Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „E.“ ieškinį atsakovei A. R. Š. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 295,48 Eur skolą, 10,64 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminį mokestį bei 157,30 Eur išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas su atsakove 2020 m. vasario 24 d. sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovui priklausantiems ir naudojamiems objektams. Ieškovas atliko objekto suvartotos elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų patikrinimą ir jo metu gautų duomenų pagrindu atlikęs apskaičiavimus nustatė, kad skolos likutis už elektros energiją, tiektą laikotarpiu 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. kovo 31 d., UAB „E.“ duomenimis, ieškinio pateikimo metu yra 295,48 Eur.

2024 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas papildomai nurodė, kad ieškovas, būdamas nepriklausomu elektros energijos tiekėju, visuose atsakovei išrašytuose mokėjimo dokumentuose vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir mokėtiną sumą už atsakovės suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiuodavo šiuos duomenis gavęs iš tinklo operatoriaus AB „Elektros skirstymo operatorius“. Ieškovas skolos (295,48 Eur) susidarymą grindžia atsakovės neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, ieškovo išrašytomis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Ieškovas sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei išrašė sąskaitų faktūrų bendrai 1065,38 Eur sumai, ieškovui priėmus dvi kreditines sąskaitas 216,75 Eur sumai, atsakovės bendra mokėtina suma sudarė 848,63 Eur. Atsakovės gauta suma iki šio rašto rengimo dienos sudaro 553,15 Eur sumą, todėl atsakovė yra likusi neapmokėjusi sąskaitų faktūrų už bendrą 295,48 Eur sumą. Rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl finansinės apskaitos sistemos atvaizdavimo klaidos buvo netinkamai nurodyti atsakovės neapmokėtų sąskaitų faktūrų likučiai, tačiau ši klaida buvo pastebėta rengiant ieškinį, ir ieškinyje yra korektiškai nurodytos atsakovės neapmokėtos sąskaitos faktūros ir jų likučiai, t. y. 295,48 Eur. Duomenis apie atsakovės suvartotą elektros energijos kiekį ieškovas elektroniniais kanalais gavo iš tinklų operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO)), tačiau ieškovo sistemoje duomenys yra išlikę tik nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. (šis laikotarpis apima sąskaitų faktūrų, pagal kurias ieškovas prašo priteisti skolą, suvartotą elektros energijos kiekį). Kartu ieškovas pažymi, kad operatorius, pateikdamas duomenis apie atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį, nurodo ir elektros rodmenų šaltinį. Ieškovas niekada neturėjo ir šiuo metu neturi teisės keisti/koreguoti iš tinklo operatoriaus gaunamų duomenų (elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų) apie vartotojo suvartotą elektros energijos kiekį, nes Elektros energetikos įstatyme yra nustatyta, kad elektros tinklais persiųstos elektros energijos matavimo ir apskaitos organizavimą yra atsakingas tinklo operatorius. Todėl visi atsakovės nurodyti teiginiai ir argumentai dėl ieškovo netinkamai apskaičiuoto ir mokėjimo dokumentuose (sąskaitose faktūrose) nurodyto suvartoto elektros energijos kiekio yra adresuojami netinkamam adresatui. Ieškovas ir atsakovė 2020 m. vasario 24 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė pasirašė fiziniu parašu, o ieškovas – elektroniniu. Šia sutartimi šalių sutarta tiekti elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d iki 2022 m. kovo 31 d., o elektros energijos kaina, mokama elektros tiekėjui – 0,060 Eur/kWh. Nors kartu su ieškiniu teismui pateikė 2020 m. vasario 24 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo buitiniams vartotojams sutartį, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai ta pati šalių sudaryta sutartis, tik pakeistas jos numeris ir forma. Ieškovas pažymi, kad iš atsakovės prašo priteisti skolą tik už elektros energiją, tiektą iki 2022 m. kovo 31 d., skaičiuojant šalių sutartą elektros energijos kainą – 0,060 Eur/kWh.

