Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-387/14

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00211-2011-9

2014 m. balandžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) bauda.

A. B. iš J. G. priteista 2100 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę (nuosavybės teisę) į A. B. priklausančio sklypo Nr. 163, kurio plotas 756 m², esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr. 163), 11 m² dalį, t.y. įgyti nuosavybės teises į tą žemės sklypo Nr. 163 dalį, kurioje pastatytas jo (J. G.) sandėliukas, 2008 m. birželio mėnesį, UAB „Kagema“, atliekančiai kadastrinius-geodezinius matavimus, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą - jam pačiam nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo Nr. 165, kurio plotas 611 m², esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr. 165) schemos kopiją, kurioje fiksuoti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog žemės sklypą Nr. 165, sudaro ne vienas, bet du žemės sklypai bei žinodamas, jog ši žemės sklypo Nr. 165 schema yra suklastota ir joje pažymėtas 11 m² sklypas, kuriame pastatytas jo namukas faktiškai yra kaimyninio žemės sklypo Nr. 163 ribose, sutarė su UAB „Kagema“ dėl žemės sklypo Nr. 165 kadastrinių duomenų nustatymo, kurios darbuotojai – atliko žemės sklypo Nr. 165 kadastrinius matavimus, ko pasėkoje 2008-06-30 buvo parengti du atskiri žemės sklypų planai (600 m² ir 11 m² ploto) bei paruošta sklypų kadastrinių matavimų byla, kurią J. G. kartu su parengtais žemės sklypų planais, tame tarpe ir žinomai netikru dokumentu - 11 m² žemės sklypo planu bei žinomai suklastotu tikru dokumentu - žemės sklypo Nr. 165 schemos kopija, kadastrinių matavimų suderinimui 2008-10-07 pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui; 2009-09-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 14966-(41) nustačius, jog patikslinus žemės sklypo Nr. 165 kadastrinių matavimų duomenis, užfiksuotus UAB „Kagema“, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypą Nr. 165 sudaro du žemės sklypai - Nr. 165, kurio plotas 600 m² bei Nr. 165‘, kurio plotas 11 m², jis (J. G.) 2009-09-22 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui pateikė minėtą įsakymą bei abiejų sklypų kadastro duomenų bylas, tame tarpe ir žinomai netikrą dokumentą – 11 m² žemės sklypo planą, tikslu šiuos duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą bei nekilnojamojo turto registrą, ko pasėkoje 2009-09-25 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo darbuotojai šiuos duomenis įrašė į minėtus registrus bei įregistravo J. G. nuosavybės teises, tokiu būdu J. G. panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą (žemės sklypo Nr. 165 schemą) bei panaudodamas žinomai netikrą dokumentą – 11 m² žemės sklypo planą, apgaulės būdu savo naudai įgijo turtinę teisę – nuosavybės teisę į A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 163 11 m² dalį, kurios vertė 1300 Lt, šią žemės sklypo dalį, suformuojant kaip atskirą sklypą Nr. 165‘, kurio unikalus Nr. 4400-1976-0444.

Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2012-07-10 atlikęs A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 163 ribų bei faktiškai užimamo ploto patikrinimo vietovėje aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73)-94, atlikę tiksliuosius matavimus, nustatė, jog iš tikrųjų tai A. B. naudojasi daugiau žemės nei jam priklauso: jo sklypas užima 0,0837 ha, t. y. 81 kvadratiniu metru daugiau nei yra įregistruota nuosavybės teise. Be to, kaip matyti iš patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-94 matavimų schemos, faktiškai užimamo A. B. žemės sklypo riba tik ribojasi su nuteistojo J. G. 0,0011 ha ploto žemės sklypu ir namuku, bet jo neapima, kas būtų, jei būtų iš „pagrobtas" 11 kv. m žemės sklypo plotas. Taigi, apelianto manymu, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2010-11-30 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 62¹ išvada, jog neva nuteistojo namukas yra A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 163 ribose, visiškai neatitinka tikrovės ir yra niekuo nepagrįstas. Kas reiškia, jog šioje byloje nebuvo įrodyta, kad J. G. galėjo ar turėjo žinoti dar 2008 m., kad jo turimo Sklypo Nr. 165 schema (1 t., 148 b. 1.) pažeidžia A. B. interesus, t. y. kad jis neva savinasi ne jam priklausantį žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pripažindamas J. G. kaltu, apylinkės teismas konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad jis UAB „Kagema“ atliekančiai kadastrinius-geodezinius matavimus pateikė 2008m. birželio mėnesį žinomai suklastotą dokumentą jam pačiam nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo Nr.165 schemos kopiją, kurioje nurodyta, kad sklypą sudaro du sklypai ir joje pažymėtas 11m² žemės sklypas yra kaimyninio žemės sklypo Nr.163 ribose, kurios pagrindu UAB „Kagema“ darbuotojai atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengdami bylą su dviem atskirais žemės sklypais, kurią J. G. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir 2009-09-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 14966-(41) konstatuota, kad žemės sklypą Nr. 165 sudaro du žemės sklypai, kaltinamasis pateikė VĮ „Registrų centras“, kurioje buvo ir žinomai netikras dokumentas 11m² žemės sklypo planas, ko pasėkoje VĮ “Registrų centras“ įrašė į registrus bei įregistravo J. G. nuosavybės teises ir taip apgaulės būdu savo naudai įgijo turtinę nuosavybės teisę į A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 163 11m² dalį, kurios vertė 1300Lt.

