Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. G. individualios įmonės "GAVINTA" ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. G. individualiai įmonei "GAVINTA", bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gudara“. 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi bankroto administratorius UAB „Gudara“ atstatydintas ir paskirtas bankroto administratorius MB „Alba prima“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai, kurių suma sudaro 8770,79 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas yra V. G. individualios įmonės "GAVINTA" savininkas. Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo savo kaltės dėl savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą bei savo pareigų nevykdymo neišsaugojant bendrovės turto, dokumentų, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Žala šiuo atveju yra ieškovės netektas turtas (piniginės lėšos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, t. y. atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui, taip pat bendrovės turto, dokumentų neišsaugojimas, kadangi neišsaugojus įmonės turto ir dokumentų, nėra galima tiksliai nustatyti ieškovės turto ir įsipareigojimų struktūros, turto kiekio ir vertės, kurį būtų galima naudoti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, atsiskaitymui su bankroto administratoriumi, nustatyti nemokumo atsiradimo priežasčių. Bylos duomenimis, atsakovas yra V. G. individualios įmonės "GAVINTA" savininkas, jo valdymo laikotarpiu susidarė 8770,79 Eur skolos suma. Aplinkybė, kad ieškovei kilo žala, rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t. y. kaip turto netekimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kadangi atsakovas buvo ieškovės savininkas ir vadovas, tai jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovės turtu. Taigi, nustatytas ir priežastinis ryšys būtinas civilinei atsakomybei atsirasti: jeigu bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo bei išsaugoję įmonės turtą ir dokumentus, administravimo išlaidos, kreditorių reikalavimai būtų padengti realizavus bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 8770,79 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8770,79 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 263,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,58 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 8770,79 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų 79 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8770,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios V. G. individualios įmonės "GAVINTA", į. k. 122947768, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 263,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti ieškovės skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas apeliaciniu ir kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.