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad teisinis reglamentavimas nustato pareigą būtent vartotojui pateikti faktinius elektros prietaisų rodmenis elektros tiekėjui ar operatoriui. Jei vartotojas šios pareigos nevykdo, elektros apskaitos prietaisų rodmenys yra apskaičiuojami pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą. Atsakovė nevykdė jai teisės aktuose nustatytos pareigos nurašyti ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, todėl mokėjimo dokumentai vartotojui buvo išrašomi pagal AB „Elektros skirstymo operatorius“ pateiktą vidutinį elektros energijos suvartojimo kiekį. Už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų (VIAP) apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. VIAP kainą, kuri yra nurodoma klientui sąskaitoje, kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri yra įtraukiama į atsakovui pateikiamą sąskaitą ir nėra reguliuojama ieškovo. Buitiniai klientai, tame tarpe ir atsakovė, atsiskaitydami už elektros energijos persiuntimo paslaugas, taip pat privalo atsiskaityti ir už persiuntimo paslaugos buitiniams vartotojams papildomą dedamąją, skirtą skirtumui tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų kompensuoti, kurią nustato VERT ir šių įkainių nenustato pats ieškovas (anksčiau sąskaitą už tai išrašydavo ESO, o nuo 2021 m. ši suma įtraukiama tiekėjo ir išrašoma vienoje bendroje sąskaitoje). Ieškovo buhalterijos klaida buvo padaryta, kad nebuvo išrašyta kreditinė sąskaita, tačiau ši klaida buvo ištaisyta 2023 m. gruodžio mėnesį išrašius ją. Be to tai nekeičia reikalavimo apimties, kadangi apskaičiuota atsakovės skola bet kuriuo atveju buvo teisingai. Su atsakove buvo sudaryta sutartis raštu, o pasikeitus reglamentavimui buvo papildomai sudaryta elektroninė sutartis, kuria susitarta ir dėl persiuntimo paslaugos. Negali tiksliai nurodyti, kokia forma ji buvo patvirtinta atsakovės, bet greičiausiai atsakovės sūnaus elektroniniu paštu buvo pateikti duomenys, greičiausiai jis elektroninėms priemonėm patvirtino. Atsakovė šios sutarties neginčija. Susitarimas įvyko tarp ieškovo ir ESO, kad nuo šiol į vieną sąskaitą bus įrašyti duomenys ir ieškovo uždarbio ir mokesčiai, mokami ESO, kuriuos ieškovas po atsakovės apmokėjimo pervesdavo šių mokesčių gavėjui - ESO. Visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovei buvo skaičiuojama pagal vidurkį, tačiau po rodmenų patikrinimo duomenys ESO buvo patikslinti ir perskaičiuota, minusuota. ESO pateikti duomenys patvirtino ieškovo pateiktus duomenis ir skaičiavimą. Bendrosiose sutarties sąlygose nurodyta, iš ko susideda mokami mokesčiai.

Atsakovė A. R. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes skola paskaičiuota pagal santykinį vidurkį, o ne pagal faktinį sunaudotą elektros kiekį. Nurodė, kad 2020 m. vasario 24 d. sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo buitiniams vartotojams sutartį, kurios terminas buvo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., tuo tarpu ieškovo pateikta visai kita tos pačios datos sutartis, kurios terminas iki 2022 m. rugsėjo 30 d., todėl neaišku pagal kokią sutartį skaičiuota. Ieškovas nepateikė išklotinės apie patiektą atsakovei elektros energiją bei apmokėjimą už ją, todėl nėra galimybės įvertinti galimą jos permoką. Be to, pradėjus ieškovui tiekti elektros energiją, nebuvo fiksuoti ir pradiniai faktiniai kontrolinio rodmens duomenys, todėl mano, kad pateiktos elektros energijos kiekis teismui pateiktose sąskaitose nurodytas netikslus. Kadangi jos netenkino ieškovo sutarties sąlygos ir aptarnavimas, 2022 m. kovo 22 d. ji sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo su UAB „I.“ ir ankstesnę sutartį nutraukė. Mano, kad šiais veiksmais buvo pažeistas LR Civilinio kodekso 6.385 str. 1 d. nustatytas reikalavimas, kuris numato, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Tai pat LR Civilinio kodekso 6.388 str. l d. nuostatos numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, t. y pagal energijos apskaitos prietaiso rodmenis. Kiek jai žinoma, kontrolinio skaitiklio duomenų niekas iš bendrovės darbuotojų niekada netikrino ir patikrinimo aktu nesurašė ir nepateikė. Visą sutarties laikotarpį ieškovo sąskaitos apmokėti jai buvo teikiamos ne kas mėnesį, bet tik epizodiškai, todėl jai buvo sunku kontroliuoti pateiktos ir suvartotos elektros energijos kiekį ir atliktus mokėjimus. Ji pati deklaruoti faktinio elektros mėnesinio suvartojimo neturėjo galimybės, nes būdama garbaus amžiaus negalėjo prisijungti prie bendrovės sudėtingos savitarnos sistemos. Kitų galimybių deklaruoti šiuos duomenis (telefonu ar kitais būdais) ji net neturtėjo. Todėl jau gavus teismo dokumentus, ji raštiškai kreipėsi į bendrovę dėl papildomų duomenų pateikimo, o būtent: dėl jos sudarytų sutarčių bei jai pateiktos elektros energijos kiekio paskaičiavimų bei jos atliktų mokėjimų nes mano, kad buvo susidariusi permoka iš ankstesnio laikotarpio. Šių duomenų dar negavo. Jos duomenimis, per visą sutarties laikotarpį jai buvo ieškovo patiekta viso 6936 kWh elektros energijos kiekis. Viso per šį laikotarpį buvo ieškovui sumokėta 656,58 eurai. Mano, kad pagal sutarties sąlygas ir galiojančias teisės normas, ji privalėjo su bendrove atsiskaityti nustatytais terminais tik jai patiektos energijos faktinį kiekį. Mano, kad jos sūnaus K. V. atlikti periodiniai mokėjimai per laikotarpi nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., ir bendroje sumoje pervesta 100 Eur, visai nebuvo įskaičiuoti susidariusiam įsiskolinimui padengti, nes teismui pateiktose sąskaitose nurodytos sumos pateiktos kaip visai neapmokėtos. Pažymėjo, kad N. Š. 2021 m. spalio 16 d. pervedė į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jos išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 46,81 Eur, kurie jos manymu tai pat nebuvo įskaičiuoti įsiskolinimui padengti.

