Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo G. P. gynėjo advokato A. D. prašymą dėl nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo G. P. gynėjo advokato A. D. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymo. Prašyme nurodoma, kad teismo paskirtos bausmės ginamasis nevengė, su antstoliu bendravo iki 2000 metų, o vėliau – jokių pranešimų negavo. G. P. nesislapstė, gyveno ir gyvena oficialiu, valstybės institucijoms žinomu, adresu. Nuteistasis yra našlys, senatvės pensininkas, gauna 471,66 Eur senatvės pensiją, kurios pakanka tik pragyvenimui. Jokio nekilnojamojo turto neturi, pragyventi padeda vaikai. Jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. gynėjo advokato A. D. prašymas tenkinamas.

Veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis numatė, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jei nuteista bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu. Senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne mažiau kaip vieneriems metams. Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę, - nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 ir 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni. Taigi, tiek veikos padarymo metu galioje įstatymai, tiek šiuo metu galiojantis BK numato tokį patį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą – 15 metų.

Sprendžiant, ar gali būti taikomos BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos, esminę reikšmę turi tai, ar pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog G. P. po nuosprendžio įsiteisėjimo vengė atlikti bausmę. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Vengti bausmės galima įvairiais būdais ir vienas iš jų – pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų.

2023 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo archyvo vedėjos A. D. pažyma patvirtina, kad Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-137/1998 nustatyta tvarka sunaikinta, pasibaigus jos saugojimo terminui. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybės patikrinti kaip buvo vykdomas Kauno apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis, t. y. ar nuteistasis G. P. savanoriškai mokėjo teismo paskirtą baudą, ar antstolis priverstinai išieškojo dalį baudos). Vis dėlto, teismas nustatė, kad nuteistasis G. P. gyveno tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu ir nuo pareigūnų, institucijos darbuotojų nesislėpė. Nenustatyta ir tai, kad nuteistasis G. P. būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas per nuosprendžio vykdymo laikotarpį.

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties esmę pagrindžia tai, kad praėjus ilgam laiko tarpui po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nepradėjus jo vykdyti bausmės vykdymas tampa netikslingas, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti BK 96 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį G. P. nuo Kauno apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 60 000 litų baudos atlikimo. Toks sprendimas ne tik atitinka minėtą įstatymo nuostatą, bet ir yra tikslingas, daugiau, nei dvidešimt metų nuo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo ne dėl nuteistojo kaltės nevykdyta bausmė negali atlikti savo paskirties. Teismas nenustatė jokių duomenų, kurie sustabdytų ar nutrauktų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

nuteistąjį G. P. atleisti nuo Kauno apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 60 000 litų baudos atlikimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.