- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- PK-6-962/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-3-00021-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kategorijos
nukentėjusiajam S. S., jo atstovei advokatei M. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Strielčių lentpjūvė“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
nukentėjusysis S. S. privataus kaltinimo tvarka kaltino A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. padarymu, o būtent tuo, jog 2014 m. liepos 3 d., apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), A. K., pareikalavęs, kad S. S. išeitų iš žemės sklypo, kur pastarasis buvo atvykęs pakviestas matininkės dėl žemės sklypo ribų suderinimo, įžeidinėdamas S. S. kitų asmenų akivaizdoje, pavadino jį vagimi, apgaviku, žuliku, apkaltino apgavinėjant žmones, taip įžeisdamas jo garbę ir orumą. Be to S. S. kaltino A. K. tuo, jog A. K., 2014 m. liepos 3 d., apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia stūmė S. S. ir prispaudė prie garažo vartų, taip laikydamas koja tris kartus spyrė S. S. į kairės kojos kelį, o pavykus ištrūkti ir S. S. bandant pabėgti, jį griebė už marškinių, perplėšdamas juos bei po apačia buvusią maikę, dėl suduotų smūgių padarydamas odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairio kelio sąnario srityje bei kairio kelio sąnario sumušimą, kas sukėlė S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. S. S., kaip civilinis ieškovas, reiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 2027,34 Eur sumai, 150,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 3 d., apie 18 val. buvo susitarę su žemėtvarkininke D. G. susitikti patikslinti sklypo, kurį norėjo įsigyti ir kuris ribojasi su A. A. sklypu ir kitais jo sklypais, ribas. Apie 18 val. paskambinus D. G., jis atvažiavo dviračiu. Važiuojant pamatė stovinčius S. S., J. ir V. A., D. G. ir A. Ž.. D. G. pasakė, kad prieš tai matavo kitą sklypą, S. S. su viskuo sutiko bei pasirašė aktus. Jo įmonės teritorija susideda iš daug sklypų, tačiau sklypas, kuriame buvo vykdomi matavimai, su S. S. sklypu nesiriboja, su jo sklypu jis neturėjo jokio ryšio, matuojant jo sklypą S. S. nebuvo kviestas. Nei vienam iš A. taip pat nereikėjo ateiti, kadangi nei vienas su matuojamu sklypu nebuvo susijęs, ar jie išsipirkę žemę šalia garažų, nežino. Dviračiu privažiavus arčiau S. S., buvo matyti pastarojo neapykanta jo atžvilgiu, su A. pradėjo iš jo šaipytis, juoktis, vadinti cirkininku ir gėjumi, A. tik juokėsi. Nulipęs nuo dviračio, apie 5 – 7 kartus paprašė S. S. išeiti, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Kaip įmonės direktorius jis turi išprašyti iš įmonės teritorijos visus pašalinius asmenis, užtikrinat jų pačių saugumą, to reikalauja ir darbo saugos taisyklės ir priešgaisrinė sauga. Paprašė išeiti tik S. S., kitų asmenų neprašė išeiti, kadangi jie jo neužgauliojo, o be to buvo jų garažai. S. S. į jo prašymus nereagavo, tuomet nesukeldamas jam fizinio skausmo, norėdamas jį išvesti, paėmė S. S. už parankės, tačiau šis jam alkūne kirto į krūtinę, dėl ko jam užėmė kvapą ir jis susilenkė. Po to S. S. atsisukęs pradėjo jį spardyti abiem kojomis į jo kojas, spyrė į kelią, šlaunis, o baigęs spardyti, kirto rankomis. Jis nuo smūgių dengėsi, bandė nuo savęs nukreipti, tačiau keletą smūgių gavo į veidą, jam pataikė ir į petį, krūtinę, šoną. Vėliau S. S. pasiėmęs pagalį juo užsimojo, tačiau jam pasakius jį mesti, pagalį palaikė ir numetęs nepatenkintas išėjo. Nesutinka, kad S. S. prie garažo pastūmė, viskas vyko prie pat garažo, S. S. aplink šokinėjo, jį spardė kojomis ir daužė rankomis, todėl galėjo pats atsitrenkęs susižaloti. Prie garažo jo neprispaudė, nespyrė ir nieko kito nedarė, S. S. nebandė nuo jo pabėgti, pats puolė muštis, o jis tik gynėsi. Už marškinių S. S. negriebė ir jų nesuplėšė. Kelio sumušimas S. S. negalėjo būti padarytas, spardė jis pats ir galėjo susižaloti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Po įvykio į šeimos gydytoją nesikreipė, įvykio metu patyrė fizinį skausmą, apie savaitę nėjo į darbą, buvo gėda rodytis darbe su mėlynėmis. Kartu su S. S. į jo sklypą buvo atėję V. ir J. A., A. A. atvyko vėliau, po pusvalandžio. Įvykis lauke vyko prie garažo, nebuvo jokio triukšmo, jo metu apie 6 – 8 m. atstumu buvo M. S., 5 – 7 m. atstumu E. L., apie 5 – 12 m. atstumu S. J., apie 3 – 5 m. atstumu G. K., J. ir V. A., apie 20 – 30 m. A. Š., 20 – 30 m. T. K., apie 10 – 15 m. nuo jo G. su Ž.. Su S. S. turėjo konfliktų dėl sklypo, ginčas buvo išspręstas teisme.
Kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjama šiais įrodymais:
nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. apie 18:20 val., (duomenys neskelbtini), prie A. A. priklausančio garažo, kur buvo ir A. K. garažai, prieš savaitę iki įvykio telefonu buvo iškviestas D. G., kadangi buvo matuojami privatūs sklypai, kurie ribojasi su jam priklausančiu mišku. D. G. sakė, kad bus matuojamas A. K. sklypas ir kad jis privalo atvykti. Jam atvykus, A. K. dar nebuvo, atvyko, kai jis jau buvo pasirašęs ant dviejų ribų suderinimo aktų, kuriuos pasirašyti davė D. G.. Nei pykčio, nei neapykantos nebuvo, notaro patvirtintame rašte buvo parašyta, kad jis ir K. nei dabar, nei ateityje jokių pretenzijų vienas kitam neturės. Sklypų ribos buvo suderintos, su tuo sutiko, dabartinės ribos atitiko jo ir K. interesus. Prie automobilio pasirašius suderinimo aktus, ėjo pažiūrėti, ar nebuvo perkeltos sklypų ribos. A. K. atvažiavo su triračiu, pamatęs jį, A. K. pradėjo rėkti, jį vyti, vadindamas vagimi, žuliku, žmonių apgaviku, klausė ką čia veikia. Pasakius, kad buvo iškviestas D. G., A. K. agresyviu tonu liepė jam dingti iš sklypo, o pasakius, kad yra pakviestas, po šių žodžių jį griebė. A. K. ištiesė rankas, jis jam taip pat sugriebė už rankų ir jie susiėmė. Taip laikydamas traukėsi link A. garažo durų, į kurias atsirėmė ir tuomet jam A. K. 3-4 kartus įspyrė į kairės kojos kelią, dėl ko pajuto skausmą. Ištrūkęs ėjo link automobilio, bet A. K. vėl jį puolė. A. K. jį puolė tris kartus, puolant ketvirtą kartą, kai tarp jų buvo apie 5 metrai atstumas, jis norėdamas apsiginti pasiėmė pagalį, jeigu A. K. būtų puolęs, jis būtų gynęsis. Numetęs pagalį nuėjo prie automobilio, kartu su juo ėjo ir D. G., jis paprašė grąžinti aktus, kad galėtų nubraukti savo parašą, D. G. paprašė jo nurimti. Nuėjus prie automobilio, D. G. uždarė savo automobilio duris, jis truputį aprimęs, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. A. K. jis nespyrė, visą laiką, kai jį puolė A. K., traukėsi link savo automobilio. A. K. supykęs, kad jo neįveikia, griebė jam už marškinių ir juos suplėšė. Prieš A. K. smurto nenaudojo, jam nespyrė nei keliu, nei pėda, alkūne taip pat netrenkė, už parankės A. K. jo nevedė, jis iškarto jį griebė. A. K. sužalojimai buvo dėl to, kad trynėsi į garažą ir sau įspyrė į kelią, buvo 3 – 4 smūgiai. Neturtinę žalą vertina 2027 Eur, kadangi patyrė stresą, pažeminimą, susijaudinimą, turtinę žalą sudaro suplėšyti marškiniai, maikė, vaistai, įtvarai, ekspertizės išlaidos. Kelio įtvaras buvo reikalingas dėl to, kad jam įspyrė, o beveik prieš metus laiko iki įvykio ją buvo pasitempęs. Po įvykio šeštadienį kreipėsi pas gydytoją R., kuri nustatė sužalojimus, išrašė raminančius vaistus ir vaistus žaizdoms tepti, vėliau kreipėsi pas gydytoją B., ji nustatė tuos pačius sužalojimus ir rekomendavo pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, Alytuje atliko magnetinio rezonanso tyrimą, prieš tai liepos 8 d. kreipėsi pas teismo ekspertus dėl ekspertizės. Konfliktą su A. K. matė J. ir V. A., Ž., D. G., K.. Pasibaigus konfliktui iš briketų sandėlio išėjo G. ar T. K., darbuotojai paties įvykio nematė, Ž. su G. buvo už 10 m., A. buvo 4 – 5 m. nuo jų su A. K..
