- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- 2YT-3504-1008/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00760-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- S. J., A. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos S. J. ir A. S. kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., po savo motinos S. R. mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti turtą. Juridinę reikšmė turintį faktą prašo nustatyti tam, kad L. S. įpėdiniai galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamiesi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Pareiškėjos nurodo, kad jos yra L. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), dukros. Nurodo, kad po motinos mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą ir 2022 m. spalio 26 d. joms buvo išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo po motinos L. S. mirties. Kitų įpėdinių priimti palikimą po motinos mirties nebuvo ir nėra. Nurodo, kad pareiškėjų močiutė S. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi testamentą visą turtą po savo mirties palikti dukrai, t. y. pareiškėjų motinai L. S.. Močiutė S. R. mirties dieną nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą – namą, adresu (duomenys neskelbtini). Po S. R. mirties niekas nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjų motina L. S. taip pat, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai jį valdant – mokėjo namui priklausančius mokesčius, tvarkėsi namą ir jame gyveno, pasiliko asmeninius močiutės (savo mamos) daiktus. L. S. visada manė, kad užtenka testamento sudarymo fakto, todėl į vietos notarų biurą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos ir neišprusimo. Kadangi po savo motinos mirties pareiškėjų mama dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi pareiškėjoms, kaip L. S. įpėdinėms, juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja S. R., kurios dukra buvo L. S. (pareiškėjų motina), kuri mirė (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktų duomenų apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad palikėjai S. R. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja S. R. buvo sudariusi testamentą, testamento notarinis registro Nr. 2-7401, kuris patvirtintas 2004 m. gruodžio 6 d. Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės. Iš byloje pateikto testamento matyti, kad palikėja S. R. patvarkė jai priklausantį žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais ir statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), palikti savo dukrai L. S.. Iš byloje pateikto liudijimo matyti, kad pareiškimo dėl palikėjos S. R. palikimo priėmimo niekas Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei nepadavė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2022 m. spalio 26 d. pažyma dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patvirtina, kad L. S. nebuvo skolinga vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už būstą, esantį: (duomenys neskelbtini). Mirus L. S., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti pareiškimą Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei padavė jos dukros: S. J. ir A. S..
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos S. R. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė, nors palikėja S. R. buvo sudariusi testamentą, kuriuo nekilnojamąjį turtą paliko dukrai L. S.. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog S. R. dukra L. S., po motinos S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė jos palikimą. Pareiškėjos pareiškime patvirtino, kad jų motina L. S. savo motinos palikimą priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti kaip savo, po savo motinos S. R. mirties gyveno jai priklausančiame name, mokėjimo už namą priklausančius mokesčius, jame ir mirė, tai patvirtina ir Medicininis mirties liudijimas. Taip pat L. S. po motinos S. R. mirties pasiliko jos asmeninius daiktus, tačiau dėl teisinio neišprusimo nesikreipė į notarų biurą, kadangi manė, jog užtenka testamento sudarymo fakto. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2022 m. spalio 26 d. pažyma taip pat patvirtina, kad L. S. mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už būstą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė palikėjai S. R..
Visi minėti duomenys patvirtina, kad L. S. po savo motinos S. R. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad L. S. įpėdiniai galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas įpėdinių paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.