- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-697/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Aquabaltia gruop“, A. J.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Accuratus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-806-560/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Aquabaltia gruop“ bei A. J. dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Aquabaltia group“ 2009 m. sausio 5 d. sudarytą preliminarią šaldytuvų nuomos sutartį Nr. AQ09/001 ir 2009 m. sausio 5 d. sudarytą preliminarią kėlimo ir pervežimo technikos nuomos sutartį Nr. AQ 09/002 negaliojančiomis; 2) priteisti ieškovo BUAB „Accuratus“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Aquabaltia Group“ ir A. J. 526 519 Lt; 3) priteisti ieškovo B UAB „Accuratus“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Aquabaltia Group“ ir A. J. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Aquabaltia Group“ 2009 m. sausio 5 d. sudarė dvi preliminariąsias sutartis: šaldytuvų nuomos ir technikos nuomos, kurių pagrindu ieškovas pervedė atsakovui 485 520 Lt avansą, tačiau iki preliminariosiose sutartyse nurodytos datos – 2009 m. birželio 1 d., taip pat ir vėliau pagrindinės nuomos sutartys sudarytos nebuvo, daiktai naudojimuisi neperduoti. Todėl atsakovui UAB „Aquabaltia Group“ kilo pareiga grąžinti ieškovui 485 520 Lt sumokėtą avansą, tačiau atsakovas to nepadarė. Iš to seka, kad šalys iš tiesų nesiekė sukurti ilgalaikių nuomos santykių, o preliminariosios sutartys buvo tik prielaida atsakovui UAB „Aquabaltia Group“ (kurios akcininkais buvo atsakovo A. J. žmona L. J. ir žmonos brolis L. J. , kuris šiuo metu yra vienintelis akcininkas) įgyti teisę į nepagrįstą piniginių lėšų gavimą, tai yra sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, siekiant neteisėtų tikslų (CK 1.86 str.). Vertinant kiekvieną sutartį atskirai, ieškovas sumokėjo beveik 10 mėnesių nuomos mokestį į priekį už šaldytuvų nuomą ir beveik 25 mėnesių nuomos mokestį į priekį už keltuvų nuomą. Vien tokie atlikti mokėjimai, neturint garantijų, jog nuomotojas turės ir perduos nuomininkui nuomos objektą, savaime kelia abejonių dėl sandorio šalių sąžiningumo. Be to, suėjus terminui sudaryti pagrindines sutartis, nei ieškovas, kurio vardu tuomet veikė atsakovas A. J. , nei atsakovas UAB „Aquabaltia Group“, kurio vardu taip pat veikė atsakovas A. J. , nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos pagrindinės nuomos sutartys, nebuvo reikalaujama perduoti daiktus naudojimuisi ar grąžinti sumokėtą avansą. Nurodyti atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi įrodyta, kad pagrindinis abi sutartis pasirašiusio asmens ketinimas buvo nukreiptas tik į nepagrįstą praturtėjimą. Dėl šių aplinkybių visos pagal sandorius be teisėto pagrindo įgytos lėšos (485 520 Lt) turi būti grąžintos ieškovui (6.237 str., 6.242 str.). Remiantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, atsakovai turėtų sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nepagrįstai gautų 485 520 Lt lėšų už laikotarpį nuo 2009-01-10 iki 2010-09-10 (už 608 d.), viso – 40 999 Lt palūkanų. Atsakovas A. J. , sudarydamas ginčo sandorius, buvo abiejų įmonių (ieškovo UAB „Accuratus“ ir atsakovo UAB „Aquabaltia Group“) direktorius. Jis, pasinaudodamas palankia padėtimi bei piktnaudžiaudamas savo teisėmis, grubiai pažeisdamas ieškovo teises bei nepaisydamas pareigos veikti išimtinai įmonės naudai, neišvengdamas interesų konflikto, sudarė tariamus sandorius, kuriais atsakovas UAB „Aquabaltia Group“ be pagrindo įgijo pinigines lėšas – 485 520 Lt, o vėliau nesiėmė jokių veiksmų šiems pinigams sugrąžinti ieškovui. Tokie atsakovo A. J. veiksmai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ieškovo veiklos tikslams, dėl ko pripažintini neteisėtais, padariusiais ieškovui žalos. Taigi žala ieškovui buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl jie turi atlyginti žalą ieškovui solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo BUAB „Accuratus“ atsakovui UAB „Aquabaltia Group“ 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas nurodė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovams UAB „Aquabaltia Group“ ir A. J. taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad UAB „Accuratus“ ir UAB „Aquabaltia Group“ 2009 m. sausio 5 d. sudarė preliminarią šaldytuvų nuomos sutartį Nr. AQ 09/001 bei preliminarią kėlimo ir pervežimo technikos nuomos sutartį Nr. AQ 09/002. Pagal šių sutarčių 1 ir 2 punktus UAB „Aquabaltia Group“ įsipareigojo įsigyti atitinkamai apie 800 Helkama C5G vitrininių šaldytuvų bei 4 krautuvus, kurių kiekvieno keliamoji galia ne mažesnė nei 1 500 kg, ir juos išnuomoti UAB „Accuratus“. Pagal sutarčių 6 punktą šalys susitarė sudaryti pagrindines sutartis ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 1 d. Pagal sutarčių 7 ir 8 punktus, UAB „Accuratus“ įsipareigojo sumokėti atitinkamai 385 560 Lt ir 99 960 Lt avansus (kurie iš viso sudarė 485 520 Lt sumą) iki 2009 m. sausio 31 d., kurie bus užskaityti kaip nuomos mokestis. UAB „Accuratus“ 2009-01-07, 2009-01-08 ir 2009-01-09 pavedimais pervedė UAB „Aquabaltia Group“ iš viso 485 520 Lt avansinių mokėjimų. Pasirašant sutartis UAB „Accuratus“ ir UAB „Aquabaltia Group“ vardu veikė jų vadovas A. J. .
Dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis teismas nurodė, kad UAB „Accuratus“ preliminariosiose sutartyse nurodytą pareigą sumokėti iš viso 485 520 Lt avansinių mokėjimų iki 2009-01-31 visiškai įvykdė. UAB „Accuratus“ ir UAB „Aquabaltia group“ nesudarius pagrindinių sutarčių iki preliminariosiose sutartyse numatyto termino, UAB „Accuratus“ naudojosi įgyta teise reikalauti iš UAB „Aquabaltia Group“ grąžinti sumokėtus 485 520 Lt avansinius mokėjimus, nes šią kaip galiojančią reikalavimo teisę UAB „Accuratus“ perleido Moldavijos Respublikos įmonei AB „Orhei-VIT“ pagal 2009-08-31 sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 335. Atitinkamai pagrindinių sutarčių nesudarius, UAB „Aquabaltia group“ neneigė, jog ji privalo atlyginti UAB „Accuratus“ atsiradusius 485 520 Lt nuostolius dėl avansinių mokėjimų. Teismas sprendė, kad iš nustatytų aplinkybių seka, jog UAB „Accuratus“ ir UAB „Aquabaltia group“ visiškai įvykdė ikisutartinius susitarimus bei neneigė iš jų kylančių prievolių dėl nuostolių atlyginimo, nesudarius pagrindinių sutarčių (6.165 str. 4 d.), kas įrodo, jog UAB „Accuratus“ ir UAB „Aquabaltia group“ išreiškė valią sudaryti preliminariąsias sutartis bei iš tikrųjų jas sudarė, vykdė ir prisiėmė iš jų kylančius įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo 2009-01-05 Preliminarią šaldytuvų nuomos sutartį Nr. AQ 09/001 bei Preliminarią kėlimo ir pervežimo technikos nuomos sutartį Nr. AQ 09/002 pripažinti tariamais sandoriais bei tenkinti ieškovo reikalavimą dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CK 1.81 str.). Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė bei neįrodė nei vieno imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, kurį, sudarydami preliminariąsias sutartis, atliko atsakovai, todėl nėra pagrindo 2009-01-05 preliminarią šaldytuvų nuomos sutartį Nr. AQ 09/001 bei preliminarią kėlimo ir pervežimo technikos nuomos sutartį Nr. AQ 09/002 pripažinti sandoriais, prieštaraujančiais viešajai tvarkai bei tenkinti ieškovo reikalavimą dėl šių sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.81 str. 1 d.).