Liudytoja D. G. parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. pavakaryje buvo vykdomi ženklinimo darbai. Vienas žemės sklypas buvo suformuotas prie garažų statinių, kiti sklypai nuosavybės teise priklausė A. K.. Ji atliko matavimus, kvietė asmenis, kurie turėjo dalyvauti ženklinant sklypus. Kadastro ženklinimo taisyklės numato, kad kviečiami esami ir būsimi žemės sklypo savininkai. Į A. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimą buvo kviestas S. S., nurodytas atvykimo laikas. Kitas sklypas buvo valstybės žemė, sklypai buvo vienoje teritorijoje, buvo ženklinami vienas po kito. S. S. pirmiau buvo kviestas prie privataus žemės sklypo, ji atvykusi turėjo paženklinimo aktus ir S. S. juose pasirašė. Tuomet paskambinus A. K. pasakė, kad gali atlikti kito sklypo, esančio valstybės žemėje matavimo darbus. Sklypas buvo prie A. A. ir A. K. garažų. Iškvietus A. K., S. S. nebuvo reikalingas, kadangi sklypas nesiribojo su jo žeme, tačiau jis liko. A. K. atvažiavo prie sklypo ir pamatęs S. S. visiems girdint paklausė, ką veikia S. S., įžeidžiančių žodžių negirdėjo, po to paprašė S. S. išeiti iš teritorijos. Toliau vyko žodinis konfliktas, abu kalbėjo pakeltu tonu. Apie fizinį smurtą nieko nežino, girdėjo, kad vyksta muštynės, bet ji neatsisuko, stengėsi nesikišti, nenorėdama būti subjektyvi, kadangi abu pažįsta. Konfliktas kol visi išsiskirstė, galėjo užtrukti apie 10 – 15 min. S. S. paprašė atiduoti aktus, ji paprašė jo nesikarščiuoti. Ženklinimo aktai buvo jos automobilyje, todėl ėjo iki automobilio, kad S. S. jų nepasiimtų ir nesuplėšytų. Išsiaiškinus dėl aktų, sugrįžo atgal. Matėsi, kad A. K. buvo apspardytas, o S. S. marškiniai atsegti, kad būtų suplėšyti, nepastebėjo, maikės nematė.
Liudytoja A. Ž. parodė, kad A. K. ir S. S. matė tik po konflikto, A. K. buvo ištepliotos kelnės, o S. S. prasegti marškiniai. Konfliktas buvo 2014 m. liepos mėn., po 17 val., ji buvo atvykusi su D. G., į kokius sklypus, negali nurodyti, vyko pasimokyti. Matė ten atvykusį S. S., A. K., A.. Konflikto metu ji buvau prie automobilio, paties konflikto nematė ir negirdėjo, pamatė tik jau ateinančius link D. G. automobilio.
Liudytojas T. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių prekyba“, įmonė yra UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorijoje. Įmonės teritorijoje pašaliniams asmenims negalima vaikščioti, jie yra išprašomi iš lentpjūvės teritorijos. Tikslios datos neatsimena, tai galėtų būti 2014 m. liepos mėnuo, ketvirtadienio ar penktadienio darbo pabaigoje ėjo kiemu link M. S., kuris buvo prie briketų cecho, perduoti dokumentus. Eidamas kalbėjo telefonu, kai išgirdo riksmus, atsisukęs pamatė, kad A. K. paėmęs už rankos veda S. S., kuris pasimuistė ir alkūne kirto A. K., apie 4 kartus spyrė kojomis. Nematė, kad A. K. būtų stūmęs S. S.. Po to S. S. paėmė A. K. už rankų, jis tuo metu išsprūdo ir S. S. atsirėmė į garažą. Toliau S. S. smūgiavo kumščiais A. K. į krūtinę, kiek kartų kirto rankomis, tiksliai negali pasakyti. S. S. pasiėmė pagalį ir tuo metu jis norėjo eiti ginti A. K., tačiau S. S. pagaliu nekirto, jį numetęs nuėjo. Ką tiksliai A. K. sakė S. S. negali pasakyti, nes tuo metu kalbėjo telefonu ir negirdėjo, nuo jų buvo apie 15 – 20 metrų atstumu. Įvykio metu buvo daugiau žmonių. Įvykio metu darbas lentpjūvėje buvo sustojęs, naktinė pamaina taip pat nedirbo tiek, kiek reikia, ryte buvo padaryta apie 30 proc. mažiau produkcijos. Į darbą A. K. grįžo po savaitgalio, antradienį ar trečiadienį. A. K. kreipėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, kokius, nežino.
Liudytojas M. S. parodė, kad 5 metus dirba UAB „ Strielčių lentpjūvė“, sunkvežimio vairuotoju. Pašaliniams draudžiama lankytis lentpjūvės teritorijoje, yra pastatyti ženklai. Įvykis buvo UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorijoje įvyko 2014 m. liepos 3 – 4 dienos vakare, apie 18 val., grįžo pasikrauti automobilio, krovimo metu pamatė, kad atvyko A. K.. S. S. nepažįsta, jį žino iš kitų žmonių. A. K. pasakė S. S., kad tai ne jo teritorija, kelis kartus prašė išeiti, o kada S. S. prašymui nepakluso, paprašė griežčiau ir paėmęs už parankės, norėjo jį išvesti. S. S. grubiai su alkūne atsistūmė, gal paties smūgio ir nebuvo. Įvykus konfliktui, S. S. smūgiavo ranka A. K., mano, kad smūgiavo kumščiu į veidą, kiek matė, pataikė gal vieną kartą. Kadangi krovėsi automobilį, jis galėjo matyti ne visus smūgius ir visko nestebėjo. Matė, kad A. K. buvo trenkta į veido sritį, kadangi matė, kai A. K. atsilošė ir atsitraukė. Matė, kai S. S. spardė kojomis, kiek kartų spyrė, ar smūgiai buvo suduoti, negali pasakyti. A. K. dengėsi nuo tų smūgių. Nematė, kad A. K. suduotų smūgius S. S., nematė suplėšytų jo marškinių. Jis viso įvykio nestebėjo, incidentas buvo apie 2 – 3 minutes, įvykio metu buvo daugiau žmonių, į muštynes niekas nesikišo, jis dirbo savo darbą, esant būtinybei, būtų įsikišęs.
Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba UAB „Strielčių lentpjūvė“ vairuotoju. Konfliktas įvyko 2014 m. liepos 3 d. apie 18 val., jis grįžo su sunkvežimiu išsikrauti, buvo užlipęs ant automobilio. Konflikto pradžios nematė, matė tik prie garažo durų stovinčius A. K. ir S. S., pastarasis laikė užsimojęs pagalį, o vėliau jį numetė. Įvykio metu buvo daugiau žmonių, t.y. M. S., E., S., T. ir kt., A. buvo dviese, jų vardų nežino, buvo atvykę geodezininkės.
Liudytojas M. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių prekyba“ meistru. 2014 m. liepos 3 d. buvo likęs po darbo susitvarkyti nepabaigtus dienos darbus. Apie 18:30 val. į administracinį pastatą įėjo A. K. su sūnumi T. K., buvo matyti, kad A. K. išteptos iki juosmens kelnės, ant jų matėsi batų protektorius, išplaikstyti marškiniai, viena pusė veido buvo raudona ir šiek tiek patinusi. Paklausus kas atsitiko, papasakojo, kad jį „Strielčių lentpjūvės“ teritorijoje užpuolė S. S., kurio paprašius išeiti iš teritorijos, S. S. nesutiko ir A. K. sumušė. Pašaliniams asmenims įmonės teritorijoje draudžiama lankytis, yra priimti ir patvirtinti įsakymai. Klientams yra įėjimas ir nuorodos, jie ateina tiesiai pas jį ir jis suteikia informaciją, jei yra būtinybė, išeina kartu su juo, klientai po 17 val. nepriimami. S. S. jokios produkcijos nebuvo užsisakęs. Tą vakarą, po įvykio buvo nuėjęs į briketų cechą, pamaina efektyviai nedirbo, įvykis paveikė vidaus darbą. Darbininkai juokdavosi, kai pavesdavo atlikti tam tikrus darbus, atsakydavo, kad pakvies S. S. ir jis papurtys.
Liudytojas E. L. parodė, kad dirba UAB „Strielčių lentpjūvė“ traktorininku, A. K. yra direktorius. Įvykis įvyko 2014 m. liepos mėn., apie 18 – 19 val. Tuo metu dirbo su traktoriumi ir pastebėjo, kad tarp S. S. ir A. K. įvyko susistumdymas, S. S. A. K. laikė už rankų, kuris ištrūko iš jo ir S. S. atsitrenkė į medines garažo duris. S. S. mosikavosi rankomis, smūgių, kad spardytų kojomis, nematė. Vėliau matė S. S. su pagaliu. Po įvykio kalbėjo su A. K. ir matė jį paraudusiu veidu bei ištepliotomis kelnėmis, kurios buvo šviesiai mėlynos spalvos. Darbininkai aptarinėjo šį įvykį, apie 15 minučių aptarinėjo poilsio kambaryje, įrengimai buvo išjungti.
Liudytojas S. J. parodė, kad dirba UAB „Strielčių lentpjūvė“, operatoriumi. Įvykis įvyko 2014 metais liepos mėn., apie 18 val. Tuo metu jis dirbo, ėjo į kitą patalpą ir praeidamas lauke matė stovinčius A. K. ir S. S.. Incidentas vyko apie 10 m. nuo jo, S. S. konfliktavo, rėkavo, lenkėsi pasiimti pagalį. Po įvykio atėjusį į cechą matė A. K., jo buvo purvinos kelnės ir raudonas veidas. Mano, kad A. K. buvo spirta, todėl buvo purvinos kelnės. Darbuotojai po įvykio nedirbo, apie įvykius kalbėjo ilgai, ir dabar apie tai kalba.
