Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), el. paštas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., mušdamas savo šeimos narius, sukėlė jiems fizinį skausmą:

jis 2025 m. liepos 3 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė savo broliui D. K. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, nenustatytą kiekį kartų spyrė jam į galvą ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu savo motinai D. K. į galvą, taip sukeldamas D. K. ir D. K. fizinį skausmą.

Be to, jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį:

jis 2025 m. liepos 3 d., apie 14.57 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone tyčia įžūliu elgesiu dėl chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą aplink esantiems asmenims – kaimynams V. J. ir R. J., kirviu išdaužė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkono langą bei apgadino balkono pertvarą, taip sukeldamas kaimynų išgąstį bei padarydamas nukentėjusiajai V. J. bei R. J. 220 Eur turtinę žalą.

Iš įtariamojo D. K. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, padarytą 220 Eur turtinę žalą kaimynams pažada atlyginti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Iš 2025 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad reaguojant į pranešimą ROIK:0125000377769 adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2025 m. liepos 3 d., apie 13.00 val., D. K. žodinio konflikto su broliu D. K. metu sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, kelis kartus spyrė į galvą. Taip pat D. K. ranka du kartus trenkė savo mamai D. K. į dešinįjį skruostikaulį. Tokiais savo veiksmais D. K. sukėlė fizinį skausmą savo mamai D. K. bei savo broliui D. K..

Iš 2025 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. atsisakė duoti parodymus prieš savo artimąjį brolį D. K..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji ir jos sūnus D. K. ir D. K. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini)a. 2025 m. liepos 3 d. D. ir D. namuose vartojo alkoholį. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad D. lauke vaikšto su dideliu buteliu alaus, o D. tuo metu nuėjo miegoti. Grįžęs iš lauko, D. pradėjo žadinti D., norėjo toliau su juo vartoti alkoholį. Kadangi D. sakė, jog nori miego, jie tarpusavyje pradėjo muštis; ji matė, kaip D., užgriuvęs ant D., jį trankė rankos kumščiais į įvairias kūno vietas, sudavė daug smūgių. Ji bandė sūnus išskirti ir tada D. jai trenkė kumščiu tris kartus į galvą. Po to D. išsilaisvino iš D. rankų ir pabėgo iš buto, o ji irgi išėjo į lauką ir netoliese esančiame parkelyje pamatė D., kurio veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Abu nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir toliau laiką leido parke; D. sakė, kad policijos ir greitosios jam nereikia. Po kiek laiko D. paskambino iš policijos ir paprašė grįžti namo. Grįžę jie sužinojo, kad D. išdaužė kaimynų langą, turėjo kirvį, peilį, buvo paleidęs dujas. D. dažnai elgiasi neadekvačiai, kalba nebūtus dalykus, turi priklausomybę alkoholiui, o gal ir narkotikams. Ji dėl šio įvykio į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo med. ekspertus vykti atsisako, civilinio ieškinio nereikš, tyrimo nepageidauja, tačiau norėtų, jog D. namo negrįžtų, kadangi jis yra neprognozuojamas ir ji jo bijo.

Iš 2025 m. liepos 3 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad apžiūrint D. K., jo kaktos srityje buvo matomas patinimas, guzas ir kraujosruva, po kaire akimi kraujosruva, po nosimi sukrešėjęs raudonos spalvos skystis, galimai, kraujas.

Iš 2025 m. liepos 3 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad apžiūrint D. K., ant jos sužalojimų nepastebėta.

Iš 2025 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kuriems kieme esantis asmuo nurodo į asmenį – D. K., kuris žiūri pro buto, esančio pirmame aukšte, atidarytą langą. Policijos pareigūnas nurodo atidaryti buto duris, D. K. kalba nesuprantamai, nerišliai. Policijos pareigūnai nuėję į laiptinę reikalauja D. K. atidaryti buto duris, į duris nukreipia elektros impulsų prietaisą; D. K. pro langą prašo paskambinti jo motinai, pareigūnei diktuoja telefono numerį. Atvykus PGT, buto durys yra išlaužiamos ir, panaudojus elektros impulsų prietaisą, D. K. surakinamas antrankiais, išvedamas iš buto. Policijos pareigūnai, pajutę dujų kvapą, pradeda gyventojų evakuaciją; PGT darbuotojas užsuka dujų vamzdį. Policijos pareigūnui paklausus D. K., kodėl jis atsuko dujas ir ką vartojo, D. K. nurodo, jog dujų neatsuko, tačiau dujų kvapą bute jautė, vartojo alkoholį. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai bendrauja su D. K. ir D. K.. Ant D. K. veido matomi sužalojimai, nurodo, kad jį mušė brolis, tačiau pretenzijų dėl to broliui nereiškia; D. K. nustatomas 2,33 promilių neblaivumas. Bute D. K. policijos pareigūnei nurodo kurioje vietoje buvo mušamas jis ir mama. D. K., pareigūnams parodžius kirvį ir peilį, nurodo, jog jie priklauso jai; patvirtino, kad D. K. jai trenkė.

