Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. A., atsakovo atstovei A. V., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį Pareiškėjas neatvyko, jo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei uždrausta vienerius metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 4–5).

Byloje nustatyta, kad 2012-06-08 apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. S. Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1167 ir Nr. 1168, apie 80 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1167 link valstybės sienos ženklo Nr. 1168, tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, dėl ko buvo sulaikytas. Vadovaujantis LR BPK 140 str. 2012-06-10 buvo suimtas, o 2012-07-02 buvo priimtas nutarimas jį kaip įtariamąjį paleisti į laisvę ir spręsti klausimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 1-6).

Pareiškėjas 2012-07-02 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės sienos kontrolės skyriui teiktame paaiškinime nurodė, kad prisipažįsta, kad Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neteisėtai, ką padarė norėdamas prašytis prieglobsčio. Pagrindinė problema yra rasizmas, pagal tautybę yra armėnas. (duomenys neskelbtini) turi problemų dėl savo tautybės, gatvėse įžeidinėja, muša, dėl tautybės sunku susirasti darbą. Turi problemų šeimoje, mažos pragyvenimo lėšos, todėl norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ieškoti darbo, tačiau ambasadoje neišdavė vizos, todėl nusprendė vykti į Lietuvą, prašytis prieglobsčio, nes nori padėti savo šeimai. 2012-06-07 iš (duomenys neskelbtini) oro uosto lėktuvu kartu su draugais atskrido į (duomenys neskelbtini) Minsko oro uostą, iš kur taksi atvyko prie Lietuvos Respublikos pasienio ir mišku perėjo valstybinę sieną. Sustojus pailsėti, sulaikė pasieniečiai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 7-8).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-16 baudžiamuoju įsakymu (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. S. pagal LR baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. buvo nuteistas dvidešimt penkerių parų areštu (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 11-13).

Iš byloje esančio 2012-07-24 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centro Operatyvinės veiklos grupės vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo Nr. 3A-749 matyti, kad vykdant iš Užsieniečių registracijos centro 2012-07-22 savavališkai pasišalinusių užsieniečių paiešką, pagal išankstinę operatyvinę informaciją, buvo sulaikyti penki (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių tarpe ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. S.. Sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Sulaikytieji piliečiai pristatyti į Užsieniečių registracijos centrą (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 14).

Pareiškėjas 2010-07-11 Migracijos departamentui pateikė prieglobsčio prašymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka buvo persiųstas Užsieniečių registracijos centrui.

Pirminiame prieglobsčio prašytojo apklausos protokole Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas serga šizofrenija, yra recidyvistas, turi „baltą bilietą“. 2010 m. pavasarį sugrįžo į namus iš psichiatrinės ligoninės ir dėl savo psichinių susirgimų nuolat mušė mamą ir Pareiškėją. Pareiškėjas negalėjo palikti mamos vienos, nes bijojo, kad nenukentėtų nuo tėvo. 2010-09-04 sugedo mobilus telefonas, turėjo išeiti pas meistrą. Kai grįžo į namus, rado motiną tėvo sužalotą. Tėvas buvo sulaikytas ir vėl paguldytas į ligoninę, mama parašė pareiškimą policijai, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Butas, kuriame gyveno Pareiškėjas su tėvais priklausė tėvo broliui, kuris 2010 metų gruodį butą pardavė, dalį palikdamas Pareiškėjo tėvui. Pareiškėjo motinai pasveikus, ji išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau po kurio laiko neradusi darbo grįžo bei vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini), kus norėjo vykti ir Pareiškėjas, tačiau jam neišdavė vizos, todėl važiavo į Europą (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 18).