Liudytojas G. K. parodė, kad dirba UAB „Strielčių lentpjūvė“, mechaniku, A. K. jo direktorius. Įvykis įvyko 2014 m. liepos mėn., vakare, jis buvo garaže, apžiūrinėjo briketus ir išgirdo žodžius „išeik iš čia“. Išėjęs iš garažo pamatė A. K. ir S. S. ir kaip A. K. paėmė S. S. už parankės ir norėjo išvesti iš teritorijos. Tuo metu S. S. trenkė alkūne, stengiantis ištrūkti iš parankės ir A. K. suklupo, mano, kad jam pataikė iš alkūnės į pilvą. Jis buvo apie 2 – 3 metrai nuo jų ir žiūrėjo, paskui S. S. pradėjo spardyti kojomis A. K., spyrė 3 – 5 kartus į kojas, mosikavo rankomis. Rankomis A. K. taip pat pataikė 2 – 5 kartus, kur pataikė, nurodyti negali. S. S. šaukė, rėkė, mosikavosi, bandė paimti direktorių už pečių, direktoriui bandant išsilaisvinti, S. S. rankos nuslydo ir jis atsitrenkė į garažo duris. Šalia gulėjo pagalys, tuomet S. S. jį pasiėmęs užsimojo. A. K. pasakė „tu tik pabandyk“, tada S. S. numetė pagalį ir nuėjo rėkaudamas bei mosikuodamasis rankomis. Po įvykio darbas buvo sustojęs, vieni darbuotojai buvo garaže susibūrę, kiti kitose vietose ir aptarinėjo įvykį ir iki šiol aptarinėjama, buvo darbuotojų, kurie džiaugėsi, kad A. K. sumuštas. Įvykis vyko „Strielčių lentpjūvės“ teritorijoje. A. K. nebuvo prirėmęs ar stūmęs į garažą S. S..
Liudytoja J. J. parodė, kad A. K. ir S. S. pažįsta, atliko apklausas ir tyrimą. Pradžioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet prokurorės nutrauktas, labiau buvo akcentuota į sveikatos sutrikdymą. Tuomet prokurorės nutarimas buvo panaikintas ir vyriausiojo prokuroro nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą, atliktos papildomos visų išvardintų liudytojų apklausos ir užduoti klausimai, kurie buvo nurodyti rašytiniuose nurodymuose, konkrečiai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl pasipiktinimo, todėl ikiteisminio tyrimo metu atliktos kelios apklausos tų pačių žmonių. Antrose apklausose liudytojų parodymai buvo nuoširdūs ir sąžiningi, apklausinėdama antrą kartą akcentavo į viešąją tvarką, tiksliai neatsimena ką konkrečiai užduodant klausimus kiekvienas liudytojas atsakė. Ji surinko visus duomenis ir atidavė prokurorui.
Liudytojas J. A. parodė, kad įvykio datos tiksliai neatsimena, buvo ketvirtadienis. D. G. apie 18 val. kvietė dėl sklypo matavimo, pirma atvyko S. S., po to D. G., matavimams nevykstant, D. G. davė pažiūrėti sklypo, kurį ruošėsi matuoti, planą, S. S. davė pasirašyti aktus. Pažiūrėjus planus, D. G. pasiūlė pakviesti A. K., kadangi sklypai ribojasi. Atvykęs A. K. pamatė S. S. ir pradėjo rėkti „dink iš čia, ko tau čia reikia“, privažiavęs nulipo nuo dviračio puolė ir prirėmė S. S. prie jo tėvo garažo durų, už kur suėmė, neatsimena. S. S. stengėsi išsilaisvinti, po kiek laiko jis išsilaisvino. Tačiau A. K. vėl bandė jį pulti, S. S. vengė konflikto. Smūgių nematė, tik matė, kaip S. S. norėdamas išsilaisvinti, kirto A. K. per rankas. Nematė, ar A. K. sudavė smūgius S. S., ar jam būtų spyręs. Nuo įvykio vietos buvo apie 4 – 5 metrai. S. S. A. K. neįžeidinėjo. Išsilaisvinęs iš A. K., S. S. traukėsi link savo automobilio, daugiau veiksmų S. S. neatliko. Nepastebėjo, kad po įvykio S. S. marškiniai būtų suplėšyti, jį matė iš nugaros, ant nugaros nieko nesimatė. Ant A. K. sužalojimų nebuvo. S. S. ištrūkęs iš A. K. paėmė į rankas medinį pagalį, tam kad apsiginti, jeigu dar kartą pultų A. K.. Su pagaliu S. S. traukėsi link automobilio.
Liudytojas V. A. parodė, kad pažįsta S. S. ir A. K.. Su S. S. santykiai draugiški, su A. K. anksčiau yra buvęs konfliktas dėl sklypo. Įvykio dieną atvažiavo matuoti sklypo ribas, D. G. kvietimu pirmiausia atvyko jis su broliu J., paskui atvyko S. S. ir D. G., kuri sakė, kad reikia paskambinti ir A. K.. Iki atvykstant A. K. nevyko jokie matavimai, buvo pasirašomi dokumentai. A. K. atvykus ir pamačius S. S., A. K. pradėjo rėkti „ko tau čia reikia, dink iš čia, negaliu į tave žiūrėt“, ar vartojo necenzūrinius žodžius, nepamena. Nulipęs nuo dviračio A. K. puolė stumdytis, prirėmė S. S. prie durų, šis bandė išsilaisvinti, išvengti konflikto, tuomet ir sudavė smūgius A. K.. A. K. koja kelis kartus spyrė S. S., kiek kartų spyrė, negali pasakyti, viskas įvyko greitai. Ar rankomis smūgiai kuriam nors buvo suduoti, nepamena. A. K. koja spyrė S. S. į klubą, ar S. S. spyrė A. K. nematė, tik matėsi suplėšyta S. S. kairė marškinių pusė, buvo suplėšyta iš viršaus į apačią, ištrauktos sagos. Įvykio metu buvo jis, S. S., A. K., jo brolis, D. G. ir A. Ž., tėvas atvažiavo į konflikto pabaigą. Po incidento A. K. niekuo nesiskundė ir buvo iki pabaigos matavimų, jo rūbai buvo švarūs.
Liudytojas A. A. parodė, kad su S. S. santykiai normalūs, su A. K. turėjo konfliktų. Muštynių nematė, atvyko po konflikto, tik matė perplėštą S. S. marškinių šonų, plyšimas atrodė, kad buvo paimta už krūtinės ir plyšę iš viršaus į apačią, buvo suplėšyta marškinių kairė pusė, daugiau nieko nematė. Po įvykio A. K. matė, jis buvo susinervavęs, jo rankos drebėjo, ant kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. A. K. lyg buvo purvinos kelnės, o S. S. marškiniai sudraskyti. Kai atvyko, S. S. buvo prie savo automobilio, vėliau vyko matavimai, juose dalyvavo D. G., A. Ž., A. K. ir jis su vaikais. Matavimai vyko dar apie 30 min. A. K. visą laiką dalyvavo.
Ekspertas L. U. nurodė, kad vertinant išvadas yra tikimybė, kad padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam spardant kaltinamąjį. Sužalojimo mechanizmo, kada buvo padaryti, negali pasakyti, kadangi S. S. buvo apžiūrėtas medikų ir nubrozdinimas jau buvo pasidengęs granuliacijomis, tai yra šlapiuojantis sužeidimas. Negali konkrečiai pasakyti, ar galėjo sužalojimas būti padarytas atsirėmus į duris, neturėjo duomenų, kada sužalojimas buvo padarytas. Konstatavo faktą, koks yra sužalojimas, koks galėjo būti sužalojimo mechanizmas negali atsakyti, nežino, koks galėjo būti kontaktas. Išvadoje minimas nubrozdinimas, tai dažniausia būna veikiant kažkokiam nubraukimui, tai nėra poodinė kraujosruva. Ką gydytojai nurodė, kad pakinktyje melsvos dėmės, negali atsakyti. Per dvi savaites kraujosruva paprastai rezorbuojasi, ji per kelias dienas keičia spalvą, nubrozdinimo žymės gali likti po dviejų savaičių. Nukentėjusiajam gydytojų diagnozuoti susirgimai yra ne trauminio pobūdžio, yra lėtinis dalykas. Kada tiksliai padaryti sužalojimai nukentėjusiajam nėra galimybių nustatyti, kadangi tiriamojo žodžiais, trauma buvo 2014 m. liepos 3 d., pas jį atvyko 2014 m. liepos 8 d., gydytojų apžiūrėtas 2014 m. liepos 5 d., todėl neturi galimybės pasakyti, kad sužalojimas padarytas būtent 2014 m. liepos 3 dieną.
S. S. skundu privataus kaltinimo tvarka (b.l. 2-4, I tomas) nustatyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi S. S. prašydamas A. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnį ir 155 straipsnio 1 dalį, kadangi 2014 m. liepos 3 d. apie 18 val. UAB „Strielčių lentpjūvė“ A. K. viešai kitų akivaizdoje jį įžeidė, po to tyčia stūmė jį ir prispaudė prie garažo vartų, dėl ko pajuto didelį skausmą, laikydamas prispaustą, tris kartus spyrė į kairės kojos kelią, bandant pasprukti, jį griebė už marškinių, perplėšdamas juos ir maikę.
Specialisto išvada Nr. G619/14-(06) (b.l. 5-6, I tomas) nustatyta, kad S. S. odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje bei kairio kelio sąnario sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Fotonuotrauka (b.l. 83, I tomas) pažymėta, UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorija.
Specialisto išvada Nr. G616/14-(06) (b.l. 111-112, I tomas) nustatyta, kad A. K. padaryti odos nubrozdinimai dešiniajame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Žemės sklypų plane (b.l. 136 I tomas) pažymėto sklypo, priklausančio A. K., ribos.
Medicinos dokumentu/išrašu ( b.l. 149-150, I t.) nustatyta, kad S. S. siųstas traumatologo konsultacijai kelio sąnario skausmų.
Fotonuotrauka (b.l. 184, I tomas) nustatyta, kad A. K. rodo į vietą, kur jis stovėjo su S. S..
Žemės sklypų plane (b.l. 194, I tomas) pažymėtos sklypų, priklausančių A. K., S. S. ir valstybei, ribos.
Baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00644-14 duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu pagal BK 284 str. 1 d., buvo nutrauktas.
Dėl kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d.
BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju privatus kaltintojas prašė A. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., požymius. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 str. pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kurio 1 str. nustatyta pripažinti netekusiu galios 155 str. Iš to seka, kad veika, numatyta BK 155 str., yra dekriminalizuota ir už tokią veiką niekas negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl privataus kaltintojo nurodomu atveju nusikalstama veika, kuri skunde kvalifikuota pagal BK 155 str., yra nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), A. K. kaltė dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos negali būti svarstoma ir išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje turi būti priimamas jau vien tuo pagrindu, kad BK 155 straipsnyje, galiojusiame A. K. inkriminuojamos veikos padarymo metu, buvusi numatyta nusikalstama veika nuo 2015 m. liepos 10 d. nebelaikoma nusikalstama.
Dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo kaltės forma – tiesioginė arba netiesioginė tyčia.
Teismo išvados gali būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.
Išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetą nustatyta, kad tiek kaltinamasis A. K., tiek nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad sveikatos sutrikdymą S. S. tyčia padarė kaltinamasis A. K., o vien nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad neabejotinai tarp A. K. ir S. S. 2014 m. liepos 3 d., apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorijoje, kurios direktorius yra A. K., įvyko konfliktas. Byloje esančios specialisto išvados (b.l. 5-6, 111-112, I tomas) patvirtina, kad po minėto konflikto, tiek S. S., tiek A. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusysis S. S. kaltinimą grindžia Specialisto išvada Nr. G619/14-(06) (b.l. 5-6, I tomas), liudytojų D. G., A. Ž., J. A., V. A., A. A. parodymais, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00644-14 medžiaga. Byloje esantis kaltinamasis aktas (b.l. 141-148, I tomas) patvirtina, kad S. S. dėl nagrinėjamo konflikto, kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančios Prienų rajono apylinkės teismo 2014-05-13 nutarties nustatyta, kad tarp UAB „Strilečių lentpjūvė“ direktoriaus A. K. ir S. S. bei liudytojų J. A., V. A., A. A. praeityje buvo konfliktų dėl žemės. To neneigė ir teisiamajame posėdyje apklausti minėti asmenys. Pats kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažįsta, parodė, kad būtent S. S. jį sumušė. A. K. nurodė, kad pamatęs S. S. pareikalavo išeiti iš įmonės teritorijos. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojais apklausti T. K., M. S. bei G. K., kurie nurodė matę, kaip A. K. paėmė S. S. už parankės išvesdamas, prieš tai žodžiu keletą kartų pareikalavęs išeiti. Tai, kad tik atvykęs A. K. kelis kartus ir griežtu tonu pareikalavo S. S. išeiti, patvirtino liudytojais apklausti M. S., G. K., J. A., V. A., D. G.. Tai, kad A. K. galėjo ir privalėjo paprašyti S. S. apleisti įmonės teritoriją patvirtina Nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės gerinimo (b.l. 114, I tomas), pagal kurį A. K. yra atsakingas, kad įmonės treritorijoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kurie nėra išklausę valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktažo gaisrinės saugos klausimais; UAB „Strielčių lentpjūvė“ kolektyvinė sutartis, patvirtinta 2013-01-07 Darbuotojų susirinkimo protokolu Nr. 02 (b.l. 115-132, I tomas), pagal kurios bendrųjų reikalavimų 18 punktą „Pašaliniams asmenims vaikščioti be administracijos leidimo po įmonės teritoriją griežtai draudžiama. Pastebėjus tokius asmenis teritorijoje ar gamybinėse patalpose, jie įspėjami pasišalinti, priešingu atveju priverstinai turi būti išvesdinami“; LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu (b.l. 182-183, I tomas), kuriuo nustatyta, kad pašalinių asmenų veiksmai ar buvimas pavojingose patalpose, darbo vietose ar zonose gali sukelti nelaimingą atsitikimą ne tik šiems asmenims, bet ir ten esantiems darbuotojams, todėl darbdavys pavojingose darbo vietose privalo kontroliuoti tiek savo darbuotojus, tiek ir pašalinius asmenis bei taikyti atitinkamas prevencines priemones. Kaip darbdavys laikosi minėtų įpareigojimą, bet kuriuo metu gali patikrinti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, kurie, nustatę pažeidimus, darbdaviui surašo protokolus, reikalavimus, aktus ar kt. Byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 83, 185, 186, 187, 188, 189, I tomas) bei fotolentelė (b.l. 184, I tomas) patvirtina, kad konfliktas įvyko UAB „Strielčių lentpjūvė“ teritorijoje. Nukentėjusysis S. S. teigė, kad jis matavimuose privalėjo dalyvauti ir buvo kviestas matininkės D. G., tačiau tokias jo nurodytas aplinkybes paneigė pati matininkė D. G., nurodžiusi, kad iki atvykstant A. K. su S. S. ji pasirašė paženklinimo aktus ir daugiau tą vakarą S. S. matavimuose nebuvo reikalingas, ji pakvietė A. K..
S. S. pakviesti įvykę matę liudytojai, o būtent J. A. parodė nematęs, kad A. K. sudavė smūgius S. S., ar jam būtų spyręs, nors taip pat nurodė, kad matė visą konfliktą, nuo įvykio vietos buvo apie 4 – 5 metrai. V. A. parodė, kad nulipęs nuo dviračio A. K. puolė stumdytis, prirėmė S. S. prie durų, šis bandė išsilaisvinti, išvengti konflikto ir sudavė smūgius A. K.. Taip pat minėtas liudytojas nurodė, kad A. K. koja kelis kartus spyrė S. S. į klubą, tačiau tokie liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi pats S. S. nenurodė, kad jam būtų spirta į klubą, tokie sužalojimai nenustatyti ir Specialisto išvada. Liudytojas nurodė neprisimenantis, ar rankomis smūgiai kuriam nors buvo suduoti. Nors tiek J. A., tiek V. A. teigė buvę įvykio vietoje ir viską matę, tačiau jų parodymai yra prieštaringi, tiek A. K., tiek S. S. veiksmus jie apibūdino skirtingai. Taigi, nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad A. K. sudavė ar spyrė S. S.. Nors V. A. nurodė, kad A. K. rūbai po konflikto buvo švarūs, tačiau tokie liudytojo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, nes matininkė D. G., kuri po įvykusio konflikto su A. K. toliau vykdė matavimus, nurodė, kad matėsi, jog A. K. buvo apspardytas, o S. S. marškiniai atsegti. Taip pat parodė ir matininkė A. Ž.: „A. K. buvo ištepliotos kelnės“. J. A. parodymai nenuoseklūs, tam tikros jo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Nors šis liudytojas teigė 4 – 5 metrų atstumu matęs visą konfliktą, tačiau nurodė nepastebėjęs, kad S. S. marškiniai būtų suplėšyti, nes jį matė iš nugaros. Pats S. S. teigė, jog marškinius jam suplėšė už krūtinės paėmęs A. K., tačiau liudytojos matininkės D. G. ir A. Ž. nurodė, kad S. S. marškiniai buvo atsegti.
Specialisto išvada Nr. G619/14-(06) (b.l. 5-6, I tomas) nustatyta, kad S. S. odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje bei kairio kelio sąnario sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada Nr. G616/14-(06) (b.l. 111-112, I tomas) nustatyta, kad A. K. padaryti odos nubrozdinimai dešiniajame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Analizuojant S. S. sužalojimus, liudytojų parodymais nustatyta, kad konflikto metu, S. S. su A. K. buvo susiėmę už rankų, S. S. buvo atsirėmęs į garažo duris. Taip teigė ir pats S. S., nurodęs, kad buvo prispaustas prie garažo, tai patvirtino ir liudytojais apklausti T. K., G. K., E. L., V. A.. Ekspertas L. U. patvirtino, kad nubrozdinimas nugaroje galėjo atsirasti veikiant kažkokiam nubraukimui, kad tai nėra poodinė kraujosruva. Be to liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. G616/14-(06) (b.l. 111-112, I tomas) nustatyta, kad A. K. buvo padaryti odos nubrozdinimai dešiniajame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, iš UAB „Vita Simplex“ rašto matyti, kad dėl kairio kelio sąnario skausmo, kuris atsirado 2013 m. spalio mėn. nikstelėjus koją, S. S. į gydytoją kreipėsi 2014-04-04. Šeimos gydytojos rašte taip pat nurodyta, kad S. S. 2014-07-04 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl konflikto su pažįstamu asmeniu metu patirtos traumos, skųsdamasis nugaros ir kairio kelio sąnario skausmu ir gydytojai nurodė, kad susistumdymas įvyko 2014-07-03 apie 18:30 val., o jo metu ligonis buvo prispaustas prie durų, taip užsigavo nugarą ir jau traumuotą kairio kelio sąnarį (b.l. 133, I tomas). Iš Kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimo išrašo matyti, kad minėtas tyrimas S. S. buvo atliktas 2014-09-14, diagnozė – nežymus eksudacinis sinovitas; Gonartrozė II st.; Lateralinio menisko priekinio rago, kūno mucininė degeneracija; šlaunikaulio lateralinio krumplio chondromaliacija I laipsnio. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. gerokai iki konflikto bei po jo, turėjo svaikatos problemų dėl kairio kelio sąnario. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas nurodė, kad minėti S. S. gydytojų diagnozuoti susirgimai yra ne trauminio pobūdžio, yra lėtinis dalykas. Nors konflikto su A. K. metu besistumdant, S. S. galėjo užsigauti kojos kelį, tačiau tai neįrodo, jog tie veiksmai padaryti kaltais tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad S. S. specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai atsirado jam susistumdžius su A. K. tarpusavio konflikto metu ir S. S. atsirėmus į garažo duris, todėl daryti kategorišką išvadą, kad S. S. sužalojo A. K., nėra pagrindo. Pažymėtina, kad S. S., apklaustas tyrėjo 2014-08-18, nurodė, kad nugarą jis susižalojo atsitrenkdamas į garažo vartus (prijungta baudž.byla Nr. 20-9-00644-14, b.l. 15).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Šiuo atveju – privataus kaltinimo procesą inicijavusiam asmeniui – S. S.. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-315/2012, 2K-205/2012).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių tiesioginių kaltinamojo A. K. kaltę sumušus S. S. patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Neįrodžius, kad A. K., tyčiniais veiksmais prispausdė S. S. prie garažo durų ir tris kartus spyrė į kairės kojos kelį, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. K. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Išteisinus kaltinamąjį, S. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
išteisinti A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, BK 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.