Iš 2025 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 95TPK-208 nustatyta, jog D. K. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis D. K., smurtaudamas prieš savo šeimos narius – brolį D. K. ir mamą D. K., sukėlė jiems fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Iš 2025 m. liepos 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, jog nukentėjusioji V. J. nurodė, kad 2025 m. liepos 3 d., apie 14.57 val., jai ir jos vyrui R. J., būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas kirviu išdaužė jos bute esančio balkono langą bei apgadino balkono pertvarą, tai padarė tyčia, įžūliu elgesiu iš chuliganiškų paskatų bei rodydamas nepagarbą jiems.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2025 m. liepos 3 d., apie 14 val., su sutuoktiniu R. J. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo didelį bildesį; iškart suprato, kad triukšmas sklinda iš 37 buto. Kadangi triukšmas sklido iš balkono, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad balkone nuo daužymo juda balkono sienos apdaila, po kuria yra pertvara, kuri riboja jų balkoną nuo 37 buto balkono. Girdėjo, kaip vyriškis šaukia kažką panašaus į „demonai“. Išsigandusi iškart liepė vyrui iškviesti policiją ir pati liko balkone, kiek vėliau išsitraukė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti; pamatė, kad atsidaro kaimyno langas, jis užsimojo kirviu ir juo daužė į jos balkono langą, kuris išdužo. Taip pat nuo smūgių buvo apgadinta balkono sienos apdaila. Išsigandusi pabėgo iš balkono pas vyrą. Vyras jai pasakė, kad tas pats kaimynas dabar mėto daiktus ir bando išdaužti jų buto langus; kaimynas metė stiklainius, indus bei keptuvę. Dėl šio įvykio ji ir jos vyras labai išsigando, patyrė didžiulį stresą, baiminasi dėl savo vaikų bei ateities.

Iš 2025 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2025 m. liepos 3 d., dirbant kartu su vyr. patrule A. Ž. šaukiniu L1102, 15.03 val. iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė, kad vyras per langą metė į kitos laiptinės butą kirvį, išdaužė langą. 15.06 val. atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad pro buto langą pirmame aukšte išlindęs vyras, ant kurio veido matėsi raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Vyras buvo agresyvus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo aplink esančius žmones, policijos pareigūnus. Bandant bendrauti su vyru, šis elgėsi akivaizdžiai neadekvačiai, kėlė balsą. Pareikalavus atidaryti duris, kadangi gautas pranešimas dėl jo neadekvataus elgesio – mesto kirvio bei sukelto pavojaus kaimynams, šis pasakė „eikit (necenzūrinis žodis), durų nedarysiu, jei tik įeisit visus išžudysiu, nes turiu kirvį“. Kartu su kolegų ekipažu būnant prie 37 buto durų, bendraujant su vyru, šis kelis kartus buvo įspėtas nutraukti tokius savo veiksmus, atidaryti duris, bendradarbiauti su pareigūnais, tačiau jis vis kartodavo tą pačią frazę, jog išžudys, jei tik įeis, vis trenkdamas į duris. Vėliau vyras vėl nuėjo prie lango, kolegės bendravo su juo, bandydamos nukreipti dėmesį. Tuo metu jis pranešė OVS budėtojams, kad reikalinga PGT pagalba priverstinai atidaryti duris. Atvykus PGT, vyras buvo kalbinamas per langą kolegių, o tuo metu PGT išlaužę buto duris, įleido juos į vidų. Vyras bute buvo vienas; jis priešinosi sulaikomas, todėl panaudota spec. priemonė Taser, vyras buvo surakintas ir nuvestas į tarnybinę transporto priemonę. Į įvykio vietą atvyko GMP brigada, kuri nuvežė asmenį į Psichiatrinę ligoninę. Po apžiūros D. K. pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę.

Iš 2025 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėtas liudytojos V. J. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip buto langas prasidaro iki pat galo, atsiremia į namo sieną, o per jį persisvėręs D. K., laikydamas dešinėje rankoje kirvį, trenkia juo į V. J. balkono langą ir jį išdaužia, pabyra stiklo šukės.

Iš 2025 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kuriems kieme esantis asmuo nurodo į asmenį – D. K., kuris žiūri pro buto, esančio pirmame aukšte, atidarytą langą. Policijos pareigūnas nurodo atidaryti buto duris, D. K. kalba nesuprantamai, nerišliai. Policijos pareigūnai nuėję į laiptinę reikalauja D. K. atidaryti buto duris, į duris nukreipia elektros impulsų prietaisą; D. K. pro langą prašo paskambinti jo motinai, pareigūnei diktuoja telefono numerį. Atvykus PGT, buto durys yra išlaužiamos ir, panaudojus elektros impulsų prietaisą, D. K. yra surakinamas antrankiais, išvedamas iš buto. Policijos pareigūnai pajutę dujų kvapą pradeda gyventojų evakuaciją; PGT darbuotojas užsuka dujų vamzdį. Policijos pareigūnui paklausus D. K. kodėl jis atsuko dujas ir ką vartojo, D. K. nurodo, jog dujų neatsuko, tačiau dujų kvapą bute jautė, vartojo alkoholį. Kieme buvusi V. J. policijos pareigūnams parodo vaizdo įrašą telefone, kaip D. K. sudaužo balkono lango stiklą. Policijos pareigūnai apžiūrėję pievą randa kirvį; prie 41-ojo buto randa peilį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą: kaltinamojo visišką kaltės prisipažinimą, nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolus bei kitą bylos rašytinę medžiagą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. K., įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą sau ir aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai nepriimtini moralės požiūriu, kad tokiu elgesiu jis demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, ir aplinkai, numatė, jog dėl to gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narius – brolį ir mamą, ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į viešąją tvarką. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. K. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. buvo gydomas abstinencijų gydymo skyriuje, jam nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, potrauminis sindromas, organinis emocinio labilumo sutrikimas. Teismas, įvertinęs padarytas nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje BK 63 straipsnio 1, 4, dalyse nustatyta tvarka.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su D. K. ir D. K.;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su D. K. ir D. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei lankytis adresu (duomenys neskelbtini)ir bendrauti su D. K. ir D. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 3 d. 15.54 val. iki 2025 m. liepos 4 d. 16.04 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginti trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – metalinį kirvį, peilį, biologinio tyrimo pėdsaką, stiklo šukes, saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje Klaipėdos AVPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.