Migracijos departamento prie VRM Prieglobsčio reikalų skyrius (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjus Pareiškėjo prašymą ir su juo susijusias aplinkybes, nuspręsta siūlyti nesuteikti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini) laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taip pat nesuteikti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų R. S. baimę būti persekiojamu kilmės šalyje dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. R. S. prieglobsčio prašyme neatsispindi esminė sąlyga, būtina, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu: baimė būti persekiojamu. R. S. pateiktoje informacijoje nėra persekiojimo subjekto (valstybės institucijos, pareigūno, privataus asmens, kurio vykdomą persekiojimą toleruotų valstybė), kurio daromos žalos jis galėtų išvengti tik išvykęs iš (duomenys neskelbtini). R. S. papasakojo apie savo šeimos gyvenimo sąlygas, kurios neabejotinai yra sudėtingos, kad asmuo siektų jų išvengti ir imtųsi priemonių, kad jos nepasikartotų, tačiau privataus gyvenimo sunkumai ir baimė juos vėl patirti negali būti vertinama kaip persekiojimas tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Vertinant visą prašymo nagrinėjimo metu gautą informaciją (taip pat ir R. S. pareiškimus iki prieglobsčio procedūros pradžios), galima daryti išvadą, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių priežasčių bei siekdamas pagerinti savo materialinę padėtį, nes, anot jo, iki vykdamas į Lietuvą ketino, gavęs vizą, dirbti Graikijoje arba Rusijos Federacijoje. Ir tik nepavykus jam šio plano įgyvendinti (abiejų minėtų valstybių atstovybėse jam buvo atsisakyta išduoti vizą), jis nutarė neteisėtai vykti į Lietuvą ir, pasinaudojus prieglobsčio procedūra, siekti tų pačių tikslų - pabėgti nuo sudėtingų šeimyninių, aplinkybių ir rasti darbą. R. S. akivaizdžiai ketino pasinaudoti prieglobsčio procedūra ne tais tikslais, kuriems ji yra numatyta, o siekdamas savanaudiškų tikslų, nesusijusių su baime būti persekiojamu, todėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S., gim, (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymo motyvai visiškai neatitinka ĮUTP 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo pripažinti R. S. pabėgėliu arba suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 34-44).

Išnagrinėjęs Pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausos metu pateiktus faktus, Departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, Pareiškėjo prašymo netenkino ir pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikė bei uždraudė vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 4-5).

Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo. Taip pat byloje yra Pareiškėjo prašymas jo skundo dėl atsakovo sprendimo nenagrinėti, grąžinti Pareiškėjui pasą, nes dėl artimo giminaičio ligos, jis skubiai turi išvykti į (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23). Teisminio bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjo atstovė advokatė teigė negalinti patvirtinti jog Pareiškėjas skundo atsisako, nes jo nuomonė nuolat keičiasi, todėl teismas sprendė bylą nagrinėti iš esmės.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatos.

Pagal ĮUTP 88 str., Departamentas iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 str. ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 straipsnyje.

ĮUTP 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų ĮUTP 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalį ir ĮUTP 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

Pagal Tvarkos aprašo 66.1., punktą persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš asmenį prašantį prieglobsčio, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis a. b. Nr. A756-1538/2010; 211-12-15 nutartis a. b. A662-3577/2011).

Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jis patyrė persekiojimą dėl armėnų tautybės.

Pagal ĮUTP 71 str. 3 d. 4 p., prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad pareiga įrodyti individualaus persekiojimo kilmės valstybėje pavojų, tenka asmeniui, prašančiam prieglobsčio.

ĮUTP 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant asmens prašymą suteikti prieglobstį prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.).

Įvertinus tai, kad Pareiškėjo nurodyti duomenys yra nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, prieštaringi ir vadovaujantis ĮUTP 83 str. 2 d. atmestini, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog kilmės šalyje Pareiškėjui kyla grėsmė dėl persekiojimo, smurto ar žmogaus teisių pažeidimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka ĮUTP 86 str. nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo pagrindų bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. A dalyje numatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jam nesuteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso.

Pagal ĮUTP 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).

Pareiškėjas taip pat reiškia nesutikimą su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal ĮUTP 133 str. 2 d., užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Departamentas (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(RN) nurodė, kad sprendimas uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio suteikimo procedūra.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tvirtina Departamento nustatytą aplinkybę, kad Pareiškėjas yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio prašymo procedūra, todėl konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai uždraudė (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus.

Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka ĮUTP nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Pareiškėjas neatitinka ĮUTP 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, vadovaujantis ĮUTP 2 str. 1 d., yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojui, pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga negali būti suteikti (77 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, bei vienerius metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, - paliktinas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.