Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu L. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

4. Nesutikdama su minėtu nutarimu institucija pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą ir palikti galioti institucijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Skunde nurodoma, kad institucija nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju kaltinimas negali būti remiamas 2022 m. spalio 12 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu. Nutarimas buvo surašytas dėl Operatyviosios kontrolės metu nustatytų nepašalintų triukšmo pažeidimų ((duomenys neskelbtini) įrenginių skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamosiose patalpose siekė 41 dBA (reglamentuojamas ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamosiose patalpose nakties metu - 35 dBA)). Triukšmo matavimai buvo atlikti 2022 m. spalio 11 d. Grįžtamosios kontrolės metu ir tuo pagrindu surašytas 2023 m. spalio 31 d. Patikrinimo aktas Nr. 10-12 15.6.2 Mr)PA-6206, kuriame konstatuota, kad nepašalinti pažeidimai, nustatyti Operatyviosios kontrolės metu bei užfiksuoti NVSC 2022 m. liepos 29 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.6.2 Mr)PA-4196, kuriame buvo teikti nurodymai iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. numatyti ir įgyvendinti efektyvias įrenginių keliamo triukšmo mažinimo priemones (duomenys neskelbtini). Grįžtamosios kontrolės patikrinimo akte buvo pažymėta, kad informacija apie Operatyviosios kontrolės metu nustatytų pažeidimų pašalinimą NVSC Vilniaus departamente nebuvo gauta, t. y. neįvykdytas Operatyviosios kontrolės patikrinimo akto nurodymas Nr. 2 - pasibaigus nurodymo įvykdymo terminui, per 3 darbo dienas raštu (Kalvarijų g. 153, Vilnius) arba el. paštu (vilnius@nvsc.lt) NVSC Vilniaus departamentą apie nurodymo įvykdymą, pateikti nurodymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus ar kt. Operatyviosios kontrolės metu NVSPL specialistai 2022 m. liepos 20 d. nakties metu matavo triukšmą gyvenamosiose patalpose, Bazilijonų g. 3, Vilniuje, veikiant ir neveikiant (duomenys neskelbtini) įrenginiams. Matavimų metu gyvenamosios patalpos langas buvo pravertas orlaidės funkcija, kas nurodyta 2022 m. liepos 26 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-319/2022. Įvertinus 2022 m. liepos 20 d. atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus nustatyta: veikiančių įrenginių skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamosiose patalpose siekė 41 dBA; ekvivalentinis garso slėgio lygis, neveikiant įrenginiams (liekamasis garsas), gyvenamosiose patalpose siekė 38 dBA, t. y. įrenginių keliamas triukšmas 3 dBA padidino aplinkos triukšmą.

4.2. Institucijos teigimu, tam, kad būtų įvertinta, ar pašalinti operatyviosios kontrolės metu nustatyti pažeidimai, grįžtamosios kontrolės metu matavimų sąlygos privalėjo būti maksimaliai panašios į operatyviosios kontrolės metu buvusias, t. y. matavimai atliekami nakties metu, veikiant ir neveikiant nagrinėjamam triukšmo šaltiniui ir esant taip pat pravertam langui (orlaidės funkcija). Grįžtamosios kontrolės metu atliktais matavimais nustatyta, kad veikiančių įrenginių skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamosiose patalpose siekė 38 dBA ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktu (1 lentelės 1 punktą) nustatytą 35 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygį, taikomą gyvenamosioms patalpoms nakties metu; ekvivalentinis garso slėgio lygis, neveikiant (išsijungus) įrenginiams, gyvenamosiose patalpose siekė 31 dBA , t. y. veikiančios aušyklės 7 dBA padidino aplinkos triukšmą. 2022 m. spalio 11 d. atliktais matavimais nustatyta, kad UAB „T“ nepašalino Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimų, nustatytų 2022 m. liepos 20 d. matavimų metu.

4.3. Skunde pažymima, kad teismas 2024 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą, vadovaudamasis išimtinai 2022 m. spalio 11 d. buvusiomis meteorologinėmis sąlygomis, neatsižvelgęs į tai, kad triukšmo ribinių dydžių viršijimai buvo nustatyti šiltuoju metų periodu, t. y. liepos mėnesį, ir šie triukšmo viršijimai nebuvo pašalinti, ką patvirtino 2022 m. spalio 11 d. atlikti laboratoriniai matavimai.

