Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-10-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-15297-1028/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-21
Bylos Nr.
e2YT-15297-1028/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04497-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Suinteresuotas asmuo
D. J., J. J.
Civilinė byla Nr. e2YT-15297-1028/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04497-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.4.6.19; 3.4.6.20
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys D. J., J. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme priimtas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Šalies argumentai

Pareiškimu prašoma atnaujinti pareiškėjui praleistą CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko: G. J., vardu, ir išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės G. J. vardu, atsiradusį jos motinos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) 2024-05-29 gautas Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniai yra 2 jos vaikai: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini). D. J. palikimą priėmė, G. J. atstovas dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Nepilnametės G. J., tėvai: mama- V. J., mirė (duomenys neskelbtini), tėvas - J. J., gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnametės G. J. vardu priimti po jos motinos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti LR CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo (atsisakymo). G. J. yra nepilnametė ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimant palikimą nepilnamečio vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovas pagal įstatymą tėvas J. J., tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Tai, kad G. J. tėvas J. J., kaip atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo jo dukrai. Todėl neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti nepilnametės turtinių interesų. D. J., sulaukęs pilnametystės, savarankiškai priėmė savo palikimo dalį, pretenzijų kitam įpėdiniui - G. J. dėl termino atnaujinimo ir palikimo priėmimo jis neturi. Skyriaus nuomone, ankščiau nurodytos priežastys yra svarbios, dėl ko terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės G. J. vardu turėtų būti atnaujintas, nes tik tokiu būdu būtų galima tinkamai atstovauti ar apginti nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo konkrečiu atveju palikimo priėmimo pagal įstatymą sandoris bus sudaromas notarine forma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad palikimą nepilnamečio vaiko vardu priims ne įstatyminis atstovas tėvas J. J., o pareiškėjas, todėl pareiškėjas teismui reiškia reikalavimą leisti jam priimti palikimą nepilnametės G. J. vardu. J. J. su Skyriaus specialistais nebendradarbiauja, į telefono skambučius bei Sms žinutes neatsako, į butą neįsileidžia, ignoruoja bet kokį Skyriaus specialistų nurodymą. J. J. buvo išsiųstas raginimas 2024-08-06 9 val. atvykti į Skyrių, tačiau šio įpareigojimo J. J. nevykdė, nurodydamas, kad jis 2024-08-07/8 dienomis nuvyks į notarų biurą sutvarkyti palikimo priėmimo klausimą. J. J. ignoruojant Skyriaus nurodymus, pastarajam 2024-08-07 išsiųstas pranešimas su įpareigojimu iki 2024-08-23 d. kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl termino atnaujinimo palikimui priimti nepilnametės G. J. vardu. Kadangi nepilnametės G. J. tėvas J. J. neįgyvendina tėvo valdžios, t. y. nesikreipia į teismą, todėl nepilnametės G. J. interesus šioje civilinėje byloje atstovaus pareiškėjas. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie nepilnametės G. J. paveldimą turtą, nes tai laikytina konfidencialiai informacija, tačiau notarės teigimu, nepilnametė G. J. turėtų priimti palikimą, o ne jo atsisakyti. Palikimo priėmimas nesukels neigiamų padarinių ir nepažeis nepilnametės G. J. turtinių teisių, todėl tikslinga prašyti teismo pareiškėjui išduoti leidimą priimti palikimą nepilnametės G. J. vardu po jos mamos V. J. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė.

D. J. įteikti procesinių dokumentų nepavyko, tačiau tokio pobūdžio byloje suinteresuotų asmenų nuomonė negali lemti vaiko teisių priimti palikimą klausimo nagrinėjimo, kadangi palikimo priėmimo teisė yra numatyta įstatymu, nepriklausomai nuo kitų įpėdinių nuomonės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2024-05-29 Šiaulių miesto 3-asis notarų biuras raštu Nr. S-36 informavo, kad V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniai yra 2 jos vaikai: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini). D. J. palikimą priėmė, G. J. atstovas dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. J. J. buvo išsiųsti raginimai dėl palikimo priėmimo. VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašo duomenimis G. J. yra V. J. dukra.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.60 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. J. mirė (duomenys neskelbtini). G. J. yra V. J. dukra. G. J. atstovas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. J. J. yra G. J. tėvas, kuris į pareiškėjo raginimus dėl palikimo priėmimo nereaguoja.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu. CK 3.188 str. esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 str. 1 d. 2 p., tai yra, kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros, negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 str.

Nepilnametės G. J. įstatyminis atstovas J. J. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą. J. J. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui pateikė pareiškėjas ir prašo atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą, o atnaujinus, išduoti leidimą priimti palikimą.

Į bylą pateikti įrodymai pavirtina, jog pareiškėjas apie V. J. mirtį sužinojo gavęs notaro pranešimą. Nepilnametės G. J. atstovas dėl paveldėjimo nesikreipė. Kadangi apie V. J. mirtį pareiškėja sužinojo praėjus trijų mėnesių terminui, ši aplinkybė yra svarbi, todėl atnaujintinas terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti ar priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaikų interesus (CPK 582 str. 7 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.

G. J. yra nepilnametė, ji savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu, vaiko tėvui neatstovaujant nepilnamečio vaiko interesų, ją atstovaują pareiškėjas. Pareiškime nėra išsamiai nurodyta, kas sudaro paveldimą turtą, be to, apie galimus palikėjos įsipareigojimus, jeigu jie neregistruoti, nei teismas, nei pati pareiškėja informacijos negali turėti. Atsižvelgiant į tai, kad tik dalis įsipareigojimų yra išviešinama, visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis vaikas atsakys kreditoriams visu savo turtu. Todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus pareiškėja turi svarstyti galimybę vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis), nebent jau yra visi duomenys, leidžiantys spręsti, kad tokia procedūra nereikalinga (nesant kreditorių) ir palikimą galima priimti bendra tvarka.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas ir teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas, nurodant, kad atnaujinamas terminas ir leidžiama priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CPK 178, 185, 376, 582 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., teismas

nutaria:

atnaujinti nepilnametės G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) interesus atstovaujančiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, j. a. k. 188752021, terminą priimti nepilnametės G. J. vardu jos motinos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Leisti nepilnametės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) interesus atstovaujančiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, j. a. k. 188752021, priimti nepilnametės G. J. vardu jos motinos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Procesinius dokumentus suinteresuotiems asmenims įteikti ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt patalpinant tekstą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. J. vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys D. J., J. J.. Byla išnagrinėta 2024-10-21 nutartimi. Nutartis dalyje dėl prašymo atnaujinti terminą per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Su byla ir procesiniais dokumentais galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, adresu Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliai. Procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Informacijos teirautis telefonu (8 41) 421 434.“

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos dėl atnaujinto termino gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis