- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 2-1320-178/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- I. S., R. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Ž. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų I. S., R. S. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Vilniaus gimdymo namams, viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo – Ž. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai ieškiniu prašo iš atsakovo VšĮ Vilniaus gimdymo namai ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisti 400 Lt turtinės žalos ir 40‘000 Lt neturtinės žalos; iš atsakovo VšĮ Karoliniškių poliklinika ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisti 1‘600 Lt turtinės žalos ir 160‘000 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose ieškovams gimė dukra M. S.. Dėl atsakovų kaltės ieškovų dukrai nebuvo laiku diagnozuotas širdies sutrikimas, savalaikiai nesuteikta kardiologo konsultacija, per vėlai diagnozuota įgimta širdies liga, dėl ko po atliktos operacijos išsivystė kairiojo širdies skilvelio infarktas ir ieškovų dukra 2005 m. spalio 24 d. mirė.
Ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13, 17 straipsniai nustato, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos darbuotojų kaltės, o kilus ginčui – žalos dydį pagal paciento pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas, nesutikdamas su minėtos komisijos sprendimu, turi teisę jį ginčyti teisme.
Prie ieškinio nėra pateikta duomenų, jog ieškovai būtų kreipęsi į atsakovus su prašymu dėl žalos atlyginimo ir šis klausimas būtų buvęs nustatinėjamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos. Ieškovai nurodo, kad tokia ginčo sprendimo tvarka jie nesinaudojo ir šios tvarkos nėra laikomasi praktikoje. Tačiau, susipažinus su teismų praktika, sutikti su tokia nuomone negalima.
Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-139/2005 konstatavo, jog „<... Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio...>“. „<...Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 str. 1 d.). 2004 m. liepos 13 d. buvo priimtas LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. IX-2361, kuris įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. (Įstatymo 18 str.). Šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato, kad ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija“. Lietuvos apeliacinis teismas cituojamoje byloje sutiko su žemesnės instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu teismas buvo atsisakęs priimti ieškinį dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo. Todėl ieškovų argumentas, kad ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka tokio pobūdžio bylose praktikoje netaikoma, nėra pagrįsta.
Taigi, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-139/2005 konstatuotų aplinkybių matyti, kad ieškovai kreiptis į teismą su tokiais ieškinio reikalavimais įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tik tuomet, kai yra pasinaudoję išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, t.y. kai jau kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir nesutiko su šios komisijos sprendimu. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir turint galvoje, kad ieškovai tokia ginčo sprendimo tvarka dar gali pasinaudoti, ieškovų ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13, 17 straipsniais, Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290, 298 straipsniais,
nutarė:
I. I. S., R. S. ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nutarties nuorašą siųsti ieškovų atstovui, atsakovams, trečiajam asmeniui (jų atstovams).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.