Kauno apygardos teismo nutartis

2024-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-926/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-28
Bylos Nr.
1S-231-926/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01608-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nuteistasis
A. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01608-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. U. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės (toliau – ir prokurorė) skundas, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lytinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam pakeistas ir nuteistajam A. U. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą netaikytas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. U. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metų laikotarpiui.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau turinti mažėjimo tendenciją, nuteistasis įstaigoje užsiima individualia veikla, aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones ir tikslines programas, kreipėsi į psichologus, siekdamas gerinti asmens savianalizės įgūdžius, kreipėsi dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu, buvo trims paroms išleistas į trumpalaikę išvyką grįžti į namus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dėl ko Komisija sprendė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Prokurorė pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Komisijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. U.. Nuteistasis Kauno apylinkės teismui pateiktu atsiliepimu prašė prokurorės skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi prokurorės skundas tenkintas, Komisijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimas pakeistas ir nutarta netaikyti nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi teismo nustatytos aplinkybės dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas ir kad A. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant maksimalios jo nusikalstamo elgesio korekcijos.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6.1. Skunde nurodoma, kad remiantis 2023 m. spalio 31 d. antstolių informacinės sistemos duomenimis, visos vykdomosios bylos yra užbaigtos, jas pilnai įvykdžius. Nuteistasis skunde pažymi, kad dėl neva jo turimų įsiskolinimų jam ne tik buvo pakelti nusikalstamo elgesio rizikos balai, bet šiuos neteisingus duomenis klaidingai vertino ir pirmosios instancijos teismas.

6.2. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi pritarė prokurorės skunde nurodytam faktui, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas, siekiant materialinės padėties, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra užfiksuotas platinimo faktas.

6.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad tiek prokurorė, tiek pirmosios instancijos teismas remiasi socialinio tyrimo išvada, kuri atspindi praeityje buvusią situaciją. Tuo tarpu kalėjimo administracija bendrauja su nuteistuoju kiekvieną dieną ir nuteistojo situaciją pažįsta kur kas geriau ir objektyviau. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimo išvados patvirtina, kad dabartiniu metu aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, nes nuteistasis aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones ir tikslines programas, kreipėsi į psichologus, siekdamas gerinti savianalizės įgūdžius, kreipėsi dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką trims paroms grįžti į namus, nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo įsitikinimu, aktuali yra būtent dabartiniu metu esama situacija ir resocializacijos pažanga, o ne prokurorės ir pirmosios instancijos teismo nurodyti praeityje buvę duomenys.

6.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, parodo, jog jis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir tai sudaro pagrindą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nuteistasis taip pat nurodo, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gyventų pas mamą, su kuria palaiko artimus socialinius ryšius (yra pateiktas nuteistojo motinos sutikimas dėl priėmimo gyventi), taip pat iš karto galės įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ (yra pateiktas įmonės sutikimas dėl įdarbinimo).

Atsiliepimas

7. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė pateiktu atsiliepimu prašo nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį.

7.1. Atsiliepime nurodoma, kad kaip matyti iš Komisijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2024 m. vasario 26 d. pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 371 Eur, išieškota 0,00 Eur, savanoriškai padengė skolas 0,00 Eur. Be to, turėtų būti atmestas nuteistojo skundo teiginys, jog jo byloje nebuvo nustatyta psichotropinių medžiagų platinimo fakto, nes skundžiamoje nutartyje platinimo fakto konstatuota ir nebuvo. Taip pat prokurorė kaip nepagrįstus nurodo ir nuteistojo argumentus apie dabartiniu metu pasikeitusias aplinkybes, nes sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, yra vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, o ne išimtinai išskiriant tam tikrą bausmės atlikimo laikotarpį ir nuteistojo elgesį tuo metu.

7.2. Prokurorės nuomone, nuteistajam šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas, nes iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės, nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesielgė nepriekaištingai, kadangi buvo nubaustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, nuteistajam išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie dar privalo būti nuteistojo koreguojami, be to, nėra nustatyta jokių apsauginių veiksnių.