Nagrinėjamoje byloje J. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pripažino J. G. kaltu tik pagal BK 182 str. 1 d., nurodydamas, jog suklastotas dokumentas buvo kaip priemonė turtui užvaldyti, todėl iš sutapties šie J. G. veiksmai pagal BK 300 str.1d. nekvalifikuotini, nes juos pilnai apima BK 182 str.1d. Teisėjų kolegija pažymi, kad darydamas tokią išvadą, pirmos instancijos teismas vadovavosi pasenusia teismų praktika, tuo tarpu pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas, kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 str. bei 182 str. kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2013, 2K-265/2013 ir kt).

BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, jog byloje yra pareikštas tik nuteistojo apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas J. G. kaltės klausimą, analizuoja tik nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., sudėties požymius.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, jog J. G. veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties.

Pažymėtina, kad sukčiavimą pagal BK 182 pirmiausia apibūdina apgaulės elementas. Tik nustačius apgaulę svetimo turto įgijimas tampa sukčiavimu baudžiamosios teisės prasme.

Kiekvienoje byloje turi būti nustatytas asmens kaltės turinys t.y., kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Norint pripažinti asmens baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, būtina nustatyti, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu. Šioje byloje nuteistojo J. G. kaltę dėl apgaulės, kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas grindė tuo, jog jis UAB „Kagema“ atliekančiai kadastrinius-geodezinius matavimus, pateikė 2008m. birželio mėnesį jam pačiam nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo Nr.165 schemos kopiją, vadovaujantis kuria, atitinkamoms institucijoms atlikus jiems pavestas funkcijas, VĮ “Registrų centras“ įrašė į registrus bei įregistravo J. G. nuosavybės teises į du žemės sklypus – 600m² bei 11m². Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad šiais savo veiksmais J. G. apgaulės būdu savo naudai įgijo turtinę nuosavybės teisę į A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 163 11m² dalį.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pasisakė ne dėl visų byloje surinktų įrodymų, nevertino jų visumos, dėl ko padarė bylos faktinių duomenų neatitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai laikė galimai suklastotos sodo sklypo Nr.165 schemos kopijos pateikimą UAB „Kagema“, o vėliau ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui bei VĮ „Registrų centras“, esmine aplinkybe, nulėmusia J. G. nuosavybės teisių į du žemės sklypus, bendro 611m² ploto, įregistravimą bei įvertino šiuos apelianto veiksmus kaip nusikalstamus.

Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Taip Nacionalinės žemės tarnybos vyriausioji specialistė liudytoja V. S. duodama parodymus pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus matininkas galėjo atlikti matavimus tik pagal teritorijų planavimo dokumentą, t. y. Generalinį planą. Negavęs nustatyta tvarka parengto bei patvirtinto pastarojo dokumento, matininkas neturėjo teisės atlikti dviejų sklypų kadastrinių matavimų. Tuo tarpu Generalinio plano, kuriame būtų pavaizduoti du sklypai, tyrimo metu rasti nepavyko. Liudytojos teigimu, 2009-09-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 14966-(41) priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką, o matininkas, turėjęs tik J. G. jam pateiktą sklypo schemą, neturėjo pagrindo atlikti matavimų (b. t. 3, b. l. 6-7). Pažymėtina, kad pastarąją aplinkybę pripažino ir pats matininkas M. M., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pagal kadastro nuostatus, UAB „Kagema“ privalėjo pareikalauti Generalinio plano. Liudytojas patvirtino, kad pagal tokį Generalinį planą, kuris yra byloje, UAB „Kagema“ neturėtų galimybių suformuoti antro sklypo, nes jo ten nėra (b. t.3, b. l. 7-9). Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio metu ji dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente vyriausiąja specialiste ir jos pareiga buvo tikrinti, ar Apskrities viršininko įsakyme nurodyti kadastro duomenys atitinka žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis. Liudytojos teigimu, nagrinėjamu atveju ji pareikalavo Generalinio plano, kadangi tikriausiai kažkas jai sukėlė įtarimų. Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus vairuotojas atveždavo dėžę bylų iš Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus į Žemės tvarkymo departamentą, kad būtų patikrinti įsakymai. Po patikrinimo, bylos būdavo dedamos atgal į dėžę ir grąžinamos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui. Gavus pastabą, dokumentai būdavo teikiami antrą kartą kartu su trūkstamais dokumentais. Nagrinėjamu atveju, tikriausiai įsakymas bei matininko parengta byla pakartotinai buvo teikiami kartu su Generalinio plano originalu, tačiau juos tikrinio liudytojos kolegė, kadangi pati R. S. tuo metu buvo išėjusi atostogų. Liudytoja pažymėjo, jog Generalinio plano originalas turi būti saugomas Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriuje, o byloje yra pateikiamos tik jo kopijos. Pareiga patikrinti, ar kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus, teko Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui. Jei pastaroji institucija nustatydavo, kad viskas gerai, tuomet būdavo dedamas jos antspaudas, suderinamas planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas. Po bylos suderinimo, būdavo ruošiamas įsakymo projektas, kurį atveždavo tikrinti liudytojai. Pasak liudytojos, kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti be Generalinio plano. Liudytojai buvo neaišku iš kiek dalių susideda sklypas – iš vienos, kaip kad buvo užregistruota VĮ „Registrų centras“, ar iš dviejų, todėl ji ir pareikalavo Generalinio plano. Sklypo plotas buvo tas pats – 6,11 arų (b. t. 3, b. l. 10). Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus atstovė J. G. paaiškino, kad ji suderino žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, t. y. savo parašu patvirtino, kad byla yra tvarkinga ir nėra jokių trūkumų. Liudytojos teigimu, į Kadastrinių matavimų bylą buvo pateikta Generalinio plano ištrauka, pagal kurią ji nusprendė, jog sklypas Nr. 165 bei namukas kitoje kelio pusėje priklauso J. G.. Pasak jos, J. G. priklausantis žemės sklypas susidėjo iš dviejų dalių. Buvo vienas, o atlikus kadastrinius matavimus pasidarė du (b. t. 3, b. l. 54-56). Specialistės A. Z. teigimu, Kadastrinių matavimų byloje yra pateikti prieštaringi duomenys. Specialistė paaiškino, jog privatizavimo byloje esanti privatizavimo schema ir Generalinis planas neturi skirtis vienas nuo kito (b. t. 1, b. l. 148, 152). Pasak specialistės, vertinant privatizavimo schemą darytina išvada, jog namukas priklauso žemės sklypui Nr. 165. Tačiau Generaliniame plane tas papildomas plotas nėra pažymėtas. Tik apvestas. Specialistės teigimu, Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyrius nėra gerai atlikęs savo darbą, kadangi matosi, jog yra apibrėžimai. Turėjo būti daromi užklausimai savivaldybei, kad galima būtų viską įvertinti, kadangi skiriasi linijų ilgiai palyginus su privatizavimo schema. Komentuodama byloje esančią savivaldybės išduotą Generalinio plano ištrauką (b. t. 1, b. l. 178), specialistė parodė, jog negali nurodyti kuriuo Generaliniu planu vadovavosi specialistai, tikrindami Kadastrinių matavimų bylą - ar Generaliniu planu, esančiu b. t. 1, b. l. 152, ar esančiu b. t. 1, b. l. 178. Šiuo atveju reikėtų tikrinti datas, kadangi kadastriniai matavimai atliekami pagal tuo metu galiojantį Generalinį planą. Pasak specialistės, iki 1995 m. sodų bendrijų pirmininkai galėjo patys daryti pakeitimus Generaliniame plane. Vėliau jie jau neturėjo tokios teisės. Atsakydama į teismo klausimą ar skiriasi tarpusavyje Generalinis planas (b. t. 1, b. l. 178) bei geodezinių matavimų byloje esantis Generalinis planas, specialistė paaiškino, jog tam tikri skirtumai yra. Jie nėra identiški. Komentuodama Generalinio plano ištrauką, esančią b. t. 1, b. l. 197, specialistė nurodė, jog jame buvo padaryti pakeitimai. Žemės sklypas Nr. 163 buvo koreguotas, taip pat buvo koreguotas žemės sklypas Nr. 164. Tačiau tai yra tik Generalinio plano ištrauka, o visi koregavimai aiškiai matytųsi Vilniaus rajono savivaldybėje esančiame Generaliniame plane. Pasak specialistės, žemės sklypo Nr. 163 plotas padidėjo. Tam turėjo būti papildomai suformuotas žemės sklypas ir nupirktas. Iki 2010 m. negalėjo būti jokių koregavimų, tačiau viskas turi gerai matytis Generaliniame plane, saugomame Vilniaus rajono savivaldybėje. Specialistė taip pat paaiškino, jog 2009-08-16 apskrities viršininko įsakymu žemės sklypas Nr. 165 faktiškai buvo padalintas į dvi dalis, tačiau jo plotas nepakito – 0,611 ha. Gautųsi taip, jog dešinėje kelio pusėje esantys žemės sklypas buvo sumažintas, perkeliant jį į kitą kelio pusę. Specialistės teigimu, anksčiau visi sklypai, kuriuos skyrė bendro naudojimo kelias, būdavo formuojami kaip vienas sklypas. Tik dabar, kai bendro naudojimo kelias skiria sklypus, preambulėse rašoma, jog žemės sklypą realiai sudaro du žemės sklypai ir registruojami yra būtent du sklypai, o ne vienas (b. t. 3, b. l. 62-70). Atsakydamas į teismo klausimą, J. G. nurodė, kad jokio tikslo sumažinti dešinėje kelio pusėje esančio žemės sklypo, jis neturėjo. Tiesiog matininkui pasakius, jog bendro naudojimo keliui skiriant žemės sklypą, jis darys du žemės sklypus, taip ir buvo padaryta (b. t. 3, b. l. 69).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti liudytojų bei specialistės parodymai neginčytinai patvirtina, jog vien tik J. G. pateikta žemės sklypo schema (b. t. 1, b. l. 148), negalėjo nulemti ir nenulėmė jo nuosavybės teisių į 2 žemės sklypus įregistravimo, tad teigti, jog jis panaudodamas apgaule įgijo svetimą turtinę teisę, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakingų asmenų buvo padaryti tam tikri pažeidimai, kurių visuma ir nulėmė susiklosčiusios situacijos atsiradimą. Kaip jau buvo minėta, liudytoja V. S. parodė, kad matininkas, vadovaudamasis vien tik J. G. pateikta žemės sklypo schema ir neturėdamas tuo metu galiojančio Generalinio plano, net negalėjo atlikti kadastrinių matavimų. Pasak liudytojos, atlikus patikrinimą nustatyta, jog 2009-09-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 14966-(41) priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką ir yra neteisėtas. Tuo tarpu specialistė, duodama paaiškinimus, nurodė, jog Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyrius negerai atliko savo darbą. Kadastrinių matavimų byloje esant duomenų prieštaringumui, jie turėjo pateikti užklausimus savivaldybei tam, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti. Tačiau to padaryta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. G. galėjo įtakoti ar įtakojo pastaruosius matininko, Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmus, kuriais buvo priimti jam palankūs sprendimai. Tiek Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakingi pareigūnai, be J. G. pateiktos jo žemės sklypo schemos, turėjo visus kitus dokumentus, kurių reikia sprendžiant tokio pobūdžio klausimus. Taip pat trūkstant duomenų ar iškilus neaiškumams, jie turėjo galimybę išreikalauti papildomus dokumentus. Taigi 2009-09-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 14966-(41) įregistruoti J. G. nuosavybės teises į du žemės sklypus, buvo priimtas tik įvertinus visus šiam klausimus spręsti būtinus dokumentus. Akcentuotina, kad šis įsakymas, jo teisėtumas bei atitikimas teritorinio planavimo dokumentus, buvo tikrintas atsakingų Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų, tačiau, pašalinus tam tikrus trūkumus, visgi buvo patvirtintas. Tuo tarpu liudytoja J. G., Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus atstovė, tikrinusi J. G. Kadastrinių matavimų bylą, apskritai paaiškino, jog ji jokių trūkumų nenustatė. Jos nuomone, Generalinis planas atitinka J. G. pateiktą žemės sklypo schemą, kadangi jame yra pažymėti du J. G. priklausantys žemės sklypai, kurių plotas nesiskyrė nuo VĮ „Registrų centras“ turimų duomenų (0,611 ha).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė taip pat yra reikšminga, sprendžiant J. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad savo veiksmais apeliantas nesiekė įteisinti didesnio, negu, kad jis buvo privatizavęs, žemės sklypo valdymo. 1994-04-07 sutartimi jis buvo privatizavęs būtent 0,611 ha žemės sklypą (b. t. 1, b. l. 130), kurio plotas nepasikeitė ir 2009 m. įregistravus J. G. nuosavybės teises ne į vieną, bet į du žemės sklypus. Tuo tarpu byloje liudytojais apklausti Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkai S. P. ir T. J. patvirtino, jog kitapus kelio esantis namukas visada priklausė J. G.. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog žemės sklypo schemoje J. G. pavaizdavo faktiškai tuo metu buvusią padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, šie jo veiksmai, kuriais jis siekė įteisinti susiklosčiusią faktinę situaciją bei neketino įgyti nuosavybės teisių į didesnio negu, kad jam priklausė, žemės sklypo valdymą, negali būti vertinami kaip itin pavojingi bei užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. G. žemės sklypo privatizavimo metu žemės sklypas, kurį skyrė bendro naudojimo kelias, buvo registruojamas kaip vienas žemė sklypas (specialistės paaiškinimai). Be to, žemės sklypai buvo privatizuojami ne pagal kadastrinius matavimus, o pagal schemas, kurios buvo pakankamai netikslios (liudytojos V. S. parodymai). Apeliacinės instancijos teismo jau buvo minėta, jog atitinkami pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka turėjo patikrinti J. G. pateiktus dokumentus bei jų atitikimą teritorinio planavimo dokumentą – Generalinį planą. Tačiau ši jų pareiga dėl nenustatytų priežasčių nebuvo tinkamai atlikta. Būtent atsakingi Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai priėjo išvados, jog visi dokumentai yra teisėti ir tinkami bei priėmė sprendimą – įregistruoti J. G. nuosavybės teises į du žemės sklypus. Esant šioms aplinkybėms, negalima teigti, jog šio sprendimo priėmimą sąlygojo vien tik apelianto pateikta žemės sklypo schema bei jo neva panaudota apgaulė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje taip ir nebuvo tiksliai nustatyta, koks Generalinis planas galiojo 2009 m. ir kuriuo Generaliniu planu vadovavosi pareigūnai, tikrindami Kadastrinių matavimų bylą. Specialistės teigimu, visais atvejais reikėtų vadovautis Generalinio plano originalu, saugomu savivaldybėje, tačiau pasak liudytojos V. S. Vilniaus rajono savivaldybėje toks planas nebuvo rastas (b. t. 3, b. l. 4).

Taip pat byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, jog 11m² žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam. Taip matininko M. M. teigimu šio žemės sklypo planas nebuvo derinamas su A. B., kadangi VĮ „Registrų centras“ duomenimis šis sklypas nesiribojo su nukentėjusiojo žemės sklypu. Liudytojas S. P. taip pat patvirtino, jog namukas buvo pastatytas niekieno žemėje. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tarp J. G. ir A. B. yra iškilęs išskirtinai civilinio teisinio pobūdžio ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, A. B. net nebandęs savo galimai pažeistų teisių apginti civilinio proceso tvarka, iš karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apygardos teismas pažymi, jog baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės priemonės yra taikomos tik tuo atveju, kai pažeistų teisių ir interesų negalima apginti kitų teisės šakų priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima bet kokį tarp asmenų kilusį ginčą spręsti baudžiamosios teisės pagalba, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra traktuojama kaip griežčiausia, paskutinė priemonė (ultima ratio). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo dalyką. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusiam asmeniui pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytą sankciją. Taigi A. B. siekiamas rezultatas bet kuriuo atveju nebūtų pasiektas pasinaudojus baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis, kadangi nebūtų konstatuota, jog ginčijamas žemės sklypas priklauso jam. Kaip jau buvo minėta, šis faktas galėtų būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kiti apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes yra subordinuoti esminiam išspręstam klausimui ir atskiro aptarimo nebereikalauja.

Nustačius, kad J. G. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, A. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl jo patirtos neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendis, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo J. G. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

J. G. išteisinti pagal BK 182 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).