos apie visą namą, todėl buvo sugadintos visos laukinės namo sienos. Viso namo sienos sudaro 180 kvadratinių metrų. Sienos buvo padengtos geltonos spalvos dekoratyviniu tinku, kurio vieno kvadratinio metro kaina, pavertus į eurus, buvo 20 eurų be montavimo darbų. Dėl sugadintų namo sienų iš viso buvo padaryta 3600 eurų turtinė žala, bendra viso sugadinto turto vertė 3789 eurai. Šios nusikalstamos veikos padarymu jis įtaria savo brolį A. R., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Brolį A. R. jų sodybos kieme tą dieną ir tuo laiku matė šalia name Nr. 18 gyvenanti kaimynė A. G.. Nei jis, nei jo sutuoktinė po šio įvykio su A. R. nebuvo susitikę ir nebendravo. Jis ir jo šeima stengiasi su A. R. nebendrauti ir nepalaikyti jokių ryšių. Kadangi važinėja dirbti į užsienį, o jo šeima lieka Lietuvoje, jis nerimauja dėl jos saugumo, bijo, kad brolis A. R. gali jiems ką nors padaryti, todėl prašo imtis teisinių priemonių jo šeimai apsaugoti (64-67 b. l.).
Iš N. R. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 19.20 val., N. R. grįžusi į savo gyvenamuosius namus esančius adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kieme ant trinkelių yra pripilta tepalų bei išpaišytos gyvenamojo namo sienos dažais (1-6 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), (18-24 b. l.).
Iš būsto draudimo liudijimo kopijos nustatyta, kad S. R. savo būstą (duomenys neskelbtini), yra apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2020 m., vasario 14 d., (68-71 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
dėl veikos kvalifikavimo
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ir numatyta, kad kaltininkas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. R., tyčia sugadino svetimą, broliui S. R. ir jo sutuoktinei N. R. priklausantį 3789 eurų vertės, turtą, t. y. tepalu apipylė 189 eurų vertės 18 kvadratinių metrų kiemo grindinio betoninių trinkelių (1 kv. m – 10,50 eurų) bei juodos spalvos purškiamais dažais apipurškė visas gyvenamo namo laukines sienas, taip sugadindamas 3600 eurų vertės 180 kvadratinių metrų, dekoratyviniu tinku padengtų lauko sienų (1 kv. m – 20 eurų), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. turto sugadinimą. Kaltinamojo tyčia sugadinti broliui S. R. ir jo sutuoktinei N. R. priklausantį turtą kilo iš jo paties sumanymo – jis vieną kartą atvykęs į brolio namus grįžo į savo namus pasiimti priemonių turtui sugadinti (tepalo, purškiamų juodos spalvos dažų), vadinasi, kaltinamasis norėjo taip veikti ir veikė suvokdamas, kad daro neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui kaltinamojo motyvai (iškviesti brolį pakalbėjimui į lauką ar kt.) dėl turto sugadinimo, svarbu yra tai, kad kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais gadina svetimą, broliui priklausantį, turtą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo arba jei ir nenorėjo, sąmoningai leido pasekmėms atsirasti.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) N. R. protokolas – pareiškimas (1-6 b. l.); 2) įvykio vietos apžiūros dokumentai (18-24 b. l.); 3) AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys (32-43 b. l.); 4) liudytojos N. R. apklausos dokumentai (64-67 b. l.); 5) liudytojo S. R. apklausos dokumentai (64-67 b. l.); 6) A. R. apklausos dokumentai (104-107 b. l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. R. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. turto sunaikinimą ar sugadinimą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstama veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui pateiktas kaltinamojo draugės D. P. prašymas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį D. P. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo draugės D. P. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu taip pat sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. D. P. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad mano, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, pasižada daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei siekti, kad kaltinamasis ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų, žino, jog kaltinamasis labai gailisi dėl savo poelgio, išgyvena. Teisiamojo posėdžio metu apklausta D. P. patvirtino, kad jos draugas A. R. yra geras žmogus, jis nelinkęs nusikalsti, jos santykiai su draugu yra geri, jie dažnai bendrauja. Nurodė, kad draugui galės daryti teigiamą įtaką. Prašyme pateiktame teismui ir teisiamojo posėdžio metu D. P. išreiškė neigiamą vertinimą dėl draugo A. R. padaryto poelgio.
