Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo B. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ direktoriui B. P. buvo surašytas už tai, kad 2015-11-02, 9.40 val., A. B. g. 3, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, nustatytas dirbantis R. Š., su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė darbo sutarties bei apie R. Š. darbinimą teisės aktų nustatyta tvarka, nepranešė valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius B. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu teismo nutarimu B. P. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 41³ str. 1 d., kuris numato, jog nelegalus darbas – užtraukia darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Ginčo dėl B. P. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Institucijos apeliaciniame skunde keliamas B. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti skundžiamą nutarimą dėl nepagrįstai pritaikytų ATPK 30¹ str. nuostatų.

Aukštesnysis teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas B. P. švelnesnę nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą netinkamai atsižvelgė į visas atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl B. P. nepagrįstai buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vienintele pažeidėjo B. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis neneigė pažeidimo padarymo ir gailisi, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, asmens prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir gali būti įvertinama skiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas skirdamas švelnesnę nei sankcijos ribose nuobaudą nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė B. P. charakterizuojančiai aplinkybei, tai, jog jis administracine tvarka nė karto nebaustas. Minėtos aplinkybės nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis leidžiančiomis taikyti nuobaudą švelnesnę negu numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujintose administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).

Aukštesnysis teismas, priešingai nei pirmos instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad B. P. asmenybė bei aplinkybė, kad jis nėra baustas administracine tvarka, nesuteikia esminio prioriteto svarstant ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą. Sutiktina su Institucijos skundo argumentu, jog nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad B. P. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas administracinės nuobaudos paskyrimo dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti - panaikinti nutarimo dalį, kuria B. P. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 100 (vieno šimto) eurų bauda ir B. P. paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.