Dėl nuostolių iš atsakovų UAB „Aquabaltia Group“ ir A. J. priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Aquabaltia Group“ iš viso 526 519 Lt nuostolių, kurie susidarė išnykus pagrindui dėl avansinių mokėjimų pagal preliminariąsias sutartis įgijimo, tai yra šias preliminariąsias sutartis pripažinus negaliojančiomis dėl to, kad jos yra tariami bei viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai. Teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius preliminariųjų sutarčių negaliojimo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių iš UAB „Aquabaltia Group“ priteisimo, remiantis nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.237 str. 1 d. ir 6.242 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Prieš nustatinėjant civilinės atsakomybės kilimo pagrindus ir apimtis, visų pirma turi būti nustatytas žalos padarymo faktas (CK 6.245 str. 1-4 d., 6.249 str.). Ieškovas atsakovo A. J. , kaip UAB „Accuratus“ vadovo, civilinę atsakomybę kildina iš to, jog jis, veikdamas UAB „Accuratus“ ir UAB „Aquabaltia group“ vardu, sudarė tariamus ir viešajai tvarkai prieštaraujančius sandorius, dėl ko ieškovas patyrė 526 519 Lt nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė preliminariųjų sutarčių negaliojimo minėtais pagrindais bei atitinkamai neįrodė ieškovo 526 519 Lt patirtų nuostolių, sprendė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti, jog ieškovas yra patyręs 526 519 Lt žalą dėl atsakovo A. J. neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimą dėl 526 519 Lt nuostolių iš atsakovo A. J. kaip solidaraus skolininko priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12 ir 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BUAB „Accuratus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2695-578/2011, pagal ieškovo BUAB ,,Accuratus“ ieškinį atsakovams AO ,,Orhei-vit“ ir A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas UAB „Aquabaltia group“ preliminarias sutartis sudarė, vykdė ir prisiėmė iš jų kylančius įsipareigojimus. Tokia teismo išvada padaryta neatsižvelgiant į tikrąją šalių valią ir ketinimus, sutartys vertintos tik pagal formalią sutarčių išraišką, o ne pagal turinį. Tarp atsakovų buvo pasirašytos preliminariosios sutartys, todėl vertinant atsakovų veiksmus būtina atsižvelgti į įprastą tokių sandorių vykdymo praktiką, taip pat šalių elgesį pasirašius preliminariąsias sutartis. Preliminariosios sutartys dažniausiai sudaromos siekiant išvengti tam tikro teisinio apibrėžtumo, skatina šalis atidžiau vertinti savo pažadus bei vesti derybas. Vertinant kiekvieną sutartį atskirai, būtina atkreipti dėmesį į preliminariųjų sutarčių sąlygas ir šalių atliktus veiksmus vykdant įsipareigojimus pagal preliminariąsias sutartis. Preliminariosiose sutartyse nustatytų avansinių mokėjimų sumos buvo neprotingai didelės, kadangi apima apie beveik visą nuomos sutarčių kainą už penkerių metų laikotarpį. Vien tokie atlikti mokėjimai, neturint garantijų, jog atsakovas UAB „Aquabaltia group“ turės ir perduos nuomininkui nuomos objektą, savaime kelia abejonių dėl sandorio šalių sąžiningumo bei neatitinka įprastos praktikos. Teismas nesiaiškino, dėl kokių aplinkybių nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys, ar UAB „Aquabaltia group“ turėjo reikiamus resursus ir ar galėjo sudaryti pagrindines sutartis, kas lėmė UAB ,,Accuratus“ apsisprendimą sunkiu bendrovei metu sudaryti labai rizikingas sutartis ir pervesti dideles pinigų sumas. Būtina atsižvelgti ir į šalių elgesį po to, kai nustatytais terminais nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys. Nei ieškovas, kurio vardu veikė atsakovas A. J. , nei atsakovas UAB „Aquabaltia group“, kurio vardu taip pat veikė atsakovas A. J. , nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos pagrindinės nuomos sutartys. Sandoris vykdomas nebuvo, nes esminės preliminariųjų sutarčių sąlygos buvo neįvykdytos. Šių aplinkybių teismas nevertino.
2. Atsakovo A. J. veiksmai neatitinka fiduciarinių pareigų laikymosi reikalavimo (CK 2.87 str.), nes sudarytos preliminariosios sutartys buvo labai rizikingos, preliminariųjų sutarčių sąlygos buvo neįprastos, labai nenaudingos UAB ,,Accuratus“ ir priešingai, labai naudingos UAB „Aquabaltia group“. Mokėjimai buvo atlikti UAB ,,Accuratus“ esant nemokiai, įmonės vadovas žinojo šias aplinkybes, tačiau vis tiek sąmoningai sudarė šias UAB ,,Accuratus“ nepalankias sutartis. Atsakovas A. J. , pats atstovavęs abejoms sutarčių šalims ir sudaręs tariamai naudingą sandorį tarp įmonių, kurioms tuo metu vadovavo, nesiėmė jokių veiksmų, kad tie sandoriai būtų vykdomi. Tai paneigia veikimą išimtinai įmonės interesams ir rodo nesąžiningus bei neteisėtus atsakovo A. J. veiksmus. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Atsakovas A. J. buvo abejų įmonių vadovas tuo pačiu metu bei UAB „Aquabaltia group“ akcininkai buvo ir yra atsakovo A. J. šeimos nariai bei giminaičiai. Taigi, remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis preziumuojama, kad atsakovas veikė nesąžiningai, todėl yra pagrindas taip pat taikyti actio Pauliana nuostatas.
3. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie nepagrįstą pinigų sutaupymą. Kadangi sandorių šalys sandorius sudarė tik dėl akių, tai palūkanos skaičiuotinos nuo pinigų gavimo momento. Atsakovui UAB „Aquabaltia group“ piniginės lėšos 485 520 Lt buvo pervestos 2009-01-09, todėl nuo 2009-01-10 iki 2010-09-10 atsakovai privalo sumokėti ieškovui 40 999 Lt palūkanų.
4. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2695-578/2011 pagal ieškovo BUAB ,,Accuratus“ ieškinį atsakovams AO ,,Orhei-vit“ ir A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo. Šios bylos teisinis rezultatas yra itin svarbus nagrinėjamai bylai, nes sprendimas gali turėti lemiamą reikšmę šios bylos išsprendimui, todėl bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas remiantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi. Minėtoje byloje yra nagrinėjama, ar reikalavimo perleidimo sandoriai, taip pat ir sandoris, kuriuo buvo perleistas ieškovo reikalavimas į atsakovą UAB „Aquabaltia group“ pagal preliminariąsias sutartis, buvo sudaryti teisėtai. Nuginčijus reikalavimo perleidimo sandorius ir paaiškėjus, jog UAB „Aquabaltia group“ faktiškai su AO ,,Orhei-vit“ neatsiskaitė, padėtis būtų atkurta į pradinę padėtį, t. y. atsakovas UAB „Aquabaltia group“ taptų ieškovo debitoriumi ir privalėtų grąžinti nepagrįstai gautą avansą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, ieškovo BUAB ,,Accuratus“ administratoriui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tariami sandoriai yra fiktyvūs sandoriai sudaromi tik dėl akių, kai šalys jų nevykdo, ir todėl jie jokių teisinių padarinių nesukelia. Šiuo atveju ginčo sandoriai buvo sudaryti ne dėl akių ir jie buvo vykdomi.
2. Ieškovas jokių turtinių nuostolių nepatyrė, nes reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu sumažino savo įsiskolinimą kreditoriui AO ,,Orhei-vit“.
3. Ieškovas nepagrįstai, nesant tam jokio teisinio pagrindo pareiškė ieškinį A. J. , kuris nėra ginčijamų sandorių šalis. Be to, UAB ,,Accuratus“ jokių nuostolių nepatyrė, todėl nepagrįstai A. J. reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.
4. Ieškovas nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu atsakovų atsakomybė yra solidari.
5. Ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą.
Atsakovas UAB „Aquabaltia group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo BUAB ,,Accuratus“ administratoriui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB ,,Accuratus“ ir UAB ,,Aquabaltia Group“ išreiškė valią sudaryti preliminarias sutartis bei iš tirtųjų jas sudarė, vykdė ir prisiėmė iš jų kylančius įsipareigojimus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo šias sutartis pripažinti tariamais sandoriais. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į UAB ,,Aquabaltia Group“ dėl avanso grąžinimo, nes šią savo reikalavimo teisę pagal 2009-08-3 reikalavimo perleidimo sutartį perleido AO ,,Orhei-vit“. Todėl ieškovas jokios žalos nepatyrė, nes negrąžinta avanso suma – 485 520 Lt sumažino savo įsiskolinimą AO ,,Orhei-vit“. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes jis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje sprendžiama dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo tariamais sandoriais ir iš to kylančių teisinių pasekmių.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2009 m. sausio 5 d. sudarė dvi preliminariąsias sutartis – šaldytuvų nuomos sutartį ir kėlimo ir pervežimo technikos nuomos sutartį (t. 1, b. l. 12, 13). Iš sutarčių matyti, kad nuomotojas (atsakovas) sutartyse nurodytos technikos sutarčių sudarymo metu neturėjo, tačiau įsipareigojo ją įsigyti ir išnuomoti nuomininkui (ieškovui). Ieškovui bankroto byla iškelta 2009 m. gruodžio 4 d. (t. 1, b. l. 10).
Ieškiniu bankroto administratorius nurodė, kad minėti ginčo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (tariami sandoriai) ir prašė pripažinti juos negaliojančiais CK 1.86 str. pagrindu.
