Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-222-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-27
Bylos Nr.
1S-222-593/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35227-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-222-593/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35227-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnį. Taikant BK 64¹ straipsnį jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2017 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 7 mėnesių neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. kovo 13 d., pabaiga – 2020 m. liepos 13 d.

3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – ir komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 64 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, penkis kartus skatintas, dirba, mokosi suvirintojo specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad nuteistasis A. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis baustas drausmine tvarka, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistasis A. S. prašo tinkamai išnagrinėti jo skundą, panaikinti teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

5.1. Nurodo, jog nesutinka su skundžiama teismo nutartimi bei nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė, kad nuteistasis išėjęs į laisvę būtų bedarbis.

5.2. Skunde nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dirba turto valdymo skyriuje pagalbiniu darbininku, mokosi suvirintojo specialybės, palaiko socialinius ryšius su motina, seserimi, broliu ir kitais artimaisiais.

5.3. Tai pat nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 76 iki 64 balų, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

5.4. Skunde teigiama, jog nuteistasis nėra atsiskyręs, įžvelgia savo silpnąsias ir gerąsias puses ir nors praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau dabar suvokia, kad ši įtaka buvo vienas veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo. Iš skundžiamos 2020 m. vasario 19 d. teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. faktiškai atliko 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad ji sudaro 64 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir nuteistojo A. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

11. Įvertinus nuteistojo A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais ir daroma akivaizdžia pažanga, nes nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tinkamai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės (dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 5 kartus skatintas) vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Pirmosios instancijos teismas, teigiamus nuteistojo elgesio korekcijos požymius analizavo, dėl jų pasisakė, aptarė ir įvertino jo asmenybę bei elgesį, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vis tik nepakako, spęsti, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai.

13. Pritariant skundžiamos teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 76 balų iki 64 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 43 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo A. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nors nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane ir buvo numatyta priemonė – nedaryti teisėtvarkos pažeidimų, tačiau jis laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. vasario 3 d. (po komisijos priimto nutarimo) dar vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausmine tvarka – papeikimu, kas rodo, jog nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, kur egzistuoja griežtos elgesio taisyklės, nesugeba nepažeidinėti teisės normų ir kelia pagrįstas abejones, ar tai galės daryti būdamas neprižiūrimas. Pažymėtina, ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis A. S. nesielgė nepriekaištingai, kadangi jis tris kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytą tvarką, dėl ko jam buvo skirtos nuobaudos.

14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. S. ketina gyventi ,, (duomenys neskelbtini)“, o tai rodo, kad pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturi ir neturės, kas leidžia abejoti ir jo tvirtais santykiais su artimaisiais, kurie galėtų padėti nuteistajam socializuotis ir veiktų kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Akivaizdu ir tai, jog, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. S. bus įdarbintas.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam A. S. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda bei laisvės apribojimas, tačiau A. S. ir vėl nusikalto, kas rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Tai, jog A. S. nusikalsta pakartotinai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesnis jo teistumas ir negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistąjį teismas gali, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. S. charakteristiką bei elgesį viso bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama nutartis, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. vasario 19 d. teismo nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė