Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. D. (R. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis "(duomenys neskelbtini) " vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad šeimoje turi problemų, beveik skiriasi su savo žmona. 2025-07-20 atsikėlė ryte namuose, turėjo butelį šampano, jį ir išgėrė. 10 ryto atsidarė parduotuvė, nuėjo nusipirko 1 litrą degtinės ir nuėjo pas draugus. Buvo pas draugus, su jais išgėrė tą butelį. Jie buvo trise, tai tą butelį ir išgėrė. Parėjo namo. Grįžęs namo užsimanė pasivažinėti. Jautėsi neblaivus, bet manė, kad gali vairuoti. Įsėdo į savo automobilį "Opel Astra". Jo žmonos namuose nebuvo, todėl ji nežinojo, kad vairuos neblaivus. Įsėdęs į automobilį nuvažiavo apie 2 kilometrus, kai pateko į policijos reidą. Reide pareigūnai patikrino jo blaivumą, nustatė, kad pirmu pūtimu įpūtė 3,37 prom., o antru pūtimu 3,32 prom. Jis labai gailisi dėl savo tokio poelgio, niekada nevairuoja neblaivus, tiesiog dabar yra sudėtingas gyvenimo laikotarpis. Ikiteisminį tyrimą sutinka baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bauda.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Irmanto Savkos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025-07-20, apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini), R. D., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,32 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. D., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2025-07-20 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. D. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali. Iš kvitų matyti, kad alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0162, kurio patikros sertifikato Nr. 2263356, R. D. 2025-07-20 15.47 val. pirmu tikrinimu nustatytas 3,37 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 16.04 val. nustatytas 3,32 prom. neblaivumas.

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad transporto priemonė – automobilis "Opel", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. 2025-07-22 R. D. išduotas leidimas atsiimti automobilį "Opel", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančio VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. D..

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio Opel Astra, 2001 m., vertė su PVM 1 000 Eur.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) ant viaduko kelyje iš dviejų eismo juostų kiekvienoje kryptyje pirmoje eismo juostoje nukreiptas priekiu bei važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Ant automobilio matomas priekinio bamperio kairės pusės apgadinimas (nusilupę dažai). Vidui bendra tvarka nepažeista, bagažinėje matosi dvi dėžės įvairių alkoholinių gėrimų.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas "Body" kameros vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20250720-154118UTC+0300". Įrašo trukmė – 00.25.01. Įraše matoma, kaip prie pareigūno sustoja automobilis "Opel", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairuoja vyras su oranžinės spalvos berankoviais marškinėliais, su kepure. Pareigūnas vyrui liepia prisiparkuoti šalikelėje. Pareigūnas paklausia vyro prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį ir kiek, vyras atsako, kad nedaug. Pareigūnas paprašo vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas paprašo vyro išlipti iš automobilio. Pareigūnas nusiveda vyrą iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas pirmą kartą patikrina vyro neblaivumą – alkotesteris rodo 3,37 prom. Pareigūnas nurodo, kad po 15 minučių bus antras pūtimas. Pareigūnas paklausia kam priklauso automobilis – vyras nurodo, kad jam. Vyras nurodo savo asmens kodą pareigūnui. Prisistato vardu ir pavarde – R. D.. Pareigūnas paklausia, ar šiandien vyras gėrė ir vyras nurodo, kad gėrė. Vyras iš pradžių nurodo, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 10 minučių, vėliau nurodo, kad prieš 30 minučių. Vyras nurodo, kad gėrė degtinę, 50 gramų. Pareigūnai prašo vyro praeiti tiesia linija, užsimerkus paliesti nosį. Pareigūnas antrą kartą patikrina vyro neblaivumą – alkotesteris rodo 3,32 prom. neblaivumą. Pareigūnas vyrą palydi iki automobilio, o pats pradeda pildyti procesinius dokumentus.

Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu "PSS-20250720-155846UTC+0300". Įrašo trukmė – 00.00.55. Aukščiau minimas vyras bando eiti tiesia linija, užsimerkęs paliesti nosį.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK KPS specialisto Sauliaus Balevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-07-20, apie 15 val. 40 min. dirbant su specialistu P. Sapitavičiumi adresu (duomenys neskelbtini), vykdant policines priemones „blaivumo kontrolė“ patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo kurio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtą automobilį vairavo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurį tikrinant su bekontakčiu alkotesteriu Alcotest 5000, Nr.ARMM-0336, vairuotojo iškvėptame ore alkotesteris aptiko alkoholio pėdsakų. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARRF-0162, patikros sertifikato Nr. 2263356, pirmu pūtimu 15:47 val. buvo nustatytas 3.37 prom. girtumas, antru pūtimu 16:04 val. Buvo nustatytas 3.32 prom. girtumas. R. D. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus m. 5PK.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. D. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. D. pareiškė kad dėl bausmės rūšies, dydžio ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų sutinka.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. D., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. R. D. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL (3 000 EUR).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog R. D. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. D. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, R. D. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 3,32 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-07-22.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. D., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį OPEL ASTRA-G-CC, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

R. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas -paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu R. D. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2025-07-22 iki 2026-01-22 į keleivinį automobilį OPEL ASTRA-G-CC, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. (R. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. D. (R. D.) 40 MGL, t. y., 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. D. (R. D.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus dvejus mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-07-22.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti R. D. (R. D.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti R. D. (R. D.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio OPEL ASTRA-G-CC, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą R. D. (R. D.) į automobilį OPEL ASTRA-G-CC, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

R. D. (R. D.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) - palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. D. (R. D.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.