Atsakovė A. R. Š. teismo posėdžių metu nesutiko su ieškiniu, papildomai nurodė, kad jai nėra aišku, ar teisingai paskaičiuota, kad ji tiek elektros neišnaudojo. Po sutarties su ieškovu sudarymo gavo sąskaitą, o vėliau siuntė sąskaitas sūnui, niekada nedeklaravo skaitiklio rodmenų. Pradžioje ji apmokėjo prekybos centre „Maxima“. Sutartį sudarė sūnus internetu, kai jie abu buvo namuose. Paskaičiavo, kad po 6 ct bus pigu, manė, kad tai galutinė kaina, daugiau niekas nebus pridedama. Kai gavo didelę sąskaitą birželio 30 d., skambino aiškintis, nekalbėjo, tada ji nustojo mokėti, po to po mokėjo po 10 Eur (viso 100 Eur), kad negalvotų, jog pasišalino. Tada ieškovo kreipėsi į teismą. Sūnus dar aiškinosi situaciją. Ji sulaukė sutarties termino pabaigos ir kreipėsi į kitą tiekėją – I.. Ji pasirašė sutartį, neskaitė bendrųjų jos sąlygų, nes nemoka internete susirasti, sūnaus padėti neprašė. Nekreipė dėmesio į šias sąlygas, punkto apie VIAP nesuprato. Pradžioje sudarius sutartį dar gaudavo sąskaitas iš ESO, vėliau tokių sąskaitų iš ESO nebegavo. Jos sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), buvo užsiėmęs, kai aiškinosi situaciją. Įgaliojimo sūnui nebuvo suteikusi, buvo kartu su juo, kai pasirašė sutartį. Jos išsilavinimas vidurinis (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), su dokumentais, kurie buvo aiškūs, taip pat dirbo. Ji nesunaudojo tiek energijos, kiek nurodyta sąskaitose. Pateikus papildomus duomenis ESO ir ieškovui, ji vis tiek nesutinka su ieškiniu. ESO mokesčius ji savarankiškai mokėjo tik 2020 m. birželio mėnesį, gavusi sąskaitą, o toliau mokėjo tik ieškovui. Jei būtų sąskaitą ESO atsiuntęs, būtų sumokėjusi ir ESO. Jai nesudaro skirtumo, kam mokėti, jeigu tų mokesčių sumos vis tiek išliktų tokios pačios. Ji nesutinka, nes nežinojo, kad ieškovas renka ir už ESO mokesčius, jai tai nebuvo pasakyta. Supranta, kad reikia mokėti ESO, su nauju elektros tiekėju ji sudariusi sutartį ir jam taip pat moka šiuos mokesčius, kuriuos turi mokėti ESO.

Liudytojas K. V. 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino E. atstovai sudaryti sutartį dėl elektros tiekimo, nurodė kainą po 6 ct. Atsiųstą sutartį (popierinę) pasirašė mama A. R. Š., jis atšvietė ir nusiuntė, matė tą sutartį. Mama sąskaitas sumokėdavo, kai jis persiųsdavo, nes siųsdavo elektroniniu paštu. Rugpjūčio mėnesį sulaukė skambučio, kad yra skolingi, nesuprato už ką. Buvo nurodyta, kad sudarytas naujas kontraktas po 17 ct , aiškinosi, jam po pusės metų darbuotoja atskambino. Jis skambino, aiškinosi, bet nesudarė sutarties balso įrašu, taip pat nepasirašė. Jis nutarė mokėti po 10 Eur (viso 100 Eur). Jis girdėjo, kad kažkas prisidės prie 6 ct. Galbūt pirmus kartus jis deklaruodavo skaitliuko rodmenis, bet vėliau nedeklaravo, nes dirba (duomenys neskelbtini), būna išvykęs, nemano, kad mama deklaravo. Ar skaitė kitas sutarties sąlygas, nepamena, bendrąsias sąlygas gal skaitė. Nepradėjo domėtis, jam neaišku. Dabar, kai pakeitė tiekėją, jis padeda deklaruoti rodmenis mamai. Anksčiau negalėjo, nes nebuvo tinkamos svetainės tam.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ieškovo ir atsakovės ginčas dėl skolos už patiektą elektros energiją bei susijusias papildomas paslaugas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 178 straipsnis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, taip pat, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis) (CPK 182 straipsnio 2, 5 punktai).

Teismas pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė (vartotojas) su ieškovu (tiekėju) 2020 m. vasario 24 d. sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo buitiniams vartotojams sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią Tiekėjas įsipareigojo paduoti elektros energiją objektui, adresu (duomenys neskelbtini), o Vartotojas įsipareigojo pirkti elektros energiją Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje yra pažymėta, kad šios sutarties neatsiejama dalis yra bendrosios sutarties sąlygos, kurias galima rasti internetinėje nuorodoje. Šios sutarties pagrindu ieškovas suformavo elektroninę 2020 m. vasario 24 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo buitiniams vartotojams sutartį, suteikdamas jai Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties bendrųjų sąlygų 3.2. punkte numatyta, kad Vartotojas (atsakovė) atsiskaito už per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, nustatytą pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra užfiksuoti ir deklaruoti Operatoriui (ESO) arba Tiekėjui (ieškovui) ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną; Aprašo nustatytais atvejais ir tvarka faktiškai Vartotojui patiektas elektros energijos kiekis nustatomas įvertinus vidutinį Vartotojo elektros energijos suvartojimą. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.3. punkte numatyta, kad Vartotojui nevykdant pareigos Sutartyje nustatytų ataskaitinių laikotarpių dažnumu deklaruoti Tiekėjui elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar nuotolinio duomenų nuskaitymo įrenginių gedimo atveju, elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nebuvimo laikotarpiu Tiekėjas turi teisę išrašyti mokėjimo dokumentą su vidutiniu Vartotojo suvartojamu elektros energijos kiekiu. Vidutinis buitinio vartotojo elektros energijos suvartojimas nustatomas Apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ataskaitinis laikotarpis nustatytas Sutarties bendrųjų sąlygų 3.5. punkte, t. y. vienas kalendorinis mėnuo.

Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). CK 6.385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Elektros energijos tiekimą reglamentuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ) (ginčui aktuali nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija); Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) (ginčui aktuali nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija); Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 (toliau – Aprašas) (ginčui aktuali nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija).

EEĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojas, perkantis elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją. EEĮ 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tinklų operatoriai yra atsakingi už jų valdomais elektros tinklais persiųstos elektros energijos matavimo ir apskaitos organizavimą.

EEI 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kuriomis pasinaudojo vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie su tiekėju yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.

EEI 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui.

Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog vartotojas, numatantis nutraukti sutartį, privalo paskutinę sutarties galiojimo dieną sutartyje nustatyta tvarka pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui; sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.4., 58.5. punktai). Už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimą yra atsakingas vartotojas (Taisyklių 98 punktas). Vartotojui patiekta elektros energija ir suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos apskaitomi pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Taisyklėse ar sutartyje nurodytais būdais (Taisyklių 104 punktas). Patiekta elektros energija laikoma kaip apskaičiuota pagal apskaitos prietaiso rodmenis, jeigu vartotojas sutartyje nustatytu laiku tiksliai nurašo ir deklaruoja elektros apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 105.1. punktas); operatorius nurašo elektros apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 105.3. punktas); sutartyje nurodytai ataskaitinio laikotarpio datai elektros apskaitos prietaisų rodmenys yra apskaičiuojami operatoriaus pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą. Šio papunkčio nuostata taikoma vartotojui nevykdant pareigos deklaruoti operatoriui ir (ar) nepriklausomam tiekėjui (garantinio tiekimo atveju – garantiniam elektros energijos tiekėjui) elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba nuotolinio duomenų nuskaitymo įrenginių gedimo atveju, kai operatorius negali nuotoliniu būdu nuskaityti elektros apskaitos prietaisų rodmenų. Operatorius gali apskaičiuoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą, kai vartotojas, kuriam elektros energijos tiekimą užtikrina visuomeninis tiekėjas, nevykdo elektros apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo pareigos; vidutinio elektros energijos suvartojimo kiekio taikymo laikotarpiu vartotojas atsiskaito pagal operatoriaus ir (ar) tiekėjo (garantinio tiekimo atveju – garantinio elektros energijos tiekėjo) išrašomus mokėjimo dokumentus. Vidutinis buitinio vartotojo (įskaitant buitinius vartotojus, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas) elektros energijos suvartojimas apskaičiuojamas operatoriaus nustatyta ir viešai operatoriaus interneto svetainėje paskelbta tvarka, vadovaujantis buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo nuostatomis. Nebuitiniams vartotojams vidutinis elektros suvartojimas apskaičiuojamas operatoriaus nustatyta ir viešai operatoriaus interneto svetainėje paskelbta tvarka (Taisyklių 105.6. punktas). Operatoriui užfiksavus faktinius rodmenis ir nustačius skirtumą tarp vartotojo deklaruotų ir operatoriaus užfiksuotų faktinių suvartotos elektros energijos kiekių, šių kiekių sumažėjimą ar padidėjimą operatorius ir (ar) tiekėjas nurodo mokėjimo dokumentuose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį operatorius patikrino ir užfiksavo faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Jei pagal operatoriaus užfiksuotus vartotojo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, paaiškėja, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis yra kitoks nei buvo nurodytas mokėjimo dokumentuose arba rodmenys įvertinami kitą ataskaitinį laikotarpį nei buvo užfiksuoti, tokiu atveju išrašomas ir vartotojui pateikiamas kreditinis dokumentas (Taisyklių 108.1. punktas). Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, operatorius pateikia vartotojų suvartotos elektros energijos duomenis tiekėjams ir kitiems elektros energijos rinkos dalyviams Prekybos elektros energija taisyklėse numatytomis sąlygomis, apimtimis ir terminais. Operatorius taip pat teikia duomenis tiekėjams apie operatoriaus atliktus vartotojų elektros apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimų rezultatus, pačių vartotojų operatoriui deklaruotus elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei kitą informaciją, reikalingą teisės aktuose nustatytoms tiekėjų ar kitų rinkos dalyvių funkcijoms vykdyti, kai minėti vartotojo elektros apskaitos prietaisai nėra prijungti prie operatorių elektros apskaitos nuotolinio nuskaitymo sistemų. (Taisyklių 109 punktas).

Aprašo 32 punkte nustatyta, jog jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, vartotojas atsiskaito už per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, nustatytą pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra užfiksuoti ir deklaruoti tiekėjui ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Aprašo nustatytais atvejais ir tvarka faktiškai vartotojui patiektas elektros energijos kiekis nustatomas įvertinus vidutinį vartotojo elektros energijos suvartojimą. Vartotojui nevykdant pareigos sutartyje nustatytų ataskaitinių laikotarpių dažnumu deklaruoti tiekėjui elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar nuotolinio duomenų nuskaitymo įrenginių gedimo atveju, elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nebuvimo laikotarpiu, arba vartotojo prašymu tiekėjas turi teisę išrašyti mokėjimo dokumentą su vidutiniu vartotojo suvartojamu elektros energijos kiekiu (Aprašo 33 punktas). Atsiskaitymo pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą tvarka pradedama taikyti nuo to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu įvyko bent viena iš Aprašo 33 punkte nurodytų aplinkybių (Aprašo 34 punktas). Jei pagal vartotojo deklaruotus arba operatoriaus užfiksuotus elektros apskaitos prietaisų rodmenis paaiškėja, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis yra kitoks nei nurodyta mokėjimo dokumentuose, išrašytuose skaičiuojant vidutinį suvartojimą, išrašomas kreditinis dokumentas (Aprašo 36 punktas).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti elektros energijos tiekėjui (ieškovui) už suvartotą elektros energiją. Atsakovės teigimu, ji nesupranta, kaip apskaičiuota skola ir jos sudedamosios dalys, jai iš ieškovo trūko teikiamos informacijos, jos manymu ji nėra skolinga ieškovui, nes neišnaudojo tiek elektros, kiek nurodyta ieškovo. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovei pagal sutartį elektros energija buvo tiekiama. Ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių Sutartis galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. , sąskaitos faktūros išrašytos šiam laikotarpiui.