7.3. Atsiliepime sutinkama, kad yra pastebimi tam tikri teigiami ir kryptingi nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

7.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nesikeičia nuo 2023 m. sausio 31 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kas leidžia pagrįstai abejoti jo akivaizdžia pažanga ją mažinant. Be to, nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, nusikalto vėl, todėl šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. skundas atmestinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo bei prokurorės atsiliepimo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai, kuriais nutarta netaikyti nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus A. U. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. U. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei, ir kaip teisingai pastebi prokurorė atsiliepime, tokia ji išliko nuo pat pirminio nuteistojo vertinimo, atlikto 2023 m. sausio 31 d., todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad A. U. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis rekomendaciniu laikotarpiu nepadarė teisės aktų pažeidimų, drausmine tvarka nebaustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, e užsiima individualia veikla, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, reguliariai ir nuosekliai lanko pozityvaus užimtumo priemones, kreipėsi į psichologus siekdamas gerinti asmens savianalizės įgūdžius, ir dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu, dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką trims paroms grįžti į namus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. U. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. U. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 19 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. U. nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai.

14. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad atsiskleidė dviprasmiškas nuteistojo požiūris į darbą, kadangi nuteistasis, atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą, pokalbio metu nurodė, kad dirbtų ne bet kokį darbą, nes paskutinėje darbovietėje dirbo (duomenys neskelbtini), o paprašytas patikslinti, nurodė, jog joks darbas nėra gėdingas. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis užsiima individualia veikla – (duomenys neskelbtini), kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Pažymėtina, kad kol individuali veikla nebuvo prilyginta darbinei veiklai, nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl darbo nesikreipė, nes laukė, kol vykdoma individuali veikla bus prilyginta darbinei veiklai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis nuo 1997 metų iki 2021 metų oficialiai dirbo penkiose darbovietėse, ilgiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (apie 9 metus, o ne 12 metų, kaip teigė nuteistasis), turėjo nedarbo laikotarpių, vienu metu net apie metus laiko, du kartus buvo įsigijęs verslo liudijimus mėnesiui laiko, ankstesnio vertinimo metu teigė grįžęs į laisvę įsidarbinsiantis ankstesnėje darbovietėje arba įsidarbinti padės pažįstami, nuteistojo vertinimo metu prieita išvados, kad nuteistojo integracijos procesas gali būti apsunkintas, jam neįsidarbinus. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad anksčiau turimas darbas nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl skundo argumentas, kad būdamas laisvėje, nuteistasis galės įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad ankstesni nuteistojo nusikaltimai gali būti siejami su jo prasta finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, vykdant draudžiamas veikas, užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį, todėl nuteistajam nekeičiant savo gyvenimo būdo (nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio), jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir duomenys apie iš nuteistojo vykdomą išieškojimą. Nors nuteistasis vertinimo metu teigia iš savo vykdomos individualios veiklos gaunantis stabilias pajamas, jokių įsiskolinimų neturi, nieko nežino apie gautus vykdomuosius raštus ir iš jo išieškotiną 371 Eur sumą, tačiau paklaustas apie 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, nurodo, kad apie jį žino, bet kadangi ieškinys priteistas ne tik jam, o ir bendrininkams, todėl ieškinio suma yra padengta. Be to, nuteistasis ir skunde nurodo, kad pagal jo pridedamus 2023 m. spalio 31 d. antstolių informacinės sistemos duomenis jokių vykdomųjų bylų nėra, tačiau byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. vasario 26 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas 371 Eur sumai, todėl nuteistojo argumentai, kad jis neturi jokių įsiskolinimų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie vykdomą išieškojimą buvo pagrįstai ir teisėtai įvertinti tiek nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek pirmosios instancijos teismui konstatuojant, jog nuteistasis ignoruoja turimus finansinius įsipareigojimus, o nuteistojo deklaratyvūs teiginiai ir subjektyvus padėties vertinimas, t. y. kad civilinis ieškinys priteistas ir bendrininkams, todėl civilinio ieškinio suma