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį pareikštu pagrindu, apsiribojo formaliu ginčo sandorių vertinimu. Teismas sprendė, kad sandoriai buvo vykdomi, nes jų pagrindu įmonės viena kitai pervedė 485 520 Lt avansą, šiuo metu jų galiojimas pasibaigęs, nesudarius numatytu terminu pagrindinės sutarties ir dėl to ieškinį atmetė. Reikalavimą priteisti pagal sandorius avansu priteistus pinigus atmetė dėl to, kad teisė reikalauti šios sumos 2009 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleista Moldovos Respublikos akcinei bendrovei ,,Orhei-VIT“ (t. 1, b. l. 78).
Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 2 d.).
Teismui vertinant, ar ginčo sandoriai buvo tariami, šiuo atveju svarbu atskleisti esminį sandorių elementą – šalių valią, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių. Tam nustatyti tikslinga išsiaiškinti sandorių sudarymo aplinkybes – kas lėmė būtent tokio pobūdžio sandorių sudarymą, kokia veikla užsiėmė įmonės, kaip ir iš kur nuomotojas (atsakovas) ketino įsigyti techniką, kurią ketino išnuomoti, kodėl tokio dydžio (net keleto metų nuomos mokesčio dydžio) avansą šalys sutarė sumokėti ir tuomet vertinti, ar sandoriai nebuvo sudaryti tik tam, kad būtų įformintas pinigų perdavimas iš vienos įmonės kitai, o ne realiai išnuomoti sutartyse numatytą techniką.
Teismas visiškai nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, jog abu sandorius sudariusių įmonių vadovas buvo tas pats asmuo, o akcininkai – giminystės ar kitais artimais ryšiais susiję asmenys. Tai taip pat turėtų reikšmės, apsprendžiant sandorio šalių valią.
Pažymėtina, kad per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį ieškovas įrodinėjo ir kitą aplinkybę – kad pervedus avansu 485 520 litų atsakovui, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, tokią poziciją jis palaikė ir savo apeliaciniame skunde.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus vandenys“ v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008 ir kt.). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl ir šiuo atveju teismas turėjo tirti, ar sudarant ginčo sandorius buvo pažeisti kitų kreditorių interesai – kiek buvo kreditorių, koks įmonės turtas, jo santykis su įmonės skolomis ir pan. Tik pareikalavus papildomų duomenų apie įmonės finansinę padėtį sandorių sudarymo metu, apie buvusius kreditorius, galima spręsti, ar yra pagrindas taikyti actio Pauliana institutą.
Be to, iš ieškinio ir bylos aplinkybių matyti, kad ieškinys buvo pareikštas dar vienu juridiniu pagrindu – kad atsakovas, gavęs pinigus iš ieškovo be teisinio pagrindo, nepagrįstai praturtėjo (CK 6.237 str. 1 d.). Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškinio nenagrinėjo visiškai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla išnagrinėta ne visais pareikštais ieškinio pagrindais (CPK 327 str. 2 d.).
Ištyrus visas nurodytas aplinkybes pagal pareikštą ieškinį, teismas turėtų spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ir atitinkamai jį tenkinti ar atmesti. Jeigu teismui būtų pagrindas tenkinti ieškinį, tai tokiu sprendimu būtų nuspręsta dėl trečiojo asmens – Moldovos įmonės ,,Orhei-VIT“ teisių ir pareigų. Ši įmonė pagal šiuo metu galiojančią reikalavimo teisės perleidimo sutartį, turi teisę reikalauti ginčo skolos sumos iš atsakovo. Tačiau teismui nustačius, kad, pavyzdžiui, preliminariosios sutartys buvo tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių, tuomet vargu ar iš tokių sutarčių kylančios pasekmės – o būtent, reikalavimo teisės perleidimas kitam kreditoriui, būtų teisėti, nes, kaip žinia, iš ne teisės negali atsirasti teisė (teisėti veiksmai ir sandoriai).
Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Teismas, iš naujo nagrinėjant bylą, įvertinęs nurodytas aplinkybes, turėtų svarstyti galimybę iš karto į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Moldovos įmonę ,,Orhei-VIT“, kad ši atitinkamai galėtų įgyvendinti savo procesines teises tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas.
Taip pat teismui tikslinga išsiaiškinti, ar realiai vykdomas išieškojimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį – ar buvo kreiptasi dėl 2009 m. lapkričio 12 d. arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvoje, ar patvirtintas Moldovos įmonės kreditorinis reikalavimas (kokio dydžio) ieškovo bankroto byloje. Tai galėtų būti papildomas įrodymas, teismui sprendžiant dėl šalių valios sudarant preliminarias turto nuomos sutartis.
Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nesprendžiamas.
Atsakovai atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo ieškovo BUAB ,,Accuratus“ administratoriui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį bei apeliacinį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.