Teismas konstatuoja, kad pagal nurodytas teisės aktų normas bei Sutarties sąlygas, atsakovė už pagal Sutarties sąlygas pateiktą jai elektros energiją už per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, nustatytą pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra užfiksuoti ir deklaruoti Operatoriui (ESO) arba Tiekėjui (ieškovui) ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio (kalendorinio mėnesio) dieną, privalėjo atsiskaityti ir kas mėnesį deklaruoti skaitiklių parodymus. Atsakovei nevykdant Sutartyje nustatytu ataskaitiniu laikotarpio dažnumu deklaruoti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų, nagrinėjamu atveju Tiekėjas (ieškovas) atsakovei išrašė mokėjimo dokumentus su vidutiniu vartotojo suvartojamo elektros energijos kiekiu, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis. Taigi, atsakovės argumentai, kad ji neprivalėjo deklaruoti rodmenų, o ieškovas privalėjo išrašyti sąskaitas pagal faktinį jos elektros energijos suvartojimą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas akcentuoja, jog atsakovės sudarydama Sutartį privalėjo ją vykdyti. Tai, kad atsakovė nurodė nesusipažinusi su bendrosios sutarties sąlygomis (taip pat nurodė neprašiusi pagalbos dėl susipažinimo) neatleidžia jos nuo sutarties vykdymo, nes kaip matyti iš Sutarties individualių sąlygų, jose yra nurodyta, kad neatsiejama sutarties dalis yra ir Bendrosios sutarties sąlygos, nurodyta, kur jas galima rasti internete. Nors atsakovė nurodė, kad nežinojo apie tai, kad pagal naujai sudarytą elektroninę sutartį mokesčiai, skaičiuojami ir mokami operatoriui ESO, bus įtraukiami į ieškovo sąskaitą, tačiau priešieškinio pripažinti šią sutartį negaliojančia nereiškė, pripažino, kad jokių mokesčių po šios sutarties sudarymo tiesiogiai ESO nemokėjo, žino, kad reikia tokius mokesčius mokėti, ir kad jai nesudaro skirtumo ar mokėti šiuos mokesčius tiesiogiai ESO, ar tiekėjui, jeigu tų mokesčių sumos vis tiek išliktų tokios pačios. Kaip minėta, pagal EEI 46 straipsnio 5 dalį, atsakovė, pirkdami elektros energiją iš ieškovo privalėjo apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Šios nuostatos atitinka Sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.2. punkto nuostatas pagal kurias atsakovė privalo Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti su tiekėju (ieškovu) už patiektą elektros energiją, Persiuntimo paslaugą ir kitas Operatoriaus Vartotojui suteiktas paslaugas. Taigi, šie atsakovės argumentai atmestini ir nesudaro pagrindo atsakovei nemokėti šių papildomų mokesčių, nurodytų ieškovo sąskaitose, kuriuos jis, gavus apmokėjimą iš atsakovės, perveda operatoriui (ESO) įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovė pripažino, kad Sutarties galiojimo metu nedeklaravo elektros energijos apskaitos prietaisų duomenų, pagalbos dėl to nesikreipė, dėl ko teisės aktuose nustatyta tvarka tiek operatorius ESO, tiek tiekėjas (ieškovas) elektros apskaitos prietaisų rodmenų nebuvimo laikotarpiu atsakovei išrašė mokėjimo dokumentus su vidutiniu kliento suvartojamu elektros energijos kiekiu, kurį Taisyklių 105.6 papunkčio nustatyta tvarka apskaičiuoja operatorius.

Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovei buvo pateiktos apmokėti šios sąskaitos už elektros energijos tiekimą, elektros persiuntimo paslaugą ir VIAP:

2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2021 m. spalio 31 d., sąskaitos suma – 48,09 Eur (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 22658.0 - 22990.0, kiekis 332,00 kWh);

2021 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2021 m. lapkričio 30 d., sąskaitos suma – 48,09 (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 22990.0 - 23322.0, kiekis 332,00 kWh);

2021 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d., sąskaitos suma - 48,09 (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 23322.0 - 23654.0, kiekis - 332,00 kWh);

2021 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2022 m. sausio 31 d., sąskaitos suma - 48,09 (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 23654.0 - 23986.0, kiekis - 332,00 kWh);

2022 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 28 d., sąskaitos suma - 47,02 (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 24650.0 - 24982.0, kiekis - 332,00 kWh);

2022 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2022 m. kovo 31 d., sąskaitos suma - 47,02 (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 23986.0 - 24318.0, kiekis - 332,00 kWh);

2022 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2022 m. balandžio 30 d., sąskaitos suma - 47,02 (pagal vidurkį apskaičiuoti rodmenys, rodmuo nuo: 24650.0 - 24982.0, kiekis - 332,00 kWh).