yra padengta, nesudaro objektyvaus pagrindo šioje dalyje pritarti skundo argumentams bei tuo pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis yra palaikomas artimųjų, tačiau būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio, kas suponuoja išvadą, jog šiuo atveju teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos, todėl ir skundo argumentai, kad būdamas laisvėje, nuteistasis gyvens pas savo motiną, kuri yra pateikusi sutikimą, nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Be to, nuteistasis anksčiau nesugebėjo išvengti rizikingų situacijų, todėl veikla, skatinanti nusikalstamumą, bei asmenų, su kuriais nuteistasis kartu padarė nusikalstamą veiką, įtaka sudarė tokias aplinkybes, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistajam anksčiau buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamo bei smurtinio elgesio raiška praeityje, be to, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktuali ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvinta. Juo labiau, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių bei problemų sprendimo stiprinimas ir nors nuteistojo emocinė būsena šiuo metu yra stabili ir adekvati esamai situacijai, vis dėlto pažymėtina, kad nuteistasis yra sunkiai gebantis save analizuoti asmuo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje daroma prielaida, kad nuteistasis sąmoningai suvokė savo nusikalstamų veiksmų padarinius, nusikalto pakankamai gebantis kontroliuoti savo veiksmus, labiausiai nusikalstamų veikų darymo metu jį įtakojo pablogėjęs psichosocialinis funkcionavimas, kuris padidino suvokiamo streso lygį bei smurtinio elgesio pasireiškimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie jo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas, dėl ko nuteistojo nuostatų ypatumai iš dalies gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologo 2024 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad individualių pokalbių metu nuteistasis yra linkęs minimalizuoti įvykdyto nusikaltimo žalą, taip pat atsispindi, jog nuteistasis vietomis yra demonstratyvi asmenybė, stebimas mąstymo kategoriškumas ir vyraujanti „viskas arba nieko“ mąstymo klaida. Įvertinus išdėstytų duomenų visumą bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatyti net dvidešimt trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai bei nėra nustatytas nei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys, konstatuojama, jog negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir kad nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kas akcentuojama ir nuteistojo skunde, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl kaip pagrįstai nurodyta prokurorės atsiliepime į nuteistojo skundą, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne šiuo metu esanti situacija ir nuteistojo resocializacijos pažanga, kaip kad nurodo nuteistasis skunde. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, ką pažymi ir prokurorė atsiliepime, kadangi nuteistajam (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 9 d. nutarimu buvo skirta drausminė nuobauda, kadangi (duomenys neskelbtini) atlikus nuteistojo visuminę kratą ir asmeninių daiktų apžiūrą, buvo rasta ir paimta apie (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

17. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. U. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturias subendrintas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei dokumentų klastojimu, anksčiau taip pat yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimus bei už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, eilę kartų baustas administracine tvarka, anksčiau paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, laisvės apribojimas) nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei kad paskutines nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Nors nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas, siekiant materialinės padėties, nes baudžiamojoje byloje nėra užfiksuotas platinimo faktas, tačiau toks nuteistojo argumentas prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pažymėtina, kad susipažinus su Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, matyti, kad A. U. be kita ko nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad panaudodamas žinomai netikrus dokumentus – (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neati­tinkantys duomenys apie asmenis bei jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, neteisėtai įgijo ir dispo­navo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Būtent šios nusikalstamos veikos aplinkybės, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sudarė pagrindą konstatuoti ryšį su nuteistojo finansinio stabilumo trūkumu bei problemomis, susijusiomis su lėšų tvarkymu, ką pagrįstai ir teisėtai įvertino apylinkės teismas. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo A. U. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.

19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. U. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti, pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė