- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- TS-37-961/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-94 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (7 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 254 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės kurios sudarė idealiąją sutaptį subendrintos apėmimo būdu, po to apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. B. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. sausio 6 d.
Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d. Bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 5 d. ½ paskirtos bausmės buvo atlikta – 2019 m. gegužės 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. gegužės 28 d. – 2 metai 5 mėnesiai 8 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 59-94 nuteistajam A. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis A. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 59-94 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skunde nuteistasis nurodo, jog su 2020 m. birželio 1 d. Komisijos nutarimu nesutinka. Nurodo, jog sutinkamai su 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154, 17.1 punktu, Komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus. Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-243 buvo nutarta pateikti jam šias rekomendacijas: dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose; mokėti teismo priteistą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pasak nuteistojo, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertina psichologai ir ją mažinti ar didinti sprendžia jie, o ne jis, todėl ši aplinkybė priklauso ne nuo jo. Komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarime rašoma, kad nevykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų. Jis nežino, kaip tai gali tvirtinti Komisijos nariai, jei jis 2020 m. sausio mėnesį yra paskatintas už tai, kad dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, todėl Vilniaus pataisos namų administracija prieštarauja pati sau. Dėl ieškinio mokėjimo ir žalos atlyginimo nurodo, jog Vilniaus pataiso namai yra valstybinė įkalinimo įstaiga, dėl ko valstybė privalo jam suteikti darbą, bet nepajėgia, nes Vilniaus pataisos namuose yra darbo vietų stoka, tai kaip jis gali mokėti ieškinį ir jį atlyginti, jei jis šiuo metu yra nemokus, nes nedirba. Jis sutinka su intensyvia priežiūra, puikiai supranta, kad lygtinio paleidimo sąlygos būtų griežtesnės, bet tai dar kartą įrodo, kad jis nesikrato atsakomybės už savo nusižengimus, jei kokius nors padarytų. Nurodo, jog jis jau atliko daugiau kaip pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl mano, kad atitina visus kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 3 dalyje. Per visą įkalinimo laikotarpį jis nei karto nepažeidė režimo reikalavimų, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose net 8 kartus skatintas, turi gyvenamąją vietą, taip pat yra gauta pažyma ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kad šiuo adresu yra galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą, o svarbiausia, kad yra gauta pažyma, jog jeigu jam bus suteikta lygtinio paleidimo galimybė, UAB „Sunoforta“ sutinka jį priimti į darbą. Tokiu būdu jis galėtų padengti priteistą ieškinį ir skolas pagal vykdomuosius raštus, o tai reiškia, kad tik tokiu būdu jis gali pateisinti nukentėjusiųjų ir ieškovų lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla bei skundžiamu Komisijos nutarimu nustatyta, kad A. B. atlieka bausmę už 13 nusikalstamų veikų, iš kurių 5 yra nesunkūs nusikaltimai, 8 – sunkūs nusikaltimai; nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje, nukentėjusiesiems padaryta žala (solidariai su kitais bendrininkais priteista atlyginti keli šimtai tūkstančių eurų). Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 6 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 59-243 nuteistajam pateiktos šios rekomendacijos dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose; mokėti teismo priteistą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Remiantis turimais duomenimis, nurodoma, nuteistasis Komisijos rekomendacijų neįvykdė, kadangi nebuvo gauta duomenų, kad jis savanoriškai dengtų priteistus ieškinius bei išreiškęs poreikį ir asmeninę iniciatyvą minėtu laikotarpiu dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.
Vertinant D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, t. y. 77 taškai (statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 42), nesutiktina su nuteistojo argumentais, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatai nuo jo nepriklauso. Priešingai nei nurodoma skunde, dinaminiai veiksniai priklauso tik nuo nuteistojo daromos pažangos ir tobulėjimo, dirbamo darbo, žalos atlyginimo, kriminalinių nuostatų, požiūrio į visuomenės vertybes ir pan. Pirminio vertinimo metu 2017 m. vasario 23 d. nuteistajam D. B. buvo nustatyta vidutinė rizika – 88 taškai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2018 m. vasario 23 d. nustatyta vidutinė rizika – 70 taškų, 2018 m. rugsėjo 17 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 56 taškai, 2019 m. gegužės 3 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 56 taškai. Kaip jau minėta, pastarosios 2019 m. lapkričio 5 d. atliktos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika – 77 taškai, analogiški vertinimo rezultatai nustatyti ir 2020 m. gegužės 18 d. (77 taškai). Taigi nuteistojo D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik nesumažėjusi, o netgi padidėjusi, lyginant su 2018 m. vertinimu. Todėl nuteistojo teiginiai, jog vertinimo rezultatai nuo jo nepriklauso, yra nepagrįsti.
Nors A. B. kritikuoja skundžiamą nutarimą, nurodydamas, neva Komisija prieštarauja pati sau, nes jis 2020 m. sausio mėnesį buvo skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. gruodžio 6 d. komisija rekomendavo asmeninę iniciatyvą dalyvauti tokiose programose. Iš tiesų A. B. 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-18 buvo skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistojo asmens byloje nėra duomenų nei apie jo darbą (kad jis dirba), nei apie sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taipogi ir duomenų, kokioje gi socialinės reabilitacijos programoje jis sudalyvavo po 2019 m. gruodžio 6 d. komisijos rekomendacijų. Teismo manymu, minėtas pataisos namų direktoriaus įsakymas susijęs su ankstesniu nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, beje, socialinio tyrimo išvadoje taipogi nurodoma, kad A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, tačiau pažymėtina, tai nereiškia, kad A. B. vykdo ir Komisijos rekomendacijas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, kad 2020 m. sausio 15 d. A. B. skirta padėka už gerą elgesį būryje, o ne už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Netgi vertinant 2020 m. sausio 15 d. paskatinimą nuteistojo naudai, kad jis iš tiesų aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vien tai nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta, lygtinai paleisti gali būti nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kadangi A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra pažangos ją mažinant, akivaizdu, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.
Taip pat nuteistojo skunde nurodoma, kad valstybė privalo suteikti jam darbą, bet nepajėgia, nes Vilniaus pataisos namuose yra darbo vietų stoka; dėl šios priežasties jis negali atlyginti civilinių ieškinių. Tačiau iš asmens bylos duomenų matyti, kad į Vilniaus pataisos namus A. B. atvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d., ir iki tol kituose pataisos namuose nuteistasis nedirbo, taip pat nedirbo ir iki laisvės atėmimo bausmės pradžios. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo net nesikreipė. Teismas pažymi, jog asmuo turi būti pats suinteresuotas dirbti, o kaip matyti asmens bylos medžiagos, tokio suinteresuotumo D. B. neparodė. Visos kitos A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kaip ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat buvo įvertintos komisijos: kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, 8 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir žemės ūkio auto techniko profesinę kvalifikaciją, pataisos įstaigoje 2019 m. įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, iki nuteisimo nedirbo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turės kur gyventi ir galimybę dirbti, pataisos įstaigoje adaptavosi be išskirtinių sunkumų, diskriminacinių nuostatų neišsako, nuteistajam būdingas nusikalstamų veikų padarytos žalos minimizavimas, nusikalstamo elgesio racionalizavimas, tačiau nuteistasis išreiškia poreikį po paleidimo iš pataisos įstaigos gyventi socialiai, nedaryti nusikaltimų. Bylos duomenimis, nuostatos į jo priežiūrą bausmės atlikimo metu yra teigiamos – bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi elgtis nepriekaištingai, nėra pažeidęs nustatytos elgesio tvarkos, sugeba laikytis nuteistiesiems privalomų pataisos namų taisyklių, kurios yra svarbios, keičiantis asmeniui. Visos šios aplinkybės gana teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad jų pakanka daryti išvadą, jog nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, nes nuteistasis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 59-94 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, tinkamai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, nesuteikdama nepagrįstos reikšmės nei vienai iš jų, ir priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės. Taigi nėra pagrindo manyti, kad D. B. būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
Skundas argumentuojamas ir bendro pobūdžio teiginiais, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tačiau pažymėtina, nuteistasis nepakomentavo, kokio gi taikytino Europos Sąjungos teisės akto skundžiamas komisijos nutarimas neatitinka. Atsižvelgdamas į D. B. asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri, teismo įsitikinimu, yra pakankamai didelė, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir iki bausmės atlikimo, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-94 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.