ESO 2024 m. sausio 16 d. pateikė teismui duomenis, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu 2021 m. birželio 15 d. buvo atliktas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto elektros apskaitos prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenų nurašymas, kurio metu užfiksuotas rodmuo – 21 994 kWh. A. R. Š. nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. objekte įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenų nedeklaravo ir duomenys UAB „E.“, kai nebuvo deklaruoti rodmenys, buvo apskaičiuojami ir perduodami pagal vidutinį suvartojimą. Vadovaujantis Taisyklių 105.6 punktu (kuriame numatyta, kad vidutinis buitinio vartotojo (įskaitant buitinius vartotojus, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas) elektros energijos suvartojimas apskaičiuojamas operatoriaus nustatyta ir viešai operatoriaus interneto svetainėje paskelbta tvarka; elektros energijos apskaičiavimo pagal vidutinį vartotojo elektros energijos suvartojimą taisyklėse nurodyta, kad užfiksavus faktinį rodmenį, kai skirtumas daugiau\mažiau nei 8 proc., nuo prieš tai taikyto vidurkio, perskaičiuojamas buvusių laikotarpių vidutinis suvartojimas pagal to laikotarpio tarifą; ši metodika taikoma už tuos praėjusius ataskaitinius laikotarpius, kuriais nebuvo faktinių elektros apskaitos prietaisų rodmenų), šiuo atveju buvo atliktas perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn., ir pritaikytas didesnis vidutinis suvartojimas: taikytas vidutinis suvartojimas – 275 kWh, buvo perskaičiuotas į didesnį – 479 kWh. Duomenys tiekėjui buvo perduoti su 2021 m. birželio mėn. duomenimis.

Eso 2024 m. vasario 6 d. pateikė teismui papildomus duomenis, kad šalių sutarties galiojimo laikotarpiu antras perskaičiavimas buvo atliktas 2022 m. balandžio mėnesį, gavus tiekėjo UAB „E.” deklaruotą rodmenį. 2022 m. balandžio 30 d. nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „E.” deklaravo objekte įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenį „iki” — 24 796 kWh. Atliktas perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio, kai bendrovė neturėjo faktinių elektros apskaitos prietaiso rodmenų, t. y. šiuo laikotarpiu rodmenys nebuvo deklaruojami ir duomenys perduodami tiekėjui pagal vidutinį suvartojimą. Vadovaujantis Taisyklių 105.6 punktu, perskaičiuotas ir už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. kovo mėnesį pritaikytas mažesnis vidutinis suvartojimas: taikytas vidutinis suvartojimas — 332 kWh, o buvo perskaičiuotas į mažesnį — 280 kWh. Perskaičiuoti duomenys perduoti tiekėjui UAB „E.” su balandžio mėnesio duomenimis iki tiekėjo deklaruoto rodmens — 24 796 kWh. Kreditinę sąskaitą turėjo pateikti tiekėjas UAB „E.“.

Šie duomenys sutampa su ieškovo pateiktais duomenimis papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktomis išklotinėmis, pateiktomis sąskaitomis, kreditinėmis sąskaitomis, iš kurių matyti, kad ieškovo du kartus pagal ESO pateiktus duomenis atsakovei buvo atlikti perskaičiavimai (pagal pirmąjį vidutinis suvartojimas perskaičiuotas į didesnį iš 275 kWh į 479 kWh); pagal antrąjį į mažesnį iš 332 kWh į 280 kWh), šie duomenys buvo perduoti ieškovui, kuri atitinkamai perskaičiavo atsakovės suvartojimo duomenis ir apmokestinimą pagal operatoriaus (ESO) pateiktą informaciją. Kaip matyti iš ieškovo kartu su papildomais paaiškinimais pateiktos 2022 m. balandžio 30 d. koreguojamos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei šią dieną buvo išrašyta galutinė, pakoreguota sąskaita, kurioje atsispindi, jog paskaičiavimai už elektros energiją už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. kovo mėnesį buvo perskaičiuoti, atsižvelgiant į ESO pateiktus duomenis. Taip pat iš 2021 m. birželio 30 d. koreguojamos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas atsižvelgė į ESO elektros suvartojimo perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio. Atsakovė šių pateiktų duomenų neginčijo, o tai, kad ji nedeklaruodama duomenų prieštarauja vidutinio suvartojimo skaičiavimo metodui apskritai, nesudaro pagrindo jai neatsiskaityti su ieškovu, kadangi, kaip minėta, toks skaičiavimo metodas nustatytas nurodytuose teisės aktuose ir Sutartyje bei neprieštarauja CK 6.388 straipsniui. Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad jai pritaikius PVM buvo nustatyta didesnė kaina nei susitarta, nes kaip matyti iš pateiktų sąskaitų faktūrų, ieškovui mokama dalis buvo nurodoma kaina be PVM (kaina 0,04901 Eur), kuri vėliau, pritaikius PVM sudaro tarp šalių sutartą dydį – 0,06 Eur.

