- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- e1-1122-1135/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2021 m. gegužės 12 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės A. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.55 promilės), grasino ją nužudyti, tai yra, būdamas agresyviai nusiteikęs, rankose laikydamas peilį ir sakydamas „Ar nori, kad padurčiau“, ėjo kiemu ir artinosi link jos, o šiai pabėgus ir iškvietus policiją, bei apie tai jam pasakius, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis vėl priėjo prie jos ir peilio ašmenis priglaudė jai prie kaklo sakydamas: „galiu ir papjauti“, peilio ašmenų nespausdamas perbraukė juo per kaklą, tuo sudarydamas nukentėjusiajai A. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie septynerius metus gyvena pas sugyventinę A. B., (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese. 2021 m. gegužės 12 d. nuo pat ryto gėrė alkoholį, alų ir degtinę. Dėl to įvykio metu buvo labai girtas. Dėl girtumo, jis neprisimena smulkių įvykio aplinkybių, tačiau, kad grasino savo sugyventinei A. peiliu, tikrai prisimena. Būnant lauko virtuvėje jo sugyventinė A. grįžo, atidirbus viešuosius darbus. Pamačiusi, kad jis yra neblaivus, A. pradėjo ant jo šaukti, kad jis yra girtuoklis ir nieko nedirba. Dėl to jis labai susinervino ir supyko. Tada jis A. pagrasino, kad padurs. Sutinka, kad ji galėjo išsigąsti jo tokio grasinimo, nes buvo įpykęs, sakė agresyviai ir įtikinamai, be to rankoje turėjo peilį. Tada A. išsigandusi, pabėgo ir iškvietė policiją, jis dar labiau susinervino ir tuo pačiu atlenkiamu peiliuku, pridėjo sugyventinei A. prie kaklo. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų sugyventinė A. labai išsigando ir turėjo realų pagrindą galvoti, kad jis ją gali nužudyti, nes būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, rankoje laikydamas peilį, grasino savo sugyventinei A. B. nužudymu. Sakė, kad padurs. Peilio ašmenimis priglaudęs jai prie kaklo sakė, kad „galiu ir papjauti“. Supranta, kad taip sudarė savo sugyventinei A. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Jis savo sugyventinės A. B. atsiprašė, pažadėjo, kad daugiau to niekada nepasikartos, ji patikėjo juo ir atleido. Jie su A. B. susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prisipažįsta, kad tokius tą dieną jo neadekvačius veiksmus įtakojo tai, kad prieš įvykį ilgą laiką gėrė, įvykio metu taip pat buvo neblaivus. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 98-100).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. apie 11.40 val. ji grįžo į namus (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. M. jau buvo neblaivus, sėdėjo lauko virtuvėje, gėrė alų ir rūkė. Ji V. M. priekaištavo dėl jo pastovaus girtavimo. Tuomet ji atnešė į maišus sudėtus jo daiktus ir pareikalavo, kad jis išeitų iš jos namų. Tuomet V. M., lauko virtuvėje, nuo stalo pasiėmė peilį, agresyviai nusiteikęs artinosi link jos ir pasakė „Ar nori, kad papjaučiau“. Ji labai išsigando ir nubėgo už namo kampo. Toliau V. M. jos nesivijo. Šiuos V. M. veiksmus ji suprato, kaip grasinimą nužudyti. Po to, V. M. nuėjo į namo vidų ir atsigulė, o ji dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietusi policijos pareigūnus, ji nuėjo į namo vidų ir pasakė, kad keltųsi, nes iškvietė policiją. Tuomet, apie 13.45 val. V. M. iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį, jo ašmenis prilietė jai prie kaklo, nespausdamas peilio perbraukė jį jai per kaklą ir pasakė „Galiu ir papjauti“. Dėl peilio prilietimo prie kaklo ir pasakymo „galiu papjauti“, ji taip pat patyrė didelį išgąstį. Mano, kad V. M. grasinimai yra realūs. Civilinio ieškinio, šio ikiteisminio tyrimo metu nereikš (b. l. 12).
Papildomai apklausta A. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. parėjo namo apie 11.30 val. ir eilinį kartą rado sugyventinį neblaivų lauko virtuvėje. Supyko, kad jis girtas ir liepė kraustytis. Pati išėjo pas kaimynę. Grįžusi, pastebėjo lauko virtuvėje sugyventinį toliau besėdintį. Tada sugyventinis pasiėmė peilį ir ėjo link jos, sakydamas „ar nori, kad padurčiau“. Ji išsigando jo žodžių ir kad jis ėjo link jos su atlenktu peiliu. Tada jis nuėjo miegoti. Ji įėjusi į namą jam pasakė, kad iškvietė policiją. Tada atsikėlęs sugyventinis pasiėmęs tą patį atlenkiamą peilį ir pasakęs „galiu ir papjauti“ pridėjo peilį jai prie kaklo ir neaštria puse lygtai palietęs jos kaklo odą perbraukė peiliu juo jai kaklo kairę pusę, dėl ko ji labai išsigando tokio grasinančio elgesio. Civilinio ieškinio nereikš. V. M. jos nuoširdžiai atsiprašė, jie apie viską daug kalbėjosi. Ji jam davė paskutinę galimybę pasitaisyti, nebevartoti tiek alkoholio, kiek iki šiol vartojo ir įrodyti, kad jie gali gyventi draugiškai ir be pykčių. Ji V. M. atleido, jie susitaikė. Pretenzijų dėl grasinimo ją nužudyti ji V. M. nebereiškia (b. l. 54-57, 60-62).
2021 m. gegužės 12 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole Nr. Nr. IBPS-V-1069587-21 ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra mūrinis gyvenamasis namas. Įvažiavimas į namo kiemą yra pro kairę namo pusę. Įvažiavus į kiemą, priekyje yra ūkinis pastatas, dešinėje pusėje gyvenamasis namas. Dešiniau nuo įėjimo į namą yra šulinys. Dar toliau dešinėje yra žalios spalvos lauko virtuvė. Įėjimas į lauko virtuvę yra iš kiemo pusės. Įėjus į lauko virtuvę, pagal dešinę sieną yra sudėti įvairūs įrankiai, ant sienos sukabinti rūbai. Priekiniame dešiniajame kampe stovi krosnis. Pagal galinę sieną, kairėje pusėje stovi stalas. Prie stalo arčiau įėjimo stovi kėdė ir dar viena kėdė stovi prie stalo, arčiau patalpos vidutio. Po stalu yra du tušti gėrimo „Coca cola“ buteliukai, tuščias alaus švyturio „Extra“ butelis ir tuščias, plastikinis 1 litro talpos, alaus „Švogerių“ butelis. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Įėjus per lauko duris patenkama į koridorių. Iš koridoriaus, per priekyje esančias duris patenkama į namo virtuvę. Virtuvės kairėje sienoje yra durys į vieną iš namo kambarių, priekiniame kairiajame kampe stovi krosnis. Pagal dešinę virtuvės sieną stovi, kampinis, virtuvinis, sėdimas baldas, prie kurio stovi stalas. Virtuvės priekinėje sienoje už krosnies yra durys į miegamąjį kambarį. Šiame kambaryje pagal dešinę sieną stovi stalas su kėdėmis, pagal priekinę sieną stovi sofa, prie kurios yra staliukas. Pagal kairę sieną stovi spinta. Apžiūrint namų vidų, šiuo metu, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato. Namų aplinka tvarkinga (b. l. 13-26).
2021 m. gegužės 12 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš V. M. atlenkiamas peilis, apžiūrėtas ir perduotas saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) daiktų saugyklą, Šiauliai, Purienų g. 48, B kvitas (b. l. 32-37).
2021 m. balandžio 8 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad V. M. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 48).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, kaltinamojo V. M. prisipažinimą, nukentėjusiosios parodymus, įvertinęs ir ištyręs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis aktyviais veiksmais – rankoje laikydamas peilį, vėliau jį priglaudęs prie nukentėjusiosios kaklo bei peilio ašmenų nespausdamas, perbraukdamas jį per kaklą bei žodžiu išsakydamas grasinimą padurti - tiesiogiai išreiškė nukentėjusiajai grasinimą nužudyti. A. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ketinimas gali būti realizuotas, kadangi kaltinamojo grasinimas nužudyti pasireiškė aktyviu, tęstiniu veiksmu, naudojant peilį, jį pridėjus nukentėjusiajai prie kaklo, kaltinamasis buvo neblaivus (nustatytas sunkus neblaivumas), agresyviai nusiteikęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nėra nustatytos apibrėžtos tiesioginės tyčios atimti kito žmogaus gyvybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-212-303/2018), teismas konstatuoja, jog V. M. veiksmai, pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, ar organizacijose.
V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. Kaltinamasis neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 126). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl nesaikingo (neatsakingo) alkoholinių gėrimų vartojimo. V. M. buvo teistas pagal BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.105 straipsnio 4 punktą, 2003 m. spalio 17 d. veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – teistumai išnykę (b. l. 107-111), turi galiojančią viena administracinę nuobaudą (b. l. 116), niekur nedirba (b. l. 118), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 119). Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji atleido – jie susitaikė.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų ribotas kaltinamojo galimybes dirbti, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 12 d. 14.00 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 12.28 val. (b. l. 75, 86, 87) – 1 (viena) para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo bausmės dienoms.
Kaltinamajam išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, nuo 2021 m. birželio 14 d. negalioja (b. l. 105).
Įvykio vietos apžiūros metu paimta daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis (kvitas B Nr. 0008882) (b. l. 35-46), perduoti saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, Šiauliai, Purienų g. 48, proceso dalyviams neišreiškus prašymų jo grąžinti – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 66,
nusprendžia:
pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į V. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 12 d. 14.00 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 12.28 val. – 1 (vieną) parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo bausmės dienoms ir laikyti, kad V. M. yra atlikęs 2 (dvejų) valandų laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Peilį, saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.