4.4. Skunde teigiama, kad dėl langų pravėrimo triukšmo matavimų metu pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eA-557-552/2023. Šioje byloje ginčas vyko ne dėl lango pravėrimo triukšmo matavimų metu, o dėl pilno lango atvėrimo matavimų metu, kai pareiškėjas teigė, jog triukšmo matavimai turi būti prie pilnai atverto lango, nes šiltuoju metų periodu tai yra įprastinės gyvenimo sąlygos. LVAT nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad šiltuoju metų periodu pakanka langą praverti, tačiau nėra pasisakyta apie tai, kad šaltuoju metų periodu triukšmo matavimų metu langai turi būti uždaryti. LVAT nutartyje pasisakyta, kad labiau įprasta, kad Lietuvos klimato sąlygomis gyvenamųjų namų langai nebūtų visiškai atidaryti, o patalpų vėdinimas būtų užtikrintas langus pravėrus vertikaliai <...>“ ir, kad NVSC „<...> tinkamai atliko triukšmo lygio matavimus, esant tik vertikaliai pravertiems langams, kas atitinka tipines gyvenamosios patalpos naudojimo sąlygas „Atskirai paminėtina ir tai, kad kiti standartizacijos norminiai dokumentai apibrėžia triukšmo matavimo sąlygas, atsižvelgiant į matavimo tikslą ir matuojamo garso dažnį. Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ nurodoma, jog matuojant triukšmo lygius patalpos viduje, patalpa turi būti su uždarytais langais bei durimis. Kai matuojamas išorės šaltinių triukšmas, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos. Nagrinėjamu atveju tokios matavimo sąlygos ir buvo pasirinktos.“

4.5. Institucijos teigimu, teismas nutarime daro klaidingą išvadą, kad nustatytas 38 dB triukšmo lygis labai nežymiai viršijo ribinį ekvivalentinio garso slėgio dydį. Teisės aktai nenustato koks viršijimas yra laikytinas „labai nežymiu“, „nežymiu“ ar „žymiu“. Tokiu būdu teismo nutarimu nepagrįstai plečiamai yra aiškinamas teisės aktas - Lietuvos higienos norma 1TN 33:2011. Objektyvūs duomenys yra tokie, kad nustatytas triukšmo ribinio ekvivalentinio garso slėgio dydžio viršijimas 3 dB, tai yra triukšmo lygis yra didesnis, nei Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustatytas ribinis lygis nakties metui. Triukšmo valdymo įstatyme nurodyta, kad nakties triukšmo rodiklis - nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis, o triukšmo ribinis dydis - triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti.

4.6. Skunde akcentuojama, kad teismo keliama hipotezė, jog atlikus triukšmo matavimą uždarius langą, būtų suteiktas liudytojo nurodytas garso izoliavimo lygis iki 10 dB ir patalpoje nebūtų viršytas leistinas maksimalus triukšmo ribinis dydis, yra nepagrįsta ir turi būti vertinama kaip prielaida, o teismų sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, kurios neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindimo. Taip pat pastebėtina, kad teisės aktai nenumato, jog turi būti atliekami triukšmo lygio palyginamieji matavimai uždarius ir atidarius langą. NVSC, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo veikti tik teisės aktų ribose. Be to, tokie palyginamieji matavimai parodytų tik kiek decibelų lango konstrukcija sulaiko triukšmo, o NVSC nėra įgaliotas vertinti statybinių produktų triukšmo izoliacinių savybių. Ši teismo keliama hipotezė apie triukšmo ribinio dydžio užtikrinimo galimybę uždarius langus suponuoja prievolę triukšmo veikiamiems gyventojams laikyti langus uždarus, o patalpų vėdinimą vykdyti tik kai triukšmo šaltinis neveikia. Pažymėtina, kad UAB „T“ (duomenys neskelbtini) aušyklės veikia nuolat - ištisus metus ir visą parą, tai reiškia, kad nėra laikotarpio, kada būtų galima vėdinti patalpas, kad nebūtų viršijami triukšmo ribiniai dydžiai.

