Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės, Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir O. S. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 metų ir 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 7 d.

Bausmės pradžią O. S. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

O. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies, priteisiant pastarajam iš O. S. 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 13 d., laikotarpiu nuo 4.30 val. iki 7.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia peiliu sudavė A. P. į krūtinę, tuo padarydamas pastarajam durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su vidaus organų sužalojimais, kas komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, dėl ko A. P. vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė A. P. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. S. prašo priimti teisingą sprendimą nagrinėjamoje byloje ir paskirti jam švelnesnę bausmę.O. S. nurodo, kad yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kurio iš tikrųjų nepadarė. Pasak nuteistojo, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. O. S. pažymi, kad buvo suimtas praėjus dviem mėnesiams po nusikaltimo padarymo, tačiau per visą šį laikotarpį nesislapstė ir nebėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Taip elgėsi, nes yra nekaltas ir neturėjo tam jokio pagrindo. Anot nuteistojo, vienintelė jo kaltė yra tai, kad jis užėjo pas A. P. ir, pamatęs jo krūtinėje peilį bei norėdamas jam padėti, pastarąjį ištraukė. Pastebėjęs, kad A. P. pradėjo bėgti kraujas ir supratęs, kad jam jau nebegalima padėti, išsigando ir išmetė peilį į klozetą. Vėliau atsisėdo ant kėdės, išgėrė su savimi atsineštą alų ir užmigo. O. S. teigimu, ten jį ryte ir rado jo sugyventinė N. L. Nuteistasis pažymi, kad neturėjo jokios priežasties žudyti A. P., nes niekada su juo nekonfliktavo. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. S. bei jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nuteisė O. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad byloje surinktų įrodymų – liudytojų, paties O. S. parodymų, specialisto išvadoje, parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytų ir kitų surinktų duomenų visuma patvirtina, kad O. S. tyčia nužudė nukentėjusįjį A. P., o nuteistojo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu keltos versijos, kad A. P. nužudė ne jis, tebuvo jo gynybinė pozicija. Išanalizavus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, baudžiamojoje byloje surinktus duomenis bei apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą darytina išvada, kad O. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus vaidmuo įrodymų vertinimo procese tenka paties nuteistojo parodymų analizei ir susiejimui su kitais bylos duomenimis. Nuteistasis proceso metu ne kartą keitė savo parodymus.

5.1 Pirmosios apklausos atliekant ikiteisminį tyrimą metu nuteistasis O. S. savo kaltės dėl A. P. nužudymo nepripažino. Jis nurodė, kad apie A. P. mirtį sužinojo iš liudytojos I. K., kuri, 2017 m. sausio 13 d. rytą nuėjusi pas A. P. paprašyti cigarečių suprato, kad šis negyvas ir grįžo tai pasakyti pas A. P. tuo metu buvusiems N. L. ir O. S. (t. 1, b. l. 165-167). Tačiau, ši nuteistojo versija atmestina, kadangi byloje buvo nustatyta, jog nuteistasis 2017 m. sausio 13 d. naktį, priešingai nei teigė pirmuosiuose, 2017 m. kovo 8 d. parodymuose, buvo užėjęs pas A. P. Šią aplinkybę jis pripažino kai pradėjo laikytis pozicijos, kad tik ištraukė iš nukentėjusiojo krūtinės peilį. Tai, kad nuteistasis įvykio naktį iš tiesų buvo pas A. P. patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – N. L., nurodžiusi, kad 2017 m. sausio 13 d. paryčiais rado O. S. pas A. P., kuris tuo metu jau buvo nebegyvas, taip pat liudytoja I. K., patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad N. L. jai pasakojo paryčiais radusi O. S. pas A. P., taip pat liudytojai A. N. ir D. R., kurie teigė, kad girdėjo kaip O. S. sakė nakvojęs pas A. P.

