Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui D. N., bendrosios nuosavybės dalyviui A. N., antstolių R. A. ir D. P. kontorai dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkui D. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. N. priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinės A. N. esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

4. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

5. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

6. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0066/22/01315 pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1715-951/2021 dėl skolos išieškojimo; Nr. 0066/22/01819 pagal VMI 2022 m. lapkričio 16 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-113640 dėl skolos išieškojimo; Nr. 0066/23/01744 pagal VMI 2023 m. spalio 11 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-197851 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. N. kreditorės VMI naudai.

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Pareiškime yra nurodoma, kad antstolė nustatė, jog skolininkas neturi jokio registruoto turto, į ką galima būtų nukeipti išieškojimą, pajamų negauna arba jų neužtenka skolai padengti, todėl iš jo asmeninio turto išieškoti nėra galimybės. 2025 m. sausio 29 d. antstolė D. P. areštavo skolininko ir jo sutuoktinės pinigines lėšas ir 2025 m. sausio 29 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

9. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO išrašą apie asmens darbovietę nustatė, kad skolininkas D. N. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, į kurias antstolė gali nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Duomenų apie tai, kad skolininkas neturi jokio asmeninio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, byloje nėra. Todėl, neturint žinių, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, išieškojimas pagal skolininko D. N. prievoles išieškotojai VMI negali būti nukreipiamas į dalį jo sutuoktinės A. N. turto.

10. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad skolininkas D. N. dirba ir gauna pastovias pajamas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, neturint duomenų, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, spręstina, jog nustatyti, kad skolininkui D. N. priklauso ½ jo sutuoktinės A. N. turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.