Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Jūratei Vaškevičiūtei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajai J. V., nukentėjusiajam R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninėje, slaugytojos padėjėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. V. 2013 m. birželio 29 d., apie 23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo bute (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su sugyventiniu R. R. metu, tyčia metė jam puodelį į veidą, po to tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į dešinę plaštaką ir vieną kartą į krūtinę, tuo nukentėjusiajam R. R. padarė muštines žaizdas veide, durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje, durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu, tokiu būdu dėl durtinio - pjautinio sužalojimo krūtinės dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji J. V. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad 2013-06-29 apie 23.00 val. ji, R., ir jų vaikai grįžo iš svainio jubiliejaus. Buvo išgėrę. R. buvo išgėręs daugiau. Bevažiuojant namo taksi automobilyje kilo konfliktas ir jie susipyko. Grįžus į namus, ji R. išprovokavo mesdama į jį puoduką. Pataikė į galvą, į veidą. Puodukas nukrito ir sudužo. Jis supyko. Po to ją užsipuolė, jai buvo suduoti smūgiai, buvo smarkiai sumušta akis. Ji buvo įspiesta į kampą. Ant stalo gulėjo peilis, ji bandė gintis nuo jo smūgių. Smūgio peiliu neprisimena. Jis sukosi smūgio metu, o ji ištiesė peilį į priekį. Plaštaką nukentėjusiajam sužeidė tuo metu, kai nukentėjusysis peilį norėjo išmušti. Viskas gavosi spontaniškai, tyčia tai padaryti nenorėjo. Vėliau jis apsisuko, nuėjo nuo jos, užsiėmė, apčiupinėjo sieną ir šalia kampo nukrito. Ji bandė skambinti greitajai medicinos pagalbai. Vėliau išbėgo į kiemą, lipdama laiptais sutiko kaimyną M. ir viską jam papasakojo. Pripažino, kad tam įtakos turėjo alkoholis.

Nukentėjusysis R. R. paaiškino, kad praeitų metų birželio 29 d. vakare jie buvo baliuje. Vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžtant namo įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau perėjo į smurtą, kai J. V. metė jam į galvą puoduką. Nuo to smūgio sukilo pyktis, skausmas, jis jai sudavė kelis kartus į veidą kumščiu. Ji stovėjo už stalo, o jis per stalą sudavė smūgius. Paskui jie vienas kitą laikė, grūmėsi. Sudavė jai vieną sykį į galvą, o antrą kartą – į petį arba į galvą. Paskui jie laikė vienas kitą už rankų. Kaip sužalojo jį peiliu, jis neatsimena, peilio jos rankose nematė. Atsimena, tik kad pasidarė karšta, užtemo sąmonė. Kaltinamoji jo atsiprašė, jis jai atleido. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad 2013 m., tiklios datos neatsimena, namuose išgirdo triukšmą. Išlindo pro langą pasižiūrėti kas vyksta. Lauke pamatė J. su vaikais. Ji stovėjo ir verkė. Nusileidęs į apačią, paklausė, kas atsitiko. Ji virpėdama pasakė, kad susimušė su savo sugyventiniu. Daugiau nieko nepasakė. Pasakė, kad bijo eiti namo. Nuėjęs į jų namus rado nukentėjusįjį gulintį. Jis buvo sąmoningas. Jis gulėjo kraujo baloje. Greitai iškvietė GMP. R. R. nieko nekalbėjo, gulėjo, sunkiai kvėpavo. Peilio kambaryje nematė. Matė tik puodelio duženas. Duženos buvo kambaryje, kur gulėjo R..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltę patvirtina byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kaltinamoji J. V. savo parodymus iš esmės patvirtino, patikslindama tai, jog R. R. galėjo durti jam besisukant (b.l.125-129).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kurio metu apžiūrėtas butas , (duomenys neskelbtini), matyti, kad bute rastas ir paimtas peilis, nuoplova su DNR pėdsaku (b.l.8-14). Peilis apžiūrėtas, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomas prie bylos (b.l.15-17).

Iš VšĮ Kauno m. GMP stoties 2013-06-30 kvietimų kortelių Nr.1315127520-1-1 ir Nr.135127520-1-2 kopijų, GMP kvietimo pokalbio garso įrašo stenogramos matyti, kad buvo kviečiama greitoji pagalba adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-46, 47-48).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2414/13(02) matyti, kad R. R. nustatyta muštinės žaizdos veide, kraujosruva dešiniame žaste, nubrozdinimas kairiame žaste, durtinė-pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, durtinė-pjautinė žaizda krūtinės dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu. Durtinis-pjautinis sužalojimas krūtinės dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 55-56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1721/13(02) matyti, kad J. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame dilbyje, plaštakose, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas dešiniame rieše, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimas kairės akies vidiniame kampe. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 62).

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. V. 2013 m. birželio 29 d., apie 23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo bute (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su sugyventiniu R. R. metu, tyčia metė jam puodelį į veidą, po to tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į dešinę plaštaką ir vieną kartą į krūtinę, tuo nukentėjusiajam R. R. padarė muštines žaizdas veide, durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje, durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu, tokiu būdu dėl durtinio - pjautinio sužalojimo krūtinės dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą.

J. V. tyčia peiliu durdama nukentėjusiajam į dešinę plaštaką bei krūtinę peiliu jį sunkiai sužalojo. Kaltinamoji savo kaltės dėl esminių bylos aplinkybių neneigia, pripažįsta peiliu įdūrusi nukentėjusiajam į dešinę plaštaką bei krūtinę kilus konfliktui tarp jos ir nukentėjusiojo, durdama peiliu tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo neturėjo. Teismas, ištyręs įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai – įš pradžių metimas jam į veidą puodelį , vėliau dūris peiliu, buvo neadekvatūs nukentėjusiojo veiksmams – smūgių jai sudavimu. Peilio panaudojimas šioje situacijoje buvo realus pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir realiai numatė pavojingas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t.y. sunkiai sužalojo savo sugyventinį veikdama netiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamosios J. V. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Kaltinamajai skirti kitokią, švelnesnę bausmę, negu numato BK 62 str. negalima, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių. Tačiau teismas apsvarstęs klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3d. numatančios švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą, taikymo mano, jog ši galimybė šioje baudžiamojoje byloje yra.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios kaltinamosios asmenybę, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. J. V. niekada anksčiau ne tik nebuvo teista, bet ir nebuvo padariusi jokių kitų teisės pažeidimų, charakterizuojama teigiamai. Kaltinamoji ir nukentėjusysis augina du mažamečius vaikus, kaltinamoji dirba. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis patvirtino, kad toks konfliktas, kai jo sugyventinė griebėsi peilio buvo pirmą kartą. J. V. po nusikalstamos veikos padarymo bandė kviesti greitąją pagalbą, kad sušvelninti įvykio padarinius, labai gailėjosi tokio savo poelgio, ji nuoširdžiai pripažino ir tai, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jos veiksmams, t. y. nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina ir tai, jog ir pati kaltinamoji buvo sužalota nukentėjusiojo. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. V. asmenybę, yra pagrindas padaryti išvadą, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas tikrai nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, taip pat nėra pagrindo manyti, kad atlikusi bausmę už šį nusikaltimą J. V. darys kitas nusikalstamas veikas.

Svarbi aplinkybė, sprendžiant BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą J. V. atžvilgiu, teismo nuomone, yra ir nukentėjusiojo pozicija. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis savo sugyventinei visiškai atleido, jie susitaikė, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, jis nereiškė ir civilinio ieškinio. Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė teismo neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad J. V. paskyrus net ir minimalią BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant J. V. švelnesnės negu numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytas teismo įpareigojimas leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai J. V. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti J. V. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Dėl jau aptartų aplinkybių skiriant bausmę kaltinamajai J. V. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikant BK 54 str. 3 d., teismas vis dėlto atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl taikant BK 54 str. 3 d., J. V. nors ir skiriama švelnesnės rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jos terminas nustatomas maksimalaus dydžio. J. V. skiriama tokio dydžio bausmė, kuri, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamosios asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą - sunkiai sužalojo savo sugyventinį. Kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, ankščiau neteista, pergyvena dėl to, kas atsitiko, jai nėra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM už R. R. gydymą pareiškė 1536,76 Lt civilinį ieškinį (b.l. 24 ), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už išmokėtą R. R. ligos pašalpą pareiškė 542,08 Lt civilinį ieškinį ( b.l. 31-37).

Civiliniai ieškiniai įrodyti byloje esančia medžiaga, todėl turi būti priteisti iš kaltinamosios, nes būtent dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų atsirado ši žala.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str.

nusprendė:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti J. V. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 200 ( du šimtus ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d., į nuteistajai J. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2013 m. liepos 1 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš J. V. 1536,76 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo gydymą stacionare bei 542,08 Lt. Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui už nukentėjusiajam išmokėtą ligos pašalpą.

Daiktinius įrodymus: peilį, konteinerį su rausvos spalvos dėmės nuoplova, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską su GMP kvietimo pokalbio garso įrašu, kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, 2 vnt. kompaktinių diskų su nukentėjusiojo R. R. ir nuteistosios J. V. parodymų patikrinimo metu filmuota medžiaga palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Nuosprendžio apskundimo pradžią proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistajai šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.