Iš ieškovo pateiktų duomenų kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovui iš viso (įvertinus ESO pateiktus patikslintus duomenis apie taikytą vidutinį suvartojimo dydį (perskaičiavimą)) buvo apskaičiuota apmokėti 1065,38 Eur pagal per šį laikotarpį išrašytas sąskaitas faktūras, išrašyta kreidinių sąskaitų už 216,75 Eur (2022 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.), atsakovė (pati ar per kitus asmenis) viso per šį laikotarpį sumokėjo 553,15 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad viso buvo sumokėjusi 656,58 eurus, tačiau šių duomenų nepagrindė rašytiniais įrodymais (net ir ieškovui pateiktus papildomus paaiškinimus su išsamiomis išklotinėmis, atsakovė jokių papildomų rašytinių įrodymų teismui neteikė, nenurodė, kad išklotinėje duomenys būtų suvesti neteisingai). Iš pateiktų ieškovo duomenų matyti, kad visi atsakovės su atsiliepimu pateikti duomenys apie jos vardu sumokėtas sumas pagal pridėtus mokėjimo dokumentus (atiliktus kitų asmenų) (146,81 Eur) yra įskaityti į atsakovės sumokėtas sumas ieškovui. Taigi, atsakovė ieškovui liko skolinga 295,48 Eur, t. y. tiek, kiek ir reikalaujama priteisti ieškiniu. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikta duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų apmokėjusi.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas pripažįsta, kad ieškovas pagrįstai perskaičiavo atsakovės suvartotą elektros energijos kiekį ginčo laikotarpiu pagal operatoriaus ESO ieškovui pateiktą vidutinį atsakovės suvartojamą elektros energijos kiekį. Nustačius, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo, Sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovas įgijo pareigą parduoti elektros energiją, o atsakovė įgijo prievolę sumokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis, Aprašo 32 punktas, Sutarties 3.2. punktas). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 295,48 Eur skolos už suvartotą elektros energiją (su papildomomis dedamosiomis, skirtoms operatoriui).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 10,64 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną nuo praleistos atsiskaityti sumos. Atsakovė ieškovo delspinigių paskaičiavimo ir reikalaujamos delspinigių sumos neginčijo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 43 punktu bei Sutarties 7.4 punktu, už prievolės įvykdymo termino pradelsimą atsakovas privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo pradelstos atsiskaityti sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutartyje susitarė dėl delspinigių mokėjimo, į tai, kad bylos duomenimis, atsakovė praleido Sutartyje numatytą terminą sumokėti ieškovui už elektros energiją, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 10,64 Eur delspinigių (Sutarties 7.4 punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės yra pagrindas priteisti 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (lėšų pervedimo nurodymas, sąskaita už teisines paslaugas, sąskaitos išrašai) patvirtina, kad ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių, prašoma priteisti suma nėra per didelė (paskaičiuota tik už procesinio dokumento pateikimą, nėra paskaičiuota už atstovavimą teismo posėdžiuose), iš atsakovės priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 157,30 Eur už advokato teisinę pagalbą ieškovo naudai.

Byloje esanti pažyma patvirtina, kad procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 41,08 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 295,48 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 48 centų) skolą, 10,64 Eur (dešimt eurų 64 centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (306,12 eurų) bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 348,70 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų (22,00 Eur žyminio mokesčio ir 326,70 Eur už advokato teisinę pagalbą) ieškovui E. UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Priteisti iš atsakovės A. R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,08 Eur (keturiasdešimt vieno euro 8 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, paskirtyje nurodyti civilinės bylos Nr. e2-4864-1048/2023.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.