5.2 Antrosios, papildomos įtariamojo apklausos metu (2017 m. kovo 15 d.) O. S. savo kaltę pripažino visiškai. Teigė, kad 2017 m. kovo 8 d. apklausos metu kaltės nepripažino dėl to, kad išsigando. Nuteistasis parodė, jog 2017 m. sausio 13 d. naktį nuėjo iki A. P. buto parsivesti sugyventinės. Kadangi durų jam nei A. P., nei pas jį tuo metu buvusi N. L. neatidarė, nuteistasis teigė nuėjęs pas A. P. Jo buto durys buvo neuždarytos, todėl nuteistasis įėjo, A. P. tuo metu gulėjo, žiūrėjo televizorių. Nuteistasis O. S. paklausė A. P. ar galėtų pas jį pernakvoti ir tuomet tarp jų kilo konfliktas, A. P. nenorėjo, kad O. S. pas jį liktų. Nuteistasis parodė, kad jie vienas ant kito šaukė ir tuomet A. P. pašoko, pagriebė ant spintelės gulėjusį peilį ir pradėjo juo prieš nuteistąjį mosikuoti, tačiau O. S. A. P. sužeisti nespėjo, nes nuteistasis atėmė peilį ir spontaniškai dūrė A. P. kažkur į krūtinės sritį. Tada nuteistasis ištraukė peilį, o A. P. nukrito ant sofos-lovos, t. y. atsisėdo ant jos, atsiremdamas į atlošą. Ištrauktą peilį nuteistasis parodė išmetęs į tualetą, tačiau nuleidus vandenį jis nenutekėjo. Kiek pamena, tas peilis buvo didelis, virtuvinis, nesulankstomas. Po to nuteistasis išėjo pas pažįstamą I., gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir prisipažino jam netyčia nužudęs A. P. Vėliau grįžo į A. P. butą, manė sulauksiąs policijos pareigūnų, bet užmigo. Jį miegantį aptiko jo sugyventinė N., kuri parsivedė jį pas A. P. Vėliau viskas vyko taip kaip nuteistasis nurodė pirmoje apklausoje – pas A. P. užėjusi I. K. negavo cigarečių, todėl nuėjo iki A. P. ir ten pamatė, kad šis negyvas. Kai išvažiavo policija ir greitoji pagalba, nužudytojo A. P. sūnėnas paprašė sutvarkyti butą, todėl nuteistasis ir dar keli kaimynai nuėjo į A. P. butą. Nuteistasis teigė, kad pirmiausia nuėjo į tualetą ir ištraukė iš tualeto peilį, tuomet įdėjo jį į šiukšlių maišą ir išmetė jį į konteinerį kartu su kitomis atliekomis (t. 1, b. l. 168-171).

2017 m. kovo 15 d. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu O. S. patvirtino savo duotus parodymus ir detaliai atpasakojo nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą – nurodė kur sėdėjo nužudytasis ir kur stovėjo jis pats, kai 2017 m. sausio 13 d. naktį O. S. užėjo pas A. P. į butą pasiprašyti nakvynės, parodė vietą ant virtuvinio stalo, kurioje buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis – peilis, taip pat parodė kur stovėjo A. P. kai pagriebė peilį, parodė kaip atėmė iš jo peilį ir, kad atėmęs peiliu dūrė A. P. į krūtinę, taip pat parodė, kad po to ištraukė peilį iš A. P. krūtinės ir įmetė į tualeto klozetą (t. 1, b. l. 172-180). Tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis teigė, jog jo 2017 m. kovo 15 d. parodymus sugalvojo ir surašė tyrėja. Anot jo, jam buvo pasakyta, kad jei prisipažins, į laisvę bus paleista jo sugyventinė N. Iš ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 23 d. atliktos O. S. apklausos matyti, kad nuteistasis nurodė prisipažinęs tikėdamasis, kad dėl to į laisvę paleis jo tuo metu kaip jis manė sulaikytą sugyventinę N. L. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis papildomai nurodė, kad jam buvo žadama kvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką kaip būtinąją gintį.Siekiant išsiaiškinti tikruosius nuteistojo prisipažinimo motyvus bei pašalinti visas abejones dėl galimai O. S. ikiteisminio tyrimo metu darytos neteisėtos įtakos, apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta tyrėja K. M. Tyrėja nurodė, kad O. S. apklausos, vykusios 2017 m. kovo 15 d. metu, kuomet nuteistasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jo sugyventinė N. L. jau buvo laisvėje. Liudytoja neigė žadėjusi paleisti O. S. sugyventinę tuo atveju, jei jis prisipažins nužudęs A. P., taip pat neigė žadėjusi kvalifikuoti jo veiksmus kaip būtinąją gintį. Liudytojos teigimu, antrą kartą apklausiamas O. S. pats panoro prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo buvo paklausta kodėl jis prisipažįsta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo sugyventinė N. L. buvo paleista iš sulaikymo 2017 m. kovo 9 d. (t. 1, b. l. 138), taigi tuo metu kai buvo atliekama nuteistojo apklausa ji iš tiesų buvo laisvėje jau šešias dienas. Iš 2017 m. kovo 15 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad apklausiant O. S. dalyvavo gynėjas, taip pat vertėja, pastabų dėl parodymų teisingumo protokole neužfiksuota. Iš 2017 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo taip pat matyti, kad atliekant šį proceso veiksmą dalyvavo O. S. gynėjas, vertėja, prie protokolo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad O. S. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat dalyvavo dar bent du policijos pareigūnai, pastabų dėl atlikto procesinio veiksmo protokole taip pat neužfiksuota. Taigi, objektyvaus pagrindo manyti, jog 2017 m. kovo 15 d. papildomos įtariamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu O. S. buvo daromas koks nors spaudimas, buvo nurodoma kokius parodymus duoti, nėra. Išskyrus nuteistojo parodymus, byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistajam būtų buvęs daromas neteisėtas poveikis, taip pat nėra pagrindo manyti, kad proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu atlikusi K. M. būtų žinojusi nuteistajam žinomas aplinkybes apie N. L. paleidimą ar nepaleidimą iš sulaikymo ir būtų specialiai panaudojusi šią aplinkybę kaip spaudimo prieš nuteistąjį priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu liudytojos K. M. parodymai yra logiški ir patikimi, tuo tarpu nuteistojo O. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išdėstyta pozicija dėl jo prisipažinimo motyvų nebuvo nuosekli - nuteistojo versija dėl tyrėjos išgalvotų parodymų nesutampa su jo 2017 m. gegužės 23 d. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad jo prisipažinti niekas nevertė, šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis savo prisipažinimą grindė nauja, pirmosios instancijos teismui nenurodyta aplinkybe, kad tyrėja žadėjo kvalifikuoti jo veiksmus kaip būtinąją gintį. Šios aplinkybės menkina nuteistojo parodymų patikimumą, rodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo manyti, jog nuteistajam O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, nėra, ir, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką buvo duotas laisva valia.Vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo, o taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu nuteistasis kaltės nužudžius A. P. jau nepripažino. Nuteistasis šių apklausų metu teigė, kad naktį užėjęs pas A. P. rado jį su peiliu krūtinėje, ištraukė peilį siekdamas padėti A. P., tačiau kai suprato, kad jis jau mirė, išsigando ir išmetė peilį į tualetą. Nuteistasis teigė išsigandęs, kad jį apkaltins nužudymu, nes jau anksčiau buvo įtariamas kito žmogaus nužudymu, būtent dėl to teigia ir išmetęs peilį (t. 1, b. l. 182-183, t. 3, b. l. 51-53, 102-103).Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad minėta O. S. versija, jog jis tik ištraukė nukentėjusiajam iš krūtinės peilį, nėra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingai, išanalizavus byloje surinktus įrodymus matyti, kad jie patvirtina, jog O. S. nužudė A. P.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus 2017 m. kovo 15 d. metu O. S. labai tiksliai apibūdino nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą. Kaip minėta, nuteistasis papildomos apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, nurodė šio konflikto priežastį, t. y., jog A. P. nenorėjo, kad O. S. pas jį liktų nakvoti, nes vienu metu pas jį jau gyveno jo sugyventinė, be to, nurodė, kad A. P. buvo nužudytas virtuviniu, nesulankstomu peiliu, nuteistasis teigė dūręs A. P. į krūtinę. 2017 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. M 86/2017 (01) konstatuota, kad A. P. mirė nuo durtinio – pjautinio, kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su vidaus organų pažeidimu. Sužalojimas buvo padarytas duriančių – pjaunančių savybių, plokščiu, vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį neišreikštomis briaunomis, neaštrų smaigalį ir neaštrius ašmenis pradinėje dalyje. Specialistas išvadoje konstatavo, kad nuo A. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone (2017 m. sausio 13 d., 12.20 val.) galėjo praeiti 4-8 valandos (t. 1, b. l. 20-25). Sprendžiant iš paminėtų išvadų, peilis galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, taigi tokia specialisto išvada patvirtina nuteistojo 2017 m. kovo 15 d. papildomoje įtariamojo apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis buvo nužudytas vieną kartą smūgiavus peiliu nukentėjusiajam į krūtinę. Be to, iš 2017 m. sausio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. buvo rastas būtent tokioje pozoje, kokią nurodė nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu – susmukęs ant sofos (t. 1, b. l. 10-15). Taigi, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, nuteistasis, 2017 m. kovo 15 d. duodamas parodymus ne tik detaliai, bet kartu ir visiškai tiksliai papasakojo aplinkybes, kuriomis buvo nužudytas nukentėjusysis A. P., jo parodymus patvirtino specialisto nustatytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Toks nuteistojo parodymų detalumas leidžia pagrįstai teigti, kad jo nurodytos aplinkybės negalėjo būti išgalvotos.Išvada, kad 2017 m. kovo 15 d. apklausoje bei parodymų patikrinimo vietoje nuteistasis O. S. davė teisingus parodymus ir nurodė tikrąsias nagrinėjamo įvykio aplinkybes darytina įvertinus ir tai, kad tądien jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, tokią išvadą, nors ir netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtina jo paties parodymų nenuoseklumas ir painiojimasis tiriamose faktinėse aplinkybėse.2017 m. kovo 15 d. apklausoje nuteistasis nurodė, kad nužudęs A. P. jis nuėjo pas savo pažįstamą I. (I. T.), gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir ten prisipažino padaręs nusikaltimą. Nurodyto liudytojo nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti nepavyko, tačiau buvo apklausti trys tą vakarą su juo buvę kiti asmenys – J. J., A. P. ir N. P. Apklausos pirmosios instancijos teisme metu visi liudytojai nurodė, kad įvykio rytą O. S. buvo užėjęs pas I. T. į namus, buvo neblaivus ir kalbėjo apie tai, kad buvo nužudytas A. P. Liudytojai nepatvirtino O. S. prisipažinus nužudymu ir pažymėjo, kad jis buvo išgėręs, galėjo kalbėti netiesą. Vis dėlto, šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats O. S. 2017 m. kovo 15 d. papildomoje įtariamojo apklausoje nurodė nuėjęs pas I. T. ir ten prisipažinęs, tuo tarpu pirmosios apklausos 2017 m. kovo 8 d. metu, taip pat apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu jis šią aplinkybę nutylėjo, t. y. 2017 m. kovo 8 d. apklausoje jis teigė, kad 2017 m. sausio 13 d. net nebuvo užėjęs pas A. P. ir apie jo nužudymą sužinojo tik kai jį negyvą aptiko kaimynė I. K., o apklausos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad ištraukęs ir išmetęs peilį jis liko A. P. bute, kol ten užėjusi jo sugyventinė N. L. jį išsivedė. Kaip matyti iš liudytojų J. J., A. P. ir N. P. parodymų, nuteistojo 2017 m. kovo 15 d. apklausoje nurodyta aplinkybė, kad jis, po nukentėjusiojo nužudymo nuėjo pas I. T., pasitvirtino. Tuo tarpu tai, kad kitų apklausų metu jis šios aplinkybės nenurodė, be to, skirtingai pasakojo aplinkybes, susijusias su savo veiksmais po nukentėjusiojo nužudymo, kelia pagrįstų abejonių šių jo parodymų patikimumu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis nebuvo nuoseklus pasakodamas aplinkybes, susijusias su peilio paslėpimu. 2017 m. kovo 15 d. apklausos metu nuteistasis nurodė, kad ištraukęs peilį jį išmetė į tualetą, tačiau nuleidus vandenį jis nenutekėjo. Po įvykio vietos apžiūros, išvykus pareigūnams ir medikams, keli kaimynai ėjo sutvarkyti A. P. buto. Nuteistasis tuomet iškart nuėjo į tualetą, ištraukė iš klozeto peilį ir jį išmetė kartu su kitomis šiukšlių maišuose buvusiomis atliekomis į konteinerį. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina liudytojos D. R. nurodytos aplinkybės. Ji pirmosios instancijos teismui patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, šių apklausų metu ji nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. ryte, po to, kai įvykio vietą apžiūrėjo teisėsaugos pareigūnai, keli kaimynai nuėjo į A. P. butą, nes reikėjo jį sutvarkyti. Liudytojos teigimu, tik įėjęs į butą nuteistasis O. S. nuėjo į tualetą (t. 1, b. l. 54-56). Nuteistasis aplinkybę, jog ištraukė peilį iš klozeto ir išmetė jį į konteinerį vėlesnių apklausų metu neigė, t. y. nurodė, kad išmetė į tualeto klozetą, o kur peilis dingo po to, teigė nežinantis. Tačiau akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei nuteistasis tik ištraukė peilį, bet A. P. nežudė, jis šį peilį turėjo paskutinis ir žinojo kur jį padėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, versija, jog vėliau nenustatytas asmuo galėjo ateiti į A. P. butą siekdamas surasti peilį, rado jį tualeto klozete ir paslėpė, neįtikinama. Jokių duomenų, kad aplinkybės byloje galėjo susiklostyti būtent taip, nėra.Nusikalstamos veikos padarymo įrankis – peilis, ikiteisminio tyrimo metu rastas nebuvo, tačiau liudytoja tyrėja K. M. parodė, jog patikrinus konteinerius juose nieko nebuvo rasta, nes po įvykio jie jau buvo ištuštinti, o kaip jau minėta, byloje, išskyrus 2017 m. kovo 15 d. nuteistojo parodymus, nėra jokių kitų duomenų kurie leistų spręsti apie nusikalstamos veikos įrankio dingimo aplinkybes. Tai, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad peilis dingo nuteistojo 2017 m. kovo 15 d. apklausoje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. O. S. jį ištraukus iš tualeto ir išmetus į konteinerį.Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojų, kurie būtų matę kaip buvo nužudytas A. P. byloje nėra. Aplinkybę, kad nukentėjusiojo bute 2017 m. sausio 13 d. rytą lankėsi O. S. patvirtino tiek jis pats, tiek ir jau minėti liudytojai N. L., I. K., D. R., A. N. Specialisto išvadoje nustatytas apytikslis A. P. nužudymo laikas (4.30 val. – 8.30 val.) taip pat sutampa su nuteistojo prisipažinime bei liudytojų (N. L., J. J., N. P.) pirmosios instancijos teismui duotais parodymais, kad O. S. buvo atėjęs pas I. T., vėliau jis buvo rastas A. P. bute 2017 m. sausio 13 d. paryčiais. Nors nuteistasis teigė tik ištraukęs peilį iš nukentėjusiojo krūtinės, vis dėlto, savo parodymuose painiojosi, nuslėpė aplinkybę, kad 2017 m. sausio 13 d. rytą buvo nuėjęs pas pažįstamą I. T. , neigė išėmęs paties į tualeto klozetą įmestą peilį, negalėjo paaiškinti kur jis galėjo dingti, nors apie tai, kad O. S. išvažiavus teisėsaugos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pirmiausia nuėjo į A. P. tualetą, patvirtino liudytoja D. R. Visos šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog nuteistojo versija, kad jis tik ištraukė peilį iš mirusiojo A. P. krūtinės tėra jo pasirinkta gynybinė pozicija, ir, kad teisingus parodymus apie A. P. mirties aplinkybes nuteistasis nurodė 2017 m. kovo 15 d. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu.Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo kaltės nužudžius A. P. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistasis anksčiau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą prieš savo motiną, naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, anksčiau niekur nedirbo, gyveno asocialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, taip pat ir šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors nurodo turintis mažamečių vaikų, tačiau pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad jie auga vaikų globos namuose. Visuma šių aplinkybių neabejotinai liudija, jog O. S. buvo paskirta teisinga ir tinkamai individualizuota bausmė. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro savarankiško pagrindo dar labiau ją švelninti. Nuteistajam paskirta bausmė yra artima bausmės vidurkiui, apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos jam paskirtos bausmės dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgė ir nuteistajam paskyrė teisingą bei proporcingą jo padarytam nusikaltimui bausmę, kuri negali būti laikoma nei per švelnia nei per griežta, todėl nuteistojo prašymas švelninti jam paskirtą bausmę netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą atmesti.