4.7. Institucija skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad langas nėra oro vėdinimo kanalų įėjimo ar išėjimo anga. Jei patalpose nėra mechaninio vėdinimo, rekuperacijos ar kondicionavimo, tada langai yra vieninteliai oro įėjimo ir išėjimo kanalai, užtikrinantys natūralų gyvenamųjų patalpų vėdinimą. Langai yra skirti natūraliam patalpų vėdinimui, kuris turi užtikrinti patalpų oro kokybę (teršalų pašalinimą iš patalpų, patalpų drėgmę). NVSC organizuoja triukšmo matavimus esant uždariems langams tais atvejais, jei patalpose yra įrengtas mechaninis vėdinimas ar rekuperacija, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti patalpų oro kokybę. NVSC nuomone, įprastinės natūraliai vėdinamų patalpų naudojimo sąlygos yra reguliarus patalpų vėdinimas, kuris ypač būtinas šaltuoju metų periodu, nes šiuo metu žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, t. y. nuolat užteršia patalpų orą fiziologinės apykaitos produktais, naudojama buitine chemija, šiuos teršalus įmanoma pašalinti tik vėdinant patalpas.

4.8. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011 2011 m. kovo 9 d. kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nurodyta, kad statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti šiuos esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį: higiena, sveikata ir aplinka (nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač dėl toliau išvardytų priežasčių: pavojingų medžiagų, lakiųjų organinių junginių (LOJ), šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba pavojingų dalelių išsiskyrimo į orą statinių viduje ar lauke) (3 p.); apsauga nuo triukšmo: statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad juose arba šalia jų esančių asmenų girdimas triukšmas neviršytų sveikatai pavojingo lygio ir leistų jiems miegoti, ilsėtis ir dirbti patenkinamomis sąlygomis (5 p.). Konstatuotina, kad teisės aktai neskirsto reikalavimų apsaugai nuo triukšmo ar patalpų oro taršos į metų periodus, o nustato nuolatinę apsaugą per visą statinio naudojimo trukmę.

4.9. Institucijos teigimu, teismo nutarimas grindžiamas NVSPL specialisto, atlikusio triukšmo matavimus, liudijimu, neva egzistuoja praktika, kad šaltuoju metų periodu triukšmo matavimai atliekami uždarius langus, o šiltuoju metų periodu - juos pravėrus. Pažymėtina, kad NVSPL specialistas nėra įgaliotas rinkti, apibendrinti ar teikti informaciją apie NVSC matavimų praktiką. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl sąlygų, kuriomis bus atliekami matavimai, sprendimą priima NVSC, daryti išvadas kokia yra institucijos praktika, nežinant priežasčių sąlygų nustatymui yra iš esmės klaidinga. Šiuo konkrečiu atveju, grįžtamosios kontrolės metu, NVSC Vilniaus departamentas vadovavosi Reglamento 413 punktu ir pagrįstai siekė užtikrinti, jog matavimai būtų atlikti maksimaliai panašiomis sąlygomis į operatyviosios kontrolės metu buvusias sąlygas.

4.10. Skunde teigiama, kad NVSPL yra akredituota atlikti triukšmo matavimus pagal Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ (toliau - Standartai) reikalavimus, o kaip jau minėta šie Standartai nenustato reikalavimų langų atidarymui triukšmo matavimų metu. NVSC nuomone, NVSPL specialistas yra kompetentingas aiškinti tik Standartų reikalavimus, o visi kiti su Standartais nesusiję teiginiai yra tik specialisto nuomonė, kuri nėra pagrįsta nei teisės aktų nuostatomis, nei teismų praktika. NVSPL specialistas teisingai nurodė, kad NVSPL atlieka matavimus pagal NVSC pateiktą tyrimų programą. Pažymime, kad NVSC nustato matavimų sąlygas, įvertinęs matavimų tikslą, triukšmo šaltinį, jo veikimo sąlygas ir patalpų, kuriose atliekami matavimai, patalpų vėdinimo būdą ir sąlygas.

4.11. Skunde konstatuojama, kad teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą grindė prielaidomis, nepagrįstai plečiamai aiškino teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti NVSC Vilniaus departamento 2024 m. sausio 22 d. Nutarimą.