Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovės atstovei advokatei D. L. – Micevičei, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovės ieškinio ir teismo procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresais įteikti nepavyko, todėl esant ieškovės prašymui, D. M. ieškinys ir procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. lapkričio 3 d. specialiame interneto tinklapyje ir per EPP (elektroninių ryšių priemonėmis) (b.l. 45-47). Po šio teismo procesinio veiksmo elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) atsakovas atsiuntė atsiliepimą (b.l. 48). Atsakovui tinkamai per EPP įteikti teismo procesiniai dokumentai, įskaitant ir šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį.

2017 m. gruodžio 14 d. teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Pažymėjo, jog nors ir buvo prisijungęs prie elektroninių paslaugų sistemos (EPP) 2017 m. lapkričio 25 d., tačiau nesuprato, kad šaukimas buvo adresuotas ir jam, jis negavo jokio elektroninio pranešimo apie bylos nagrinėjimą. Be to, jis nėra pateikęs sutikimo gauti dokumentus elektroniniu būdu. Nurodo, kad dirba dvejose darbovietėse, kuriose užtikrintas dokumentų priėmimas, tačiau teismo pranešimų nėra gavęs.

Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. procesiniai dokumentai D. M. buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti procesinių dokumentų neatsiėmus pašte (b.l. 35). Patikrinus VSDFV duomenis, 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). 2017 m. rugsėjo 6 d. atsakovo darbovietės adresu išsiųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (b.l. 38), todėl 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta procesinius dokumentus įteikti per antstolį (b.l. 39). Per antstolį procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko (b.l. 44), todėl buvo tenkintas ieškovės prašymas procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, o jo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad I. M. ir D. M. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į nepilnamečio D. M. teises ir teisėtus interesus, tikslinga padidinti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, kad nepilnametis vaikas šeimoje prižiūrimas tinkamai. Iš esmės yra pasikeitę išlaidos vaiko priežiūrai, jis lanko mokyklą, būrelius, baseiną, todėl jo reikmėms reikalinga skirti 430,00 Eur per mėnesį. Atsakovas dirbantis žmogus, jam neįgalumas nenustatytas, todėl pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Siūlo visiškai tenkinti ieškinį, išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą padidinant iki 200,00 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tai motyvuodama pasikeitusia turtine padėtimi (jos pablogėjimu) bei padidėjusiomis vaiko priežiūros išlaidomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str., teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei I. M. ir atsakovui D. M. (duomenys neskelbtini), gimė sūnus D. M., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (b.l. 10). 2010 m. lapkričio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, iš atsakovo D. M. priteistas išlaikymas vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 22-24). Pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenų išrašus ieškovė turi automobilį „MITSUBISHI CARISMA“, pagal pažymą apie darbo užmokestį, ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 488,58 Eur atskaičius mokesčius, 576,81 Eur - prieš mokesčius (b.l. 11-12,13-21,26). Nepilnametis vaikas D. M. lanko (duomenys neskelbtini) ankstyvojo dailės ugdymo programą (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), mokosi (duomenys neskelbtini) 2(duomenys neskelbtini) klasėje (b.l. 28). Byloje pateiktos AB Šiaulių energija, „Cgates“ paslaugų tiekėjo sąskaitų duomenys apie komunalinių mokėjimų paskaičiavimą ir apmokėjimą būstui, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu vaiku. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patiria išlaidų būsto išlaikymui (b.l. 29-30). Iš ieškovės pateiktos VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos nustatyta, kad ieškovė beveik visą laiką nuo 2011 metų dirbo (b. l. 13-21).

VSDFV duomenimis atsakovas dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) Šiauliuose ir (duomenys neskelbtini) Kaune. Viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, atsakovo gaunamas darbo užmokesti sudaro apie 300,00 Eur (2754,84 Eur/9 mėn.). Tačiau iš VSDFV pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir išmokėtas sumas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01 iki 2017-10 D. M. buvo mokamas 500,00 Eur atlyginimas prieš mokesčius, duomenų apie darbo užmokesčio dydį iš (duomenys neskelbtini) nepateikta, nes šioje įmonėje atsakovas įsidarbino tik 2017 m. lapkričio 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, VĮ Regitra duomenimis, atsakovas turi transporto priemonę „LEXUS GS300“, (duomenys neskelbtini) m. registracijos, įgytą 2015 m. spalio 14 d. (b.l. 56-60). Nėra duomenų apie jo darbinę veiklą ir pajamas užsienyje.

Kaip jau buvo minėta, VSDFV duomenys, kiti rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, patvirtina aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, kurios iš esmės yra vienodos ir skiriasi nežymiai (b.l. 20,60). Pagal atsakovo atsiliepimo anketinius duomenis, jis šiuo metu gyvena Šiauliuose, dirba Kauno įmonėje, papildomai įsidarbino įmonėje Šiauliuose. Atsakovas atsiliepime nurodo gaunantis tik minimalų darbo užmokestį, turintis įsiskolinimų, tačiau tikslių rašytinių duomenų apie juos nepateikė. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovė šiuo metu augina ir viena išlaiko nepilnametį sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), kuris jau mokosi mokykloje, lanko papildomus būrelius ir ugdymo įstaigas, o atsakovas nuo 2014 m. kovo 1 d. dirbo vienoje įmonėje, šiuo metu įsidarbino ir antroje įmonėje, atsakovo darbovietės yra skirtinguose miestuose, nėra duomenų apie jo turimus išlaikytinius, todėl konstatuojama, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra pasikeitusi. Bylos duomenimis atsakovas dirba dviejose darbovietėse, kurios yra skirtinguose miestuose, kas rodo, kad jis turi galimybių ir lėšų vykimui į jas, duomenų apie jo fizinį nedarbingumą nėra, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį ir mokėti didesnį išlaikymą savo sūnui. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų gaunamos pajamos, turimas turtas ir socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio.

Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas galimai turi skolinių įsipareigojimų (apie kuriuos duomenys nebuvo pateikti) ar uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą (ką paneigia VSDFV duomenys apie gaunamas pajamas iš vienos iš darboviečių) neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaiką. Tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, negali atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui.

Dėl padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių ir išlaikymo padidinimo

Atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus nepilnamečio šalių vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), amžių (beveik devyneri metai), poreikius, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2(duomenys neskelbtini) klasėje (b.l. 28), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jis lanko (duomenys neskelbtini) ankstyvojo dailės ugdymo programą (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), ieškovė nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo pradėjo lankyti baseiną (b.l. 1), todėl tam, kad vaikas turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visaverte asmenybe, jam reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, tačiau turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, vaiko gabumams lavinti ir panašiai.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad iki šiol sūnui teikė 400,00 Lt (115,85 Eur) išlaikymą ir jo turėtų pakakti, nes vaiko poreikiai nepadidėjo. Teismas su atsakovo atsiliepimo argumentais nesutinka. Nors atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės teiginys, kad per šešerius metus kilo kainos yra subjektyvus, tačiau akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų kainos ir nepilnamečiam vaikui augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Teismas sprendžia, kad nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo po 115,85 Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka. Ieškovės ir atsakovo sūnui yra beveik devyneri metai, todėl akivaizdu, kad išaugo jo poreikiai ugdymo priemonėms, lavinamajai veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui. Išanalizavęs ieškovės pateiktą išlaidų paskaičiavimą ir išklausęs ieškovės ir jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus sprendžia, kad nurodytos išlaidos ir jų dydis, atsižvelgiant į berniuko amžių, jo sveikatą, pragyvenimo kaštus, yra būtinos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra realios ir atitinka protingumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Atsakovas nurodytų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti pagrįstumo neginčijo, nepateikė jokių įrodymų ir jokių paskaičiavimų, kad būtiniausius kasdienius vaiko poreikius būtų galima patenkinti už mažesnę sumą.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad šalių sūnus D. M. neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, atsižvelgęs į institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą išvadą, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į abiejų ginčo šalių nepilnamečio vaiko augančius poreikius stiprinti sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui ir kt.), nutaria, jog tikslinga tenkinti ieškovės ieškinį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių sūnui D. M., pagal išaugusius vaiko poreikius tikslinga priteisti didesnį išlaikymą. Todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo D. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. M. periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokio dydžio išlaikymą atsakovas yra pajėgus teikti įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl ji ir toliau tvarko jo išlaikymo lėšas (CK 3.190 str.). Sprendimas išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei išlaikymo dalyje – 54,00 Eur (44,15 Eur x 12 x 3%), apskaičiuojant 75% visų žyminio mokesčių dydžių, nes byla buvo vedama elektronine forma, iš viso 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). 2017 m. gegužės 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei buvo suteikta 50 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba (b.l. 7-8), todėl remiantis 2017 m. gruodžio 7 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo priteistinos 122,34 Eur (233,16 Eur x 52,47 proc.) išlaidos už advokato teisines paslaugas, nes ieškinys buvo tenkintas 52,47 proc. (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d., 99 str.).

Nors ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į šalių procesinį elgesį ir įvertintinos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 3,5 d). Šiuo atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės, t. y. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kadangi šalims nepavyko taikiai susitarti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir papildomų išlaidų dengimo (b.l. 31-32). Be to, atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, jis laiku neatsiėmė teismo siųstų procesinių dokumentų (ieškovės ieškinio, teismo nutarties, pranešimo), nors dokumentai kelis kartus jam buvo siųsti tiek gyvenamosios vietos, tiek darbo vietos adresais, tiek bandyti įteikti per antstolį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovės bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma įvertinus ieškinio patenkinimą yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5367-797/2010 4 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. rugpjūčio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5367-797/2010 4 dalį ir kitas šio sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Paskirti ieškovę I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 122,34 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų, 34 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą išlaikymo padidinimo dalyje vykdyti skubiai.

Netenkinti atsakovo prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.