- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1365-479/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- Ž. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., A. N., V. A. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2015-04-07 kreipėsi į antstolę B. T. su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad antstolės 2015-03-19 patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos, o 2015-03-26 priimtas patvarkymas dėl eksperto skyrimo areštuotos buto dalies vertei nustatyti. Pareiškėja teigė, kad šie patvarkymai yra neteisėti ir buvo priimti neišsiaiškinus aplinkybių dėl A. N. įsiskolinimų kreditoriams. Pareiškėja tvirtino, kad jos sutuoktinis pinigus iš kreditorių skolinosi savo asmeniniams poreikiams patenkinti, o pareiškėja apie šiuos įsipareigojimus nežinojo. Pareiškėjos įsitikinimu 2015-03-19 patvarkymas areštuoti pareiškėjai priklausančias lėšas pažeidžia jos ir nepilnamečių vaikų interesus, nes prievoles V. A. turi vykdyti A. N.. Skunde nurodoma ir tai, kad 1/2 buto dalį jai padovanojo motina ir ši buto dalis pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl ekspertizės skyrimas ir tolimesni išieškojimo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjos bei jos nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėja teismo prašė panaikinti antstolės B. T. 2015-03-19 patvarkymą areštuoti Ž. N. priklausančias lėšas bei panaikinti antstolės B. T. 2015-03-26 patvarkymą dėl eksperto skyrimo.
Antstolė B. T. 2015-04-14 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl 55 981,08 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. N. ir Ž. N. išieškotojos V. A. naudai. Teismas nustatė ir tai, kad 2014-01-31 antstolė turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). 2015-03-26 antstolė priėmė patvarkymą dėl eksperto skyrimo, juo paskyrė pareiškėjai priklausančios buto dalies vertės nustatymo ekspertizę. Be to, 2014-03-04 patvarkymais buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal vykdomą teismo sprendimą pareiškėja kartu su A. N. yra solidarūs skolininkai, todėl teismas konstatavo, kad išieškojimas iš pareiškėjos turto yra vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad 2015-03-26 patvarkymas dėl eksperto skyrimo priimtas siekiant tinkamai įvertinti areštuotą turtą ir taip užtikrinti pareiškėjos interesus vykdymo procese. Teismas konstatavo, kad vykdydama išieškojimą antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų bei pareiškėjos teisių nepažeidė, todėl skundą atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų iš A. N.. Pareiškėja teigė, kad įsipareigojimus kreditoriams privalo vykdyti A. N.. Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjai priklausanti buto dalis buvo areštuota nepagrįstai, nes ši buto dalis buvo įgyta pagal dovanojimo sutartį ir asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Apeliantės įsitikinimu išieškojimas iš šio turto nėra galimas ir pažeidžia pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. A. prašo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja yra solidari skolininkė, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš jos turto. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad įsipareigojimus kreditoriams privalo įvykdyti A. N., tačiau antstolė jokių skolos išieškojimo veiksmų iš skolininko turto neatliko. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas atsižvelgia į tai, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-15 išduotas vykdomasis raštas (LR CPK 587 str. 1 p.). Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-15 vykdomajame rašte nurodyta, jog teismas solidariai iš atsakovų A. N. ir Ž. N. priteisė 170 232 Lt skolos, 19 657,46 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotoja V. A. kreipėsi į antstolę B. T. su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išieškoti skolą iš abiejų skolininkų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant solidariajai pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Taigi esant solidariajai prievolei kreditorius turi teise savo nuožiūra pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą bei nuspręsti, iš kokių asmenų ir kokia apimtimi reikalauti įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju išieškotoja, prašydama vykdyti išieškojimą iš abiejų solidariųjų skolininkų, realizavo savo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų skolininkų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad solidari skolininkų A. N. ir Ž. N. pareiga yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl negalima sutikti su pareiškėjos skundo nuostata, kad įsipareigojimus kreditoriams privalo įvykdyti A. N.. Taigi antstolė turėjo teisę pradėti priverstinius išieškojimo veiksmus iš pareiškėjai priklausančio turto.
Teismas atsižvelgia į tai, kad skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (LR CPK 624 str. 1 d.). Pagal LR CPK 688 str. 1 d. nuostatas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. LR CPK 739 str. nustato sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. LR CPK 739 str. nustatytų piniginių lėšų sąrašas yra baigtinis. Byloje nėra duomenų apie tai, jog antstolė būtų areštavusi pareiškėjai priklausančias lėšas, iš kurių draudžiama vykdyti išieškojimą pagal LR CPK 739 str. nuostatas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad areštuodama pareiškėjai priklausančias lėšas antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
Pareiškėja skunde nurodė ir tai, kad jai priklausanti buto dalis buvo areštuota nepagrįstai, nes ši buto dalis buvo įgyta pagal dovanojimo sutartį ir asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Apeliantės įsitikinimu išieškojimas iš šio turto nėra galimas ir pažeidžia apeliantės bei jos nepilnamečių vaikų interesus. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Byloje nustatyta, kad 2014-01-31 antstolė turto arešto aktu areštavo nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), o 2015-03-26 patvarkymu paskyrė šio buto dalies vertės nustatymo ekspertizę. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog šią buto dalį pareiškėja įgijo santuokos metu pagal 2001-04-11 pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šią buto dalį ji įgijo pagal dovanojimo sutartį ir dėl to šis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise (LR CPK 178 str.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad solidariosios skolininkų pareigos pobūdis lemia tai, jog tiek Ž. N., tiek A. N. kreditorei V. A. atsako visa skolos suma. Dėl to įstatymo nustatyta tvarka išieškojimas gali būti vykdomas ir iš asmeninio Ž. N. turto. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja LR CPK 681 str., pagal kurį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 str. 1 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė turėjo teisę priimti skundžiamą 2015-03-26 patvarkymą dėl eksperto skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti ir procesinių pažeidimų nepadarė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį palikti nepakeistą.