- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2-166-587/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06769-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos, D. M., R. M., A. Z.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos I. Z. įstatyminei atstovei V. A. Z., atstovui advokatui Jaroslav Los, suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Z., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, suinteresuoto asmens Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. A. Z., pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., D. M., R. M., Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir A. Z. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai I. Z., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. A. Z., suinteresuotiems asmenims D. M., R. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Z., atstovaujama įstatyminės atstovės V. A. Z., kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kuris atsirado po jos močiutės K. Z. a.k(duomenys neskelbtini) mirties, palikimo nepriėmus jos tėvui A. Z., a.k(duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mamos K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2009-03-24 palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėja I. Z. į posėdį neatvyko, yra atstovaujama įstatyminės atstovės V. A. Z. bei advokato, byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovai posėdyje paaiškino, kad 2009-03-22 mirė K. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Pagal 2010-02-05 VĮ RC duomenis jai nuosavybės teisė priklausė gyvenamas namas esantis (duomenys neskelbtini). Jai mirus priimti palikimą turėjo vienintelis jos sūnus A. Z. a.k(duomenys neskelbtini) tačiau jis LR CK 5.50 str. 2 d., nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, tokiu būdu išreikšdamas savo valią dėl palikimo priėmimo. Tuomet kai įpėdinis atsisako priimti palikimą, nesant kitų tuos pačios eilės paveldėtojų, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės. Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo atsisakymo dienos. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti, ar nepriimti paveldėjimo. Kadangi pareiškėjai apie tai, kad A. Z. kaip vienintelis įpėdinis išreiškė savo valią nepriimdamas paveldėjimo, tapo žinoma tik 2010-03-01, o iki to laiko jis tvirtino, kad priėmė palikimą, todėl ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios nebuvo jai žinomos ir ji negalėjo dėl to kreiptis į notarą, todėl tikslinga pareiškėjai atstatyti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi tik taip ji galėtų apginti savo teisėtus interesus į paveldimą močiutės turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. Z. prašo pareiškėjos prašymą atmesti, tenkinti jo prašymą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mamos K. Z., mirusios 2009-03-24 palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė bei posėdyje atstovė paaiškino, kad 2009-03-22 mirė jo mama K. Z., kuri testamentu, sudarytu 1987-04-08 visą turtą, kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bus ir iš ko susidės, paliko jam. Dėl sunkios finansinės padėties ir savo būklės po mamos mirties jis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo įforminimo, tačiau po savo mamos mirties priėmė kaip palikimą visą turtą – gyvena mamos palikto namo ūkiniame pastate, kadangi V. A. Z. neleidžia gyventi pagrindiniame name, juo rūpinuosi, priėmė ir valdo mirusios mamos buitinės paskirties daiktus, namų apyvokos bei asmeninius daiktus. Liko neįregistruotas tik nekilnojamasis turtas. Po mamos mirties liko jis, kaip testamentinis įpėdinis ir jo seserys dukros R. ir D. M. kaip įstatyminės įpėdinės, tačiau nei vienas iš suinteresuotų asmenų nepretendavo į palikimo priėmimą po K. Z. mirties ir jokių pretenzijų jo atžvilgiu nereiškė. Kadangi palikimą po mamos mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, į notarų biurą nesikreipė, negali nekilnojamojo turto įregistruoti savo vardu, todėl prašo jo reikalavimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė paaiškino, kad šeima yra žinoma vaikų teisių apsaugos skyriui ir nuo 2009 m. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo, konfliktų namuose. Palaiko pareiškimą, prašo jį tenkinti, kad turtas nebūtų iššvaistytas ir atitektų nepilnametei pareiškėjai.
Suinteresuotas asmuo R. M. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka, 2011-03-08 parengiamajame posėdyje nurodė, kad dėl pareiškimo ir savarankiško reikalavimo prašo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 73), byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta įstatymų nustatyta tvarka, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos I. Z. patikslintas pareiškimas atmestinas, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. Z. savarankiškas reikalavimas tenkintinas.
Dėl suinteresuoto asmens A. Z. savarankiško reikalavimo
Sutinkamai CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2009-03-24 mirė K. Z. (b.l. 7), kuri buvo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. Z. mama (b.l. 6). K. Z. testamentu, sudarytu 1987-04-08 visą turtą, kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bus ir iš ko susidės, paliko sūnui A. Z. (b.l. 34). Posėdyje apklausti liudytojai E. G. ir R. U. patvirtino, kad po K. Z. mirties A. Z. liko gyventi tame name ir nuolat gyvena, kuris priklausė jo mamai. Kauno miesto notarės V. T. 2010-03-01 raštas Nr. S-11/2010 patvirtina, jog po K. Z. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 10). Teismas konstatuoja, jog mirus K. Z., jos palikimą faktiškai priėmė ir jį valdė testamentinis įpėdinis, sūnus A. Z.. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: mirties liudijimas (b. l. 7), testamentas (b.l. 34), nekilnojamojo turto kadastro ir registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 12-13); pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 14), pažyma apie asmens duomenis (b.l. 41), pažyma apie darbo užmokestį (b.l. 42), taip pat pareiškėjos atstovų ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, kadangi A. Z. perėmė ir pradėjo valdyti velionės mamos turtą – gyvenamąjį namą, bei jo priklausinius esančius Kalkinės g. 31, likdamas po mamos mirties juose gyventi, naudodamais mirusios mamos likusiais daiktais, t.y. priėmė K. Z. palikimą pradėdamas jos likusį turtą faktiškai valdyti.
Palikimo priėmimo fakto nustatymas suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. Z. po mamos K. Z. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą.
Dėl pareiškėjos I. Z. patikslinto pareiškimo
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai bylojantys apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką, šis terminas taikomas ir šeštos eilės įpėdiniams (AT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
Vadovaujantis LR CK 5.11.2 d., antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Pagal LR CPK 5.2 str. pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Pareiškėja I. Z. prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kuris atsirado po jos močiutės K. Z. a.k(duomenys neskelbtini) mirties, palikimo nepriėmus jos tėvui A. Z., a.k(duomenys neskelbtini) Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. Z. yra mirusios K. Z. testamentinis įpėdinis, jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mamos testamentu paliktą palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir teismui sprendimu nustačius juridinį faktą, kad A. Z. po savo mamos K. Z. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, pareiškėjos I. Z. prašymo dėl termino atnaujinimo tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, esant testamentiniam įpėdiniui A. Z.. Vadovaujantis LR CPK 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi termino atnaujinimas pareiškėjai nesukels teisių pasekmių, kadangi pareiškėja būtų paveldėtoja pagal įstatymą, o pagal įstatymą paveldima kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu, o šiuo atveju yra testamentas surašytas A. Z., jis mamos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl patikslintas pareiškimas atmestinas (LR CPK 444 str. 1 d. LR CK 5.2 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. Z. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo atmesti.
Suinteresuoto asmens A. Z. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė mamos K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2009-03-24 palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,12 Lt (dvidešimt penkis Lt 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.