Teisiamojo posėdžio metu D. P. prašė perduoti draugą A. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad tinkamai vykdys laiduotojo funkcijas. Iš pateiktos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo miesto seniūnijos charakteristikos (162 b. l.) matyti, kad D. P. seniūnijai žinoma kaip darbšti ir tvarkinga gyventoja. D. P. yra neteista (165 b. l.), vieną kartą bausta administracine tvarka (164 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus D. P. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu D. P., kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad D. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, kaip asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Su tuo sutiko ir prokuroras teisiamojo posėdžio metu.
Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. R.: 1) nėra praeityje teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir (ar) nutrauktų ikiteisminių tyrimų – vadinasi, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (86 b. l.); 2) visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio ir gailėjosi; 3) iš dalies atlyginta padaryta žala (170 b. l.).
Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo draugės D. P. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų. Su tuo sutiko ir prokuroras teisiamojo posėdžio metu.
Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo A. R. atžvilgiu taikytinas BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. P. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (108-110 b. l.).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį 5779,95 Eur žalai atlyginti (32-44 b. l.). Kaltinamasis 2019 m. gruodžio 6 d. atlygino dalį, t. y. 2899,95 Eur civilinio ieškinio ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą (170 b. l.). 2019 m. gruodžio 10 d. kaltinamasis su civiline ieškove sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (166-167 b. l.). Kaltinamojo ir civilinės ieškovės pateiktas susitarimas dėl 2880 Eur žalos atlyginimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių, susitarimu išsprendžiama neatlygintos civilinio ieškinio dalies atlyginimas, todėl sudarytas susitarimas patvirtintinas, o likusioje dalyje dėl 2899,95 Eur civilinis ieškinys atmetamas, kadangi civilinė ieškovė iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė ieškinio šioje dalyje atsisakymo, nors ši dalis ieškinio yra kaltinamojo atlyginta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunaikino ar sugadino savo broliui S. R. ir jo žmonai N. R. priklausantį turtą. Iš paties kaltinamojo parodymų ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis nesutaria ir konfliktuoja su savo broliu ir jo šeima. Atsižvelgiant į tai, A. R. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. A. R. įpareigojamas nesiartinti prie nukentėjusiųjų ir jų gyvenamosios vietos 150 metrų atstumu 1 metų laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirti D. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. R. laiduotoja ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiųjų N. R. ir S. R. bei jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 150 metrų atstumu 1 (vienerių) metų laikotarpį.
Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti kaltinamojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ , juridinio asmens kodas 110051834, 2019 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl žalos, pagal kurį kaltinamasis sutinka atlyginti civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ likusią nesumokėtą 2880 Eur žalos dalį, ją sumokant pagal susitarime nustatytą tvarką:
„<...> 4. Kaltinamasis A. R. ir civilinė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ susitaria, jog kaltinamasis A. R. likusį nesumokėtą 2880 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimą civilinei ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokės sekančia tvarka, mėnesines įmokas sumokant į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“:
1) 240 Eur iki 2020-01-31;
2) 240 Eur iki 2020-02-29;
3) 240 Eur iki 2020-03-31;
4) 240 Eur iki 2020-04-30;
5) 240 Eur iki 2020-05-31;
6) 240 Eur iki 2020-06-30;
7) 240 Eur iki 2020-07-31;
8) 240 Eur iki 2020-08-31;
9) 240 Eur iki 2020-09-30;
10) 240 Eur iki 2020-10-31;
11) 240 Eur iki 2020-11-30;
12) 240 Eur iki 2020-12-31.
5. Kaltinamajam A. R. (skolininkui) pavėlavus mokėti pagal grafiką bent vieną įmoką daugiau kaip 20 dienų, civilinė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (kreditorė) įgyja teisę reikalauti iš teismo vykdomojo rašto dėl visų likusių įmokų išieškojimo priverstine tvarka.“
AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